Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Gailiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2013-12-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėn.; 2) 2014-01-27 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėn., paskirtą bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinus su 2013-12-05 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m.; 3) 2015-11-04 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2016-07-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. F. 2016-07-18, apie 4 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai, slapta, prieš savininkės E. L. valią, įlipdamas pro kambario langą, įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį namą ir dėl asmeninių paskatų tyčia suduodamas ne mažiau 4 kartų kumščiu į veido sritį V. G., taip jam padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, dėl ko V. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dėl asmeninių paskatų, abejomis rankomis suimdamas už kaklo ir smaugdamas savo buvusią sugyventinę E. L. bei tyčia jai suduodamas smūgius rankomis ne mažiau kaip 20 kartų ir kojomis ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai krūtinės ląstos dešinės pusės (nugaros srities) poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, abipus pečių lanko srities poodines kraujosruvas bei apatinių galūnių sumušimus, dėl ko E. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis S. F. dėl jam pareikštų kaltinimų iš esmės kaltu prisipažino, iš pradžių atsisakė duoti parodymus, vėliau teisme parodė, kad prieš 3 dienas iki įvykio, būdamas neblaivus, įskėlė E. L. namų lango kampą. Vėliau, išgirdęs kalbas, kad jo sugyventinė miega su kitais vytais, norėdamas tai patikrinti, 4.30 val. per virtuvės lango angą pateko į namą. Tuo metu buvo blaivus, ėjo į darbą. Pamatęs, kad Edita miega su kitu vyru, nebesusivaldė, sudavė V. G. du smūgius, apsistumdė su V. G.. V. G. pasislėpus už Editos, Edita taip pat gavo porą smūgių. Paskui pagavęs Valentą sudavė jam dar keletą smūgių. E. L. paraginus, V. G. išbėgo iš namo. Pasilikęs su Edita ją mušė kambaryje, kuriame vaikų nebuvo. Prisipažįsta, kad sudavė Editai iš rankos ir iš kojos. Kiek smūgių sudavė, nežino. Daugiausia sudavė jai į pilvą, ranką, smūgiavo, kur papuolė. Editos nesmaugė. Po to Edita išbėgo į lauką ir jie lauke aiškinosi. Pamatęs, kad policija atvažiuoja, kaimynė stovi už tvoros, pasišalino iš įvykio vietos. Gailisi dėl to, ką padarė. Su ieškiniais dėl žalos priteisimo sutinka iš dalies. Moka vaikams priteistą išlaikymą, todėl pragyvenimui jam lieka tik 100 Eur per mėnesį. Atlyginti padarytos žalos neturi galimybių.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad su kaltinamuoju S. F. buvo draugai. Tiksliai datos nepamena, lyg 2016-07-16 miegojo pas S. F. draugę E. L. jos namuose. Apie 4.30 val. miegodamas pajuto smūgius į veido sritį, atsikėlęs dar vieną smūgį pajuto, iš viso buvo 3-4 smūgiai į veido sritį, į žandikaulį. Susigrūmė su S. F., pervertė jį ir išbėgo namo. Pajuto, kad žandikaulis yra lūžęs. Atvykus policijai nuėjo pas E. L.. Ten sužinojo, kad ji taip pat buvo mušama S. F.. Editos veidas buvo raudonas, kraujo nematė. Mano, kad S. F. jam sužalojo sveikatą iš pavydo, kad jis bendrauja su E. L.. Dėl patirtų sužalojimų turėjo 300 Eur turtinės žalos, neturinę žalą vertina 500 Eur. Gydimas truko apie pusantro mėnesio. Gydimas jam nekainavo, nes jis turi neįgalumą, yra draustas. Dirba pas ūkininką, tačiau per tą laiką kai gydėsi, galėjo dirbti tik keletą dienų.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad su kaltinamuoju S. F. kartu gyveno 10 metų, susilaukė 4 vaikų. Maždaug 3 dienas prieš įvykį S. F. buvo langą išdaužęs ir buvo policija iškviesta. Buvo perspėtas, kad nesiartintų prie jos namų, buvo pareiškimas parašytas. Naktį S. F. išėmęs kampinį stiklą, atsidarė langą ir įlipęs pateko į namo vidų. Ji su V. G. tuo metu miegojo. Įėjęs į kambarį S. F. užpuolė V. G., sudavė 2-3 smūgius į žandikaulį. Ji liepė V. G. bėgti, šiam išbėgus S. F. virtuvėje, prie krosnies, puolė ant jos, pradėjo ją smaugti. Vėliau vaikų akivaizdoje ją mušė. Smūgių buvo suduota gal 20 į įvairias kūno vietas. Mušė rankomis ir kojomis. Ji pasilenkti negalėjo, nugaroje buvo didžiulės mėlynės. Konstatuoti sužalojimai buvo kraujosruvos, sumušimai. S. F. sakė jai, kad muša dėl to, jog ji su V. G. bendravo. Po įvykio nebuvo paguldyta į ligoninę, gydėsi namuose.

Liudytoja Z. A. parodė, kad kada tai buvo, datos pasakyti negali. Matė, kaip maždaug 4.30 val. S. F. su E. L. lauke už tvoros aiškinosi ir barėsi. Edita lauke stovėjo tik su kelnaitėmis ir marškinėliais. Girdėjo, kaip E. L. šaukė, kad su S. F. negyvens. Nematė, kad S. F. muštų E. L.. Jiems besiaiškinant, netrukus atvažiavo policija. Prieš tai jokio triukšmo negirdėjo. Lango stiklo dūžio negirdėjo. S. F. išgerdavo ir su E. L. dažnai konfliktuodavo, matydavo, kai atvykdavo policija.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2016-07-18 4.52 val. Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas E. L. pranešimas, kad buvęs sugyventinis atėjo į namus ir puolė muštis. Taip pat 2016-07-18 4.48 val. gautas V. G. pranešimas, kad draugės buvęs vyras sumušė pranešėją ir pasišalino (b. l. 7).

Iš 2016-07-18 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-07-18 apie 4.45 val. S. F. smurtavo prieš buvusią sugyventinę E. L.. Smurtas pasireiškė smaugimu, mušimu rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (b. l. 8-11).

Iš 2016-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu Telšių r., Upynos k., Kuršėnų g. 12. Nuotraukose užfiksuotas išdužęs virtuvės langas mediniu rėmu, pro kurį galima patekti į virtuvę (b. l. 14-21).

Iš 2016-07-18 protokolo – pareiškimo matyti, kad V. G. pranešė, jog 2016-07-18 apie 4.40 val. adresu Kuršėnų g. 12, Upynos k., Telšių r., galimai pro langą patekęs į vidų, jį miegantį sumušė S. F., dėl ko jam buvo sulaužytas žandikaulis (b. l. 22).

Iš specialisto išvados Nr. G1559/2016(03) matyti, kad V. G. buvo padaryti šie sužalojimai: dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, kuris gavosi sumušus apatinį žandikaulį buku daiktu, galimai smogiant kumščiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53).

Iš specialisto išvados Nr. G1506/2016(03) matyti, kad E. L. buvo padaryti šie sužalojimai: krūtinės ląstos dešinės pusės (nugaros srities) poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, abipus pečių lanko srities poodinės kraujosruvos bei apatinių galūnių sumušimas, kurie padaryti sumušus bukais daiktais, galimai suduodant rankomis ir spardant. Sužalojimai padaryti suduodant daug smūgių. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 57).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamojo S. F. kaltė padarius nusikalstamas veikas yra įrodyta jo paties kaltės pripažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos parodymai, nuosprendyje nurodytais kitais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvadomis, kurių visumą sutapo ir patvirtino tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiųjų parodymus.

Kaltinamojo S. F. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., nes jis neteisėtai, slapta prieš savininkės E. L. valią, nakties metu įlipdamas pro langą, įsibrovė į jos gyvenamąjį būstą, po ko smurtaudamas prieš V. G. – suduodamas jam ne mažiau 4 smūgius į veidą ir taip jam padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o suduodamas daugybinius smūgius (ne mažiau 20 kartų) rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas buvusiai sugyventinei E. L. bei ją smaugdamas, nežymiai sutrikė jos sveikatą. Nors S. F. neigia, kad smaugė E. L., tačiau teismas neturi pagrindo netikėti būtent nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams nurodė, kad buvęs sugyventinis ją smaugė, tokius nuoseklius parodymus nukentėjusioji davė viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, todėl ši aplinkybė kaltinamajam inkriminuota pagrįstai ir yra įrodyta. Minėtos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų veikų pripažino ir dėl to gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Prokuroras taip pat prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo. Pagal BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį ir jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, jog nusikaltimų padarymo metu S. F. buvo labai susijaudinęs. Kaltinamąjį nusikalsti paskatino pyktis ir pavydas, o ne didelis susijaudinimas, juo labiau, kad jis ne kartą ir anksčiau smurtavo nukentėjusiosios E. L. atžvilgiu, pats pripažino, kad grasino, kaip pats teigė „perspėjo“ V. G., kad šiam bus blogai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į tai, kad S. F. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos dėl asmeninių paskatų – pykčio ir pavydo. Vertinant S. F. asmenybę, pažymėtina, kad jis jau tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (taip pat smurtavo prieš E. L. ir kartą prieš mažametį sūnų), naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs 2015-11-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (šiuo metu bausmę yra atlikęs), ne kartą baustas administracine tvarka, nuo 2016 m. gruodžio mėn. dirba, tačiau žalos (bent dalies) nukentėjusiesiems neatlygino. S. F. teisme nukentėjusiųjų atsiprašė ir nurodė, kad gailis dėl savo elgesio. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus arešto bausmes, o už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatant atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes.

Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, su nukentėjusiąja E. L. kartu nebegyvena, suprato netinkamai pasielgęs ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 9 p., 10 p.).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir šiuo metu nėra pagrindo ją skirti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. pareiškė 800 Eur civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 33). Nurodė, kad negalėjo normaliai valgyti, turėjo pirkti specialų maistą, mėnesį laiko buvo surakintas žandikaulis, patyrė fizinį skausmą, savaitę gydėsi ligoninėje, po to namuose, niekur negalėjo išeiti, taip pat važinėjo gydytis į Klaipėdą, pirko vaistus. Gydėsi apie pusantro mėnesio. Patirtų išlaidų čekių nerinko, negalvojo, kad jų reikės.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. L. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 45). Teisme patikslino, kad dėl įvykio savo ir vaikų patirtą neturinę žalą vertina 10000 Eur, be to, dar turėjo 80 Eur turtinės žalos - 10 Eur kainavo vaistai, 20 Eur – kelionė į Telšius pas gydytoją, 50 Eur sumokėjo už lango stiklo pakeitimą. Nurodė, kad vaikams buvo trauma, jie ir dabar tėvo bijo. Mušimo metu patyrė fizinį skausmą, visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, negalėjo pasilenkti, po to naktimis bijojo miegoti, nervinosi.

Nukentėjusiųjų prašymai atlyginti turtinę žalą tenkintini iš dalies. Abu nukentėjusieji nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nes, kaip nurodė, įrodymų nėra išsaugoję. Visgi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad dėl patirtų sužalojimą nukentėjusieji neabejotinai patyrė tam tikrą turtinę žalą: V. G. pirko vaistus, vyko į Klaipėdą pas gydytojus, ką patvirtina specialisto išvada (b.l. 53), be to, atsižvelgiant į patirto sužalojimo pobūdį, akivaizdu, kad gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis įprastai maitintis negalėjo ir maistas turėjo būti specialus; E. L. teigia, kad 10 Eur kainavo vaistai (tepalas) nuo sumušimo, turėjo 20 Eur kelionės į Telšius pas gydytojus išlaidų. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš kaltinamojo V. G. priteistina pusė jo prašomos sumos, t.y. 150 Eur turtinei žalai atlyginti, o E. L. 30 Eur. Išlaidos už lango keitimą iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi kaltinamajam nebuvo inkriminuota nusikalstama veika dėl turto sugadinimo, juo labiau, kad nepateikti ir tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

Dėl neturtinės žalos pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam V. G. padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o nukentėjusiajai E. L. – nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

V. G. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus išgyvenimus, nepatogumą, stresą, gydymas truko apie pusantro mėnesio, nukentėjusysis negalėjo normaliai valgyti, kalbėti. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis tikrai nėra per didelis ir šis nukentėjusiojo reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji E. L. taip pat neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus – baimę, stresą, nesaugumo jausmą. Kaltinamasis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, be to, smurtavo ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, dėl ko vaikai taip pat patyrė neigiamų išgyvenimų. Įvertinus aukščiau aptartų kriterijų visumą, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, visgi laikytina, kad nukentėjusiosios E. L. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padarytų sužalojimų mastą, suduotų smūgių skaičių, nusikaltimo padarymo aplinkybes (kaltinamasis įsibrovė nakties laiku į nukentėjusiosios gyvenamąjį būstą ir ją sumušė), E. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo taip pat 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje taip pat yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 61-66), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 879,78 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Nors kaltinamasis su šiuo ieškiniu ir prašoma priteisti suma nesutinka, tačiau ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta kaltais kaltinamojo veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d., CK 6.251 str., 6.263 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas

nusprendė:

S. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 str. 1 d. – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. F. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti nukentėjusiosios E. L. gyvenamojoje vietoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo S. F. priteisti nukentėjusiajam V. G. 150 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo S. F. priteisti nukentėjusiajai E. L. 30 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. F. 879,78 Eur civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.