- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1-457-1011/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52644-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, nedirbanti, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. smurtaudama nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent:
2017-10-10 apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,65 prom. girtumo laipsnis) tyčia peiliu dūrė savo sutuoktiniui P. B. (P. B.) į kairįjį šoną ir taip padarė nukentėjusiajam P. B. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame šone, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais veiksmais J. B. padarė BK 140 str. 2 d.. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamoji J. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, kai buvo įvykdyta veika, galimai 2017-10-10, pas juos atvažiavo pažįstamas, su juo išgėrinėjo. Po to vyras išėjo išlydėti draugo, o jam (vyrui) grįžus, pradėjo tvarkytis. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau suvokia, kad smurtavo ji, nes bute daugiau nieko nebuvo. Kaip dūrė vyrui neprisimena, tik komisariate sužinojo, kad jis ligoninėje. Nurodo, kad iki to labai daug išgėrė, nors nepripratę tiek gerti. Su sutuoktiniu jau susitaikė, po tokio įvykio alkoholio daugiau nutarė nevartoti, jeigu nebūtų išgėrusi, taip nepasielgtų. Myli vyrą ir nori gyventi kartu su juo. Savo veiksmus vertina kritiškai, supranta, kad nusipelnė bausmės, prašo griežtai nebausti. Sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme, tik prašo neišskirti su vyru, netaikyti gyvenimo skyriumi. Sutiktų nevartoti alkoholio, jeigu teismas skirtų tokį apribojimą. Peilio, kuriuo buvo smogta nukentėjusiajam, atgauti nenori, prašo jį sunaikinti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. B. paaiškino, kad tą dieną, kai buvo padaryta kaltinimuose nurodyta veika, pas juos atvažiavo draugas, buvo vartojamas alkoholis. Paskui jis palydėjo draugą, grįžo namo, pradėjo su žmona tvarkyti butą. Tada padėjo bartis, konfliktą išprovokavo jis pats, nes barėsi ant žmonos. Žmona pabandė užsimoti peiliu, tačiau jis kažkaip „išsisuko“ ir išėjo iš buto, nuvažiavo pas tėvus. Mano, kad J. B. jį taip norėjo išgąsdinti, tačiau truputį kliudė šoną. Prieš durdama žmona lygtai nieko nesakė. Konflikto metu abu buvo girti, jis išgėręs, gal litrą, o žmona pusę litro alkoholio. Nurodo, kad žmona kai yra neblaivi tampa pikta, anksčiau bandė smurtauti, buvo paėmusi peilį į ranką. Ji problemų dėl alkoholio turi po senelės mirties, tada metus stipriai gėrė. Tačiau susituokus, ji nustojo gerti. Tvirtina, kad žmonai atleido, nori kartu su ja gyventi, prašo nepratęsti kardomosios priemonės – gyvenimo skyriumi.
Motyvuojamoji dalis
J. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtinamos ir kitais byloje esančiais įrodymais:
J. B. 2017-10-11 ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kuriais ji kaltę pripažino visiškai, parodė, kad įtarimo esmę supranta, su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje įskaitoje neregistruota. Yra registruota ir gydėsi Priklausomybės ligų centre, nes anksčiau, gal prieš šešerius metus, vartojo narkotikus. Dabar jų nevartoja. P. B. yra jos vyras. 2017-10-10 pas juos į svečius, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, buvo atvažiavęs draugas Valera, pavardės nežino, iš Skaidiškių. Jie trise sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholį. Apie 21val. Pavelas grįžo namo palydėjęs minėtą draugą. Abu buvo stipriai išgėrę. Prisimena, kad ji pradėjo garsiai leisti muziką, o Pavelui tai labai nepatinka. Matyt todėl tarp jų prasidėjo konfliktas. Daugiau nieko neprisimena. Nei kurioj vietoj namuose jie buvo, ar virtuvėj, ar kambary, iš kur ir kada ji paėmė peilį, kodėl juo dūrė Pavelui į šoną, ką tuo momentu sakė, nieko neprisimena. Dar prisimena momentą, kaip pareigūnai ją vedė į mašiną. Dėl to, kad sužalojo Pavelą labai gailisi, prašys jo atleidimo. (duomenys neskelbtini) Vilnius, priklauso jai, apsigyventi kitur nelabai kur turi, bet vyro tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai gal jis sutiktų ten laikinai pagyventi. (b.l. 61)
J. B. 2017-12-06 ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kuriais ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pasilieka prie savo parodymų, duotų 2017-10-11 apie įvykį, buvusį 2017-10-10 bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad sužalojo savo vyrą P. B. labai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti. Su vyru susitaikė (b. l. 82).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. I. 2017-10-10 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad 2017-10-10 apie 21.10 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė P. B.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2017-10-10 (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apie 21.10 val. į juos kreipėsi P. B., gim. 1983-12-16, kuris paaiškino, kad išgertuvių metu jo žmona (neprisistatė) peiliu dūrė į kairįjį šoną. Į įvykio vietą buvo iškviesta M. A. 0883 brigada apžiūrėjo P. B.. Smurtu įtariamoji buvo agresyvi, priešinosi. Pristatant į policijos komisariatą sulaikytoji elgėsi agresyviai, atsisakė vykti į komisariatą, panaudotos spec. priemonės – antrankiai, dujos. Pridedama: virtuvinis peilis (b. l. 6–7).
2017-10-12 Daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, jog aprašytas apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas peilis (b. l. 16).
Nukentėjusiojo P. B. 2017-10-10 ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad J. B., gim. 1983 m., yra jo žmona, kartu gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Kai žmona būna neblaivi, ji tampa agresyvi, pradeda namuose konfliktus, žodžiais grasina, puola muštis, kelis kartus buvo puolusi jį ir su peiliu, bet jam pavykdavo išvengti sužalojimų. Dėl tokių žmonos veiksmų taip pat buvo ne kartą kvietęs policiją. 2017-10-10 apie 17 val. pas juos į svečius atvyko žmonos pažįstamas, kurio duomenų jis nurodyti negali ir jie visi trys susėdo kambaryje, kur bendravo, vartojo alkoholį. Apie 19 val. minėtas žmonos pažįstamas išvyko, bute jie su žmona liko dviese. Jie su žmona toliau liko kambaryje, tvarkėsi, vaikščiojo į virtuvę ir tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl žmonos pažįstamo. Konflikto metu žmona pradėjo ant jo rėkti, žemino jį. Tvarkantis ir jau būnant virtuvėje jis plovė indus, ir kai plovė peilį, žmona ištraukė jį jam iš rankų ir nukreipusi į jį peilį pradėjo jam grasinti: „tuoj aš tau dursiu ir parodysiu, kokia aš esu", po to staigiai dūrė jam peiliu. Jis bandė nuo peilio nusisukti, tačiau pilnai jam to padaryti nepavyko ir žmona peiliu įpjovė jam kairįjį šoną. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį ir nubėgo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Žmona liko namuose viena. Buvo atvykusi greitoji pagalba, kuri jį iš karto nuvedė į savo automobilį ir suteikė pirmąją pagalbą, o atvykę pareigūnai nuėjo j butą, kur liko žmona. Medikai apžiūrėję jį nustatė tik paviršutinę pjautinę žaizdą, jokie organai nepažeisti. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jo žmoną, taip pat jie paėmė peilį, kuriuo jį sužalojo žmona. Įvykio metu bute jie buvo tik dviese, žmona buvo labai girta, peiliu ji jam dūrė tik vieną kartą ir rimtesnių sužalojimų jis išvengė tik dėl to, kad spėjo pasisukti. Peilį žmona laikė dešinėje rankoje, jos judesys buvo labai staigus ir jam netikėtas. Įvykio metu jis buvo apsirengęs megztiniu, tačiau jis sugadintas nebuvo, ant jo kraujo pėdsakų nesimato. Kai žmona jį sužalojo, tai iš karto jis nematė koks jam sužalojimas buvo padarytas, taip pat iš karto nebuvo ir kraujo, tačiau jau jam atbėgus pas tėvus, žaizda pradėjo kraujuoti. Dėl jam padaryto sužalojimo kreipsis į TMV (b. l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3297/2017(01), kurioje konstatuota, kad P. B. nustatytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame šone, padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, kuris trauminio poveikio metu kontaktavo su oda ir judėjo iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn tiriamojo kūno atžvilgiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12–15 valandų laikotarpyje iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kuomet peilio dalis kontaktavo su oda ir judėjo jos atžvilgiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai yra tiriamojo rankomis pasiekiamoje kūno vietoje, todėl neatmetama galimybė, kad juos galėjo pasidaryti ir pats sau. Nustatytuose kūno sužalojimuose neliko požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (b. l. 36).
Alkotesterio matavimo kvitu, kuriame fiskuota, kad J. B. 2017-10-10 23.24 buvo nustatytas 1,65 prom. girtumas (b. l. 78).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. B. patvirtino, kad J. B. 2017-10-10 apie 21 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio tyčia peiliu jam dūrė į kairįjį šoną. Tai, jog sužalojo savo vyrą peiliu, patvirtino ir pati J. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji aiškino, kad dėl būsenos (girtumo) visų aplinkybių neprisimena, savo kaltės neneigė. Iš 2017-10-10 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytų aplinkybių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams pagal iškvietimą 2017-10-10 21.10 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas P. B., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu žmona (neprisistatė) peiliu dūrė į kairįjį šoną; į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3297/2017(01) konstatuota, kad P. B. nustatytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame šone, padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, kuris trauminio poveikio metu kontaktavo su oda ir judėjo iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn tiriamojo kūno atžvilgiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12–15 valandų laikotarpyje iki tiriamojo apžiūros; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36).
Kaltinamoji J. B. ir nukentėjusysis P. B. iki aptarto nusikaltimo padarymo kartu gyveno, yra sutuoktiniai, todėl laikytini šeimos nariais ( BK 248 str. 2 d.).
Teismo vertinimu, kaltinamosios J. B. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jos veika atitinka BK 140 str. 2 d., kadangi ji, smurtaudamas prieš savo sutuoktinį P. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, kaip ir nurodė pati kaltinamoji, turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
J. B.
Tiek kaltinamoji J. B., tiek nukentėjusysis P. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymas nustato, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji J. B., kuri kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiama nebuvo, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusysis P. B. jai atleido ir žmona su juo susitaikė. J. B. ir P. B. tvirtino, kad myli vienas kitą ir nori gyventi kartu.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvada, kad yra pagrindas manyti, jog J. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, kardomųjų priemonių taikymo ir nusikaltimo įrankio
BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, atsižvelgęs į J. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
J. B. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje (b. l. 72) – panaikintina, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo; rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74) – paliktinas galioti ir panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Įvertinus tai, kad J. B. ir P. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie susitaikė ir nori gyventi kartu, kaltinamajai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 72 str. 2 d. peilis, kuriuo buvo sužalotas P. B. laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu, todėl konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis turtas (peilis supakuotas į paketą Nr. 419756 ir 2017-12-06 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą) (BPK 94 str. 1 d. 4 p.) (b. l. 19–20) .
V. B. proceso kodekso 297–298 str., 301 str. 1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju P. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. B. paskirti Baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. B. paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo P. B. (P. B.) – panaikinti; rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. B. proceso kodekso 72 str. 2 d., 94 str. 1 d. 4 p. konfiskuoti J. B. ir P. B. priklausantį nusikalstamos veikos įrankį – peilį (peilis supakuotas į paketą Nr. 419756 ir 2017-12-06 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą) ir nuosprendžiui įsiteisėjus jį sunaikinti.
per vienerius metus jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;per vienerius metus jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;vengiant įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje) vykdo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.