- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5591-670/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00814-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L., atstovaujamos advokato M. K., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. L. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą – (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad po mamos mirties ji nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimą sudaro žemės sklypas, kuriuo ji visą laiką naudojosi (sklypo dalyje augino daržoves, atliko sklypo ribų patikslinimą, rūpinosi išvirtusių medžių išpjovimu ir kt.).
Byla išnagrinėta pagal palikimo turto buvimo vietą, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė palikimą (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pareiškėja A. L. yra mirusiosios dukra. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad B. B., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu registruotas 0,6247 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2015 m. spalio 14 d. sutartis, kad pareiškėja A. L. susitarė su Ž. V. dėl žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių sausuolių ir išverstų medžių sutvarkymo. Taip pat 2003 m. gegužės 10 d. sutartis su M. B. dėl medžių, esančių žemės sklypo ribose, išpjovimo.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja A. L. po savo mamos B. B. mirties (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo žemę, ją dirbo, tvarkė sklype išvirtusius medžius, juos pjovė, valdė ir rūpinosi žeme kaip savo asmeniniu turtu. Tokiais veiksmais A. L. išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios mamos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. L. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.