Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. jam kalint Alytaus pataisos namuose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos bei nuteistųjų buitinio aprūpinimo normų reikalavimų.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.

Pareiškėjas nesutiko, kad jo reikalavimui būtų taikoma sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Šį nesutikimą grindė aplinkybe, jog jis nebuvo supažindintas su Alytaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis. Atsikirtime į atsiliepimą (b.l. 127-130) nurodė, kad moka tik rusų kalbą. Jo tvirtinimu, susipažinti su teisės aktais rusų kalba Alytaus PN nebuvo įmanoma, informacijos apie jo teises, jų pažeidimus neteikė ir atsakovo atstovas, todėl prireikė ne vienerių metų savarankiškai surinkti reikalingą informaciją gimtąja kalba.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 116 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šio kodekso 11 straipsnio l dalyje nurodyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau –ir Taisyklės, taikoma ginčui aktuali redakcija) nuteistasis rašytinę informaciją apie savo teises ir pareigas iš bausmės vykdymo institucijos administracijos turi teisę gauti lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba kita kalba, kuria nuteistasis supranta (Taisyklių 4 punktas). Taisyklės turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose (Taisyklių 5 punktas). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas nuteistieji gali kreiptis asmeniniais klausimais į pataisos įstaigų vadovybę ir tarnybų vadovus bei Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento darbuotojus pagal savo kompetenciją (Taisyklių 187 punktas). Teisės aktų nuostatos nuteistam asmeniui suteikia teises ir galimybes gauti informaciją, kuri reikalinga savo teisių gynimui teisme. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys suėmimo vykdymo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, taip pat Civilinis kodeksas, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, skelbiami viešai. Susipažinti su šiais teisės aktais pareiškėjas galėjo pataisos namų bibliotekoje. Pareiškėjas byloje nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad jam buvo objektyvių kliūčių susipažinti su minėtais teisės aktais.

Iš teismui pateiktos pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijos ( b. l. 58-69) matyti, jog pareiškėjas, atvykęs į Alytaus PN, buvo supažindintas su Alytaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis. Nors įrašo, iš kurio būtų galima nuspręsti, kokia kalba jis buvo supažindintas su šiomis taisyklėmis nėra, tačiau supažindinimo su šiomis taisyklėmis faktą pareiškėjas patvirtino savo parašu, tai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog su minėtomis taisyklėmis buvo supažindintas. Pažymėtina, kad pareiškėjui Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimai, jo teisės ir pareigos buvo kartotinai išaiškintos 2009 m. birželio 9 d., 2010 m. gegužės 20 d., 2012 m. vasario 6 d., taip pat ne kartą buvo atsakyta į jo užduodamus klausimus (b.l. 58-69). Minėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų, pareiškėjo prierašų, pastabų dėl netinkamo Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, jo teisių ir pareigų išaiškinimo, jų nesupratimo, netinkamai suteiktos informacijos atsakant į klausimus, tai sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo argumentus dėl netinkamo supažindinimo su Alytaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis bei jo teisėmis ir pareigomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė atvejų, kad jis būtų rašęs prašymus arba skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kad jam buvo atsisakyta minėtą informaciją suteikti gimtąja kalba ar kita kalba, kurią pareiškėjas supranta.

Akivaizdu, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktuliu laikotarpiu ar vėliau iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas gauti informaciją, susijusią su jo kalinimo sąlygomis ir galbūt pažeistų jo teisių gynimu, kad būtų prašęs su tuo susijusios pagalbos, inter alia (be kita ko) vertėjo ir (ar) kvalifikuoto teisininko (advokato) ar pan. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, CK nustatytu terminu, negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Ž. T. teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 13 būrio 131 brigadoje (1 miegamajame), kurios gyvenamasis plotas 41,95 kv. m. (b.l. 35, 41, 42). Atsakovo atstovo duomenimis šioje gyvenamojoje patalpoje įrengta 13 gyvenamųjų vietų (b.l. 42), tačiau pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b.l. 129) su šiais duomenimis nesutiko, tvirtino, kad iki 2016 m. spalio mėnesio šiame miegamajame kartu su pareiškėju kalėjo 22 nuteistieji, t.y. buvo 23 gyvenamosios vietos.

Pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių argumentų dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl miegamųjų vietų 13 būrio 1 miegamajame skaičiaus iki 2016 m. spalio mėn., nepateikė pareiškėjo nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų (duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos gyvenamųjų vietų skaičių vertinamuoju laikotarpiu), todėl nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog iki 2016 m. spalio mėn. 13 būrio 1 miegamajame buvo 23 gyvenamosios vietos, nuo 2016 m. spalio mėn. – 13 gyvenamųjų vietų.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus, akivaizdu, kad iki 2016 m. spalio mėn. 13 būryje 1 miegamajame vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, nes vienam asmeniui šioje gyvenamojoje patalpoje teko 1,82 kv.m., todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 13 būrio 1 miegojo grindų danga buvo susidėvėjusi, lubos ir sienos nuo drėgmės pajuodusios, apipelijusios, blogas apšvietimas. 2016 metais buvo atliktas tik kosmetinis remontas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) 22 punkto nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.).

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.). Analogiškos nuostatos išdėstytos Higienos norma HN 134:2015 39 p.

Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie 13 būrio 1 miegamojo grindų, sienų ir lubų būklę, apšvietos atitiktį higienos normų reikalavimams. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, netvarkingų sienų, lubų ir grindų) nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kameros apšvietos, netvarkingų sienų, grindų ir lubų pareiškėjo buvimo minėtoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos miegamojo apšvietos, netvarkingų sienų, lubų ir grindų, jo kalinimo šioje kameroje metu atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 13 būrio prausyklose ir tualetuose neįrengtos kojų plautuvės, trūko klozetų ir pisuarų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį penkiolikai asmenų.

Atsakovo atstovas nurodė (b.l. 56), kad 13 būryje ginčo laikotarpiu buvo 6 tualetai, 3 pisuarai, 9 prausyklės. Nors atsakovo atstovas nenurodė, koks nuteistųjų skaičius naudojosi minėtasi įrenginiais ginčo laikotarpiu, tačiau sudėjus 13 būrio visų miegamųjų įrengtų miegamųjų vietų skaičių (1 miegamajame skaičiuojant 23 gyvenamąsias vietas), matyti, kad ginčo laikotarpiu (iki 2016 m. spalio mėn.) minėtais sanitariniais įrenginiais naudojosi 63 nuteistieji, nuo 2016 m. spalio mėn. – 53 nuteistieji. Akivaizdu, kad sanitarinių įrenginių (pisuarų) skaičius pareiškėjo buvimo 13 būrio 1 miegamajame metu neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su baldų trūkumu gyvenamojoje patalpoje, nurodydamas, kad trūko kėdžių, spintelių prie lovų, taip pat tvirtino, kad lovos buvo senos, likusios iš sovietinių laikų.

Pažymėtina, kad pagal Aprūpinimo normų nuostatas, pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.

Atsakovo atstovas nurodė (b.l. 56-57), kad gyvenamosios patalpos, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo aprūpintos geros būklės baldais ir kietuoju inventoriumi pagal Aprūpinimo normų reikalavimus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tai iš esmės leistų konstatuoti šiuo aspektu Aprūpinimo normų pažeidimą, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl spintelių, kėdžių trūkumo, lovos kokybės sukeltų nepatogumų, pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, o šie nereagavę į jo nurodytus pažeidimus, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl spintelių ir kėdžių trūkumo bei senų lovų negali būti pripažinti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas tvirtino, kad maistas buvo netinkamos kokybės, per mažos energetinės vertės, o artimiesiems nebuvo leidžiama perduoti maisto iš laisvės.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šio kodekso 173 straipsnio 5 dalis numato, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - ir Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologines mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jautėsi diskriminuojamas lyties atžvilgiu, nes moterims nuteistosioms pagal galiojančių teisės aktų nuostatas leidžiama naudoti dušu du kartus per savaitę, o vyrams tik vieną, be to, moterų pataisos namuose esančiose praustuvėse nuolatos yra karštas vanduo.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistemos. HN 134:2015 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 76:2010 68 p.). Analogiškai nurodyta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN pareigūnai turi sadistinių sutrikimų.

Pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų netinkamą, žiaurų ar sadistišką elgesį, todėl abstrakčių, niekuo nepagrįstų pareiškėjo samprotavimų pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą taip pat siejo su atsakovo veiksmais, toleruojant nuteistųjų subkultūrą, skirstant nuteistuosius į lokalinius sektorius pagal kastas bei pažymint nuteistuosius skirtingų spalvų ženklais, iš kurių matosi, kokiam sektoriui (kastai) priklauso nuteistasis.

Atsakovo atstovas nurodė, jog Alytaus pataisos namai nuteistųjų į kastas neskirsto ir tokio paskirstymo netoleruoja, nuteistieji turi asmens ženklą, kuriame nurodyta nuteistojo vardas, pavardė, būrys, į kurį nuteistasis paskirtas (b.l. 56-57).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1. punktas įpareigoja pareiškėją nešioti matomoje vietoje pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta. Reikalavimas, jog nuteistųjų kortelės spalva būtų vienoda, nėra įtvirtintas.