Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1866-163/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-24Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2S-1866-163/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09973-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Atsakovas
UAB „įmonė“
Ieškovas
UAB „Vindeva“
Trečiasis asmuo
UAB „Įžvalga“
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1866-163/2014Teisėja R. Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-09973-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 110.1; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „įmonė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vindeva“ ieškinį atsakovei UAB „įmonė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Įžvalga“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 115 242,82 Lt skolą, 8,4 procento dydžio palūkanas nuo 115 242,82 Lt skolos sumos nuo 2014-07-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neperžengiant ieškinio sumos ribų areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, leidžiant areštuotu turtu ar piniginėmis lėšomis atsiskaityti tik su ieškove pagal šio ieškinio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 115 242,82 Lt sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma didele, atsakovės turtinė padėtis nežinoma, ieškovės teigimu, atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, todėl padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, be jokio teisinio pagrindo kelia turtinį reikalavimą, šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, su ieškove niekada nesitarė dėl darbų atlikimo. Teigia, kad pareikšto reikalavimo suma įmonei nėra didelė, tai pagrindžia 2013 m. balansas. Teismas nenurodė, kodėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Dėl teismo be jokio pagrindo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonė patiria itin didelių nuostolių.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikit nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teises normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teigia, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškinio suma atsakovei yra didelė, nes ieškovės pateiktas balansas įrodo, kad atsakovė yra nemoki arba artimos nemokumui būsenos, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, – areštavo atsakovei priklausantį turtą, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Apeliantė teigia, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė be jokio teisinio pagrindo kelia turtinius reikalavimus, pareikšto reikalavimo suma įmonei nėra didelė, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, jame išdėstytus faktinius argumentus, t. y. atsakovė vengia įvykdyti įsipareigojimus ir juos neigia, bei pateiktus įrodymus ir įsitikinęs, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra galimas, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovės pareikštas atsakovei reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto ieškinio suma – 115 242,82 Lt yra pakankamai didelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje.

Atsakovė, siekdama įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir jos turtinė padėtis yra gera, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, pateikė įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą už 2013 metus. Išaiškintina, kad atsakovės realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. Šiuo atveju atsakovė nepateikė visų šių minėtų duomenų, o iš pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad 2013-12-31 įmonė turėjo 3 248 712 Lt vertės turto, kurį sudarė 416 874 Lt ilgalaikis turtas, t. y. 45 Lt vertės nematerialusis turtas, 406 829 Lt vertės materialusis turtas, ir 2 831 838 Lt vertės trumpalaikis turtas, t. y. atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 914 667 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 1 765 654 Lt ir pinigai – 151 517 Lt. Pastebėtina, kad didžiausią įmonės turtą sudaro ne ilgalaikis turtas, o trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos, ir jo gavimas nėra užtikrintas. Nors apeliantė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudarė 2 067 110 Lt, o įmonės turimo turto vertė – 3 248 712 Lt. Be to, įmonės gaunamas grynasis pelnas yra labai sumažėjęs, 2012 m. buvo 117 677 Lt, o 2013 m. – 9 342 Lt. Šie duomenys vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl apeliantės geros finansinės padėties. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie turimus įsipareigojimus kitiems asmenims, ar jos turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra vykdomi išieškojimai iš įmonės turto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, sprendžia, kad šie finansiniai duomenys neatspindi realios įmonės turtinės bei finansinės padėties bei nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškinio tenkinimo atveju. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantė nepaneigė galimos sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones siekdamas, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neperžengdamas ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pirma areštuodamas atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas, ir nesuvaržė apeliantės galimybės iš sąskaitoje esančių pinigų atsiskaityti su ieškove ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos veiklai ar įmonės bei jos darbuotojų interesams. Be to, atsakovė savo teises ir teisėtus interesus gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė