Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Leopoldo A. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje notaras V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas, atsakovas bei ieškovo sutuoktinė bei atsakovo motina B. V. 2016 m. spalio 11 d. notaro kontoroje sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo padovanotas atsakovui. Tą pačią dieną šios sutarties dalyviai pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo tėvui (ieškovui) skirti kambarį ir netrukdomai leisti juo naudotis. Ieškovo teigimu, atsakovas susitarimo nevykdo, kambario ieškovui nepaskyrė, neleidžia naudotis padovanotu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog ieškovas padovanotame name galės gyventi iki gyvos galvos, ieškovas prašo dovanojimo sutartį panaikinti, kadangi apdovanotojo veiksmai neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir sudarantys pagrindą dovanojimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio pirmoje dalyje nustatytu pagrindu.

Trečiasis asmuo notaras V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Nustatytos aplinkybės.

2016 m. spalio 11 d. Dovanojimo sutartimi B. V. ir L. A. V. padovanojo sūnui D. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 11-18).

2016 m. spalio 11 d. atsakovas D. V. pasirašė rašytinį pasižadėjimą, kuriame nurodyta, kad prižada skirti kambarį tėvui, gali atvažiuoti kada nori, raktus duos (1 t., b. l. 10). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis pasižadėjimas yra susijęs su dovanojimo sutartimi ir ja padovanotu turtu. Kaip teismo posėdyje išsamiai paaiškino liudytoja L. V. (D. V. sutuoktinė) šios dovanojimo sutarties iniciatorė buvo B. V., kuri žinojo, kad serga sunkia liga, todėl prieš mirtį norėjo duoti patvarkymus dėl savo turto. Prieš padovanojant sodo pastatą ir žemės sklypą sūnui D., ji atsiklausė, ar jis norėtų šio turto, ar juo rūpintųsi. D. nėra vienintelis ieškovo ir B. V. sūnus, tačiau liudytojos teigimu jis nuo pat jaunystės buvo labai savarankiškas, tėvams nebuvo būtinybės jį remti materialiai kaip kitus vaikus, todėl mama norėjo tai kompensuoti padovanojant turtą. Susitarimas taip pat buvo parengtas mamos iniciatyva, sūnus visą gyvenimą daugiau bendravo su mama, o santykiai su tėvu nebuvo šilti ir artimi.

Ieškovo L. A. V. sutuoktinė, atsakovo D. V. motina B. V. mirė 2016 m. gruodžio 5 d. (1 t. b. l. 9).

Byloje kilo ginčas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 str. pagrindu

Ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, kad sodo namas yra visas ieškovo su žmona per gyvenimą sukauptas ir sukurtas turtas, kuriame ieškovas gyveno jau daug metų, ir yra jo vienintelė gyvenamoji patalpa, neatitinka tikrovės, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi ir kitą gyvenamąją vietą- gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai gyvena (1 t. , b. l. 37-43). Ginčo sodo pastatas šeimos buvo naudojamas poilsiui, nepritaikytas gyvenimui šaltuoju metų sezonu. Ieškovas pripažino, kad sutuoktinei susirgus sunkia liga, jis dėjo visas pastangas ja rūpintis, todėl pastaraisiais metais rūpintis sodu nebuvo pakankamai laiko. Teismo posėdyje šalys nurodė, kad dovanoti sodą atsakovui sugalvojo sutuoktinė. Ieškovo tvirtinimu jis manė, kad pasirašydamas sutartį, tik išreiškia pritarimą dėl sutuoktinės dalies perleidimo, tačiau teismas pažymi, kad sutartyje padovanotas bendrąja jungtine nuosavybe ieškovui ir jo sutuoktinei priklausęs visas turtinis vienetas, o ne jo dalis. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu kitu pagrindu, pvz. dėl suklydimo, ieškinys nėra pareikštas, todėl šioje byloje ginčas sprendžiamas tik pareikšto reikalavimo ribose – dėl sandorio panaikinimo CK 6.472 str. 1 d. pagrindu.

Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, dovanojimo sutartis buvo sudaryta be jokių sąlygų, o 2016 m. spalio 16 d. atsakovo rašytinis pasižadėjimas negali būti laikomas susitarimu dėl uzufrukto dovanotam turtui nustatymo, kadangi tokiam susitarimui yra privaloma notarinė forma (CK 4.147 str. 4 d., 1.74 str. 1 p.).

Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Įstatymų leidėjas CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Aiškinant, kokio pobūdžio veiksmai gali būti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 str. 1 d. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011.).

Atsakovas ir jo sutuoktinė patvirtino, kad nedraudžia ieškovui atvykti į sodą bei ten gyventi ir ilsėtis bet kuriuo metu, jam duotas raktas ir yra skirtas kambarys, tačiau atsakovui tvarkant mamos kambarį, su ieškovu kilo konfliktas dėl to, kad atsakovas nori su dovanotu tvarkytis pagal savo valią, neklausdamas ieškovo nuomonės ir patarimų („apsieisim be tavęs“), o tai ieškovui nepatinka. Šio konflikto metu, kad jo toliau negilinti, atsakovas su sutuoktine nutarė išvykti iš sodo, norėdamas praeiti pro išėjimą iš kambario užstojusį ieškovą, atsakovas jį pastūmė petimi. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad atsakovas buvo pasižadėjęs, kad važiuodami į sodą ir jį kartu pasiims, tačiau pasiima ne jį, o svetimą žmogų, sūnus priekaištauja, kad į sodą atvažiuoja senu automobiliu („laužu“). Daugiau jokių kitų ieškovo manymu priešingų teisei ir moralei atsakovo veiksmų ieškovas teismui nenurodė. Liudytoja sodo kaimynė G. S. parodė, kad perėmus sodą sūnui, jis labai sutvarkytas ir prižiūrėtas, anksčiau buvo apleistas, tvarkomas ir sodo pastatas, keičiami langai, matė keletą kartų atvažiavusį po žmonos mirties ir ieškovą, jokių konfliktų tarp šalių nėra girdėjusi.

Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovas nesilaiko 2016 m. spalio 11 d. rašytiniame pasižadėjime numatytų įsipareigojimų ieškovui duoti raktą, išskirti kambarį, bet kada atvykti ir leisti naudotis sodu, priešingai, atsakovas visus šiuos įsipareigojimus vykdo. Dar daugiau- atsakovas tarpininkaujant ieškovo atstovui advokatui Vygaudui Moliui pasirašė ieškovo parengtą susitarimą taikos sutarčiai sudaryti (1 t., b. l. 128-129), kuriame ieškovas išdėstė įvairius savo pageidavimus ir reikalavimus. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad ir toliau laikysis 2016 m. spalio 11 d. rašytinio pasižadėjimo. Atsakovo veiksmai, siekiant prižiūrėti jam padovanotą turtą, jį remontuoti, gerinti, kartu užtikrinant ir geresnes sąlygas ieškovui, atitinka atsakovo, kaip turto savininko teises ir pareigas. Atsakovo veiksmai, kuriais jis išreiškė nepasitenkinimą dėl ieškovo automobilio pastatymo ar pavadino ieškovo automobilį „laužu“, pats vykdamas į sodą kartu nepasiūlo važiuoti ieškovui, ar pastūmė ieškovą petimi, kai šis užstojo išėjimą iš patalpos, negali būti pripažinti aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi būti panaikinta pagal CK 6.472 str., nes tokie ieškovo nurodomi atsakovo veiksmai jokiu būdu geros moralės požiūriu negali būti prilyginami ir smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad 2016 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo taikyti CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2017 m. spalio 11 d.

Byloje nepavyko tiksliai nustatyti, kada tarp šalių įvyko konfliktas, kuris nulėmė ieškovo apsisprendimą ginčyti dovanojimo sutartį, tačiau akivaizdu, kad tai įvyko ne dovanojimo sutarties sudarymo dieną 2016 m. spalio 11 d., nuo kurios atsakovas siūlo skaičiuoti ieškinio senaties termino eigos pradžią, ir įvyko ne anksčiau, nei mirė ieškovo sutuoktinė 2016 m. gruodžio 5 d. bei pasibaigus šaltajam metų sezonui ir šalims nuvykus ilsėtis į sodą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina anksčiausiai nuo 2017 m. pavasario - 2017-03-01. Ieškinys pareikštas 2017 m. gruodžio 20 d., todėl 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas nėra praleistas ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato S. T. teisines paslaugas- atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme 700 Eur (1 t., b. l. 124-127).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už 2018 m. I ketvirtį taikomas 850,8 Eur koeficientas, 2018 m. balandžio mėn. – 884,8 Eur koeficientas. Atsiliepimas į ieškinį advokato padėjėjo parengtas 2018 m. sausio mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 1701,6 Eur (850,8 x 2,5x0,8), advokatui už tripliko 2018-03-07 parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.3 punktą yra 1276,2 Eur (850,8x1,5). Advokatas atstovavo atsakovą 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 49 min., todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 176,96 Eur (884,8 x 0,1 x 2 val.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovo patirtos ir prašomos priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidos yra daugiau kaip keturis kartus mažesnės už 3154,76 Eur maksimalias rekomenduojamas, todėl laikytinos protingomis bei atitinkančiomis bylos sudėtingumą.

Valstybei iš ieškovo priteistinos 8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš . A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš L. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.