Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, pagal 2013-02-15 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1975-06-06, Vilkaviškio r, sav, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. Gūsevas, Rusija, deklaruota gyv. vieta Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav., ankščiau teismo neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 14 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., esant 2008-11-25 Katino miesto apylinkės teismo sprendimui, kuriuo iš A. K. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. K. gim. 2005-04-24 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2007-05-22 iki sūnaus pilnametystės. 2008-12-30 teismo sprendimui įsiteisėjus, 2009-05-11 vykdomąjį raštą gavus antstolio kontoroje, laikotarpyje nuo 2007-05-22 iki 2012-11-18 būdamas darbingas pagal darbo sutartį niekur Lietuvos Respublikoje nedirbo, darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje niekur neieškojo, darbo biržoje nesiregistravo bei neteikė sūnui kitos būtinos materialinės paramos, tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamasis A. K., jam įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., kaltu prisipažino (b.l. 62).

Kaltinamasis A. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad R. K. yra jo buvusi sutuoktinė, santuokoje 2005-04-24 jiems gimė sūnus M. K.. Gyvenant santuokoje dirbo UAB „ŠEBA“, UAB „Metaloidas“ kai gaudavo pajamas šeima visada rūpinosi, prisidėdavo prie bendro šeimos ūkio. Pasibaigus darbams šeimai jokių pajamų neparnešdavo, darbo biržoje nesiregistravo, sunkiai ėjo susirasti bet kokį atsitiktinį darbą, Rita viena išlaikė šeimą, sunkiai pragyvenome. Prasidėjo nesutarimai su Rita, dažnai pykdavosi, todėl jis nusprendė išvažiuoti gyventi į Rusiją, kadangi čia nėjo susirasti darbo, jokių artimų giminaičių Lietuvoje neturi, kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido Rusijoje, ten jo visi draugai ir pažįstami. Maždaug prieš keturis metus jis sugrįžo į Lietuvą ir nuėjo į Vilkaviškio santuokos rūmus išsiimti pažymos ir ten sužinojo, kad su Rita yra išsituokęs. Per tuos keturis metus į Lietuvą grįžęs nebuvo, sūnaus neaplankė, jam jokių siuntų, lauktuvių siuntęs nėra, su buvusia sutuoktine Rita jokių santykių nepalaikė, jai neskambino, todėl kaip gyvena vaikas, kaip jo sveikata, jis nieko nežino. Taip pat jis nežinojo, kad vaiko išlaikymui jam yra priteisti alimentai, pirmą kartą tai išgirdo apklausos metu iš tyrėjos. Pats teismo posėdyje dėl skyrybų ir alimentų priteisimo vaikui nedalyvavo, kadangi apie tai nieko nežinojo. Kiek jis žino teismas jam priteisė po 300 litus kas mėnesį mokėti vaiko išlaikymui alimentus iki sūnaus pilnametystės. Tiksliai datos kada tai buvo ir koks teismas priteisė nurodyti negali, nes kaip minėjo pats teismo posėdyje nedalyvavo, apie alimentų priteisimą sužinojo tik šiandien. Gyvendami kartu jokio bendro turto neužgyveno. Nuo tos dienos kai buvo priteisti alimentai sūnaus išlaikymui, jis nė vieną mėnesį jų nemokėjo, kadangi apie tai nieko nežinojo. Ateityje tikrai neišsižada savo sūnaus ir bendravimo su juo, kiek jam leis galimybės. Šiuo metu jis gyvena Rusijoje, Lietuvoje jokių giminaičių neturi, neturi pas ką galėtų apsistoti. Rusijoje pastovaus darbo neturi, kadangi nepavyksta jo susirasti, dirba tik atsitiktinius darbus, gaunu pajamų, kurių užtenka tik pragyvenimui. G. R. darbo biržoje nesiregistravo, kadangi jis yra LR pilietis. Tačiau susidariusį įsiskolinimą už alimentus pasižada sumažinti per tris metus, kas mėnesį mokėdamas po 200 litų ir po 300 litų kas mėnesį pravesdamas už alimentus. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, visiškai pripažįsta savo kaltę, pasižada ateityje reguliariai mokėti alimentus sūnaus išlaikymui. (b.l. 62)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė yra pilnai įrodyta ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Liudytoja R. K. parodė, kad A. K. jos buvęs sutuoktinis. Santuokoje 2005-04-24 jiems gimė sūnus M. K.. Su A. K. santuokoje pragyveno apie metus laiko. Kai vaikui suėjo dvi savaitės, A. K. išvažiavo dirbti į Rusiją, į Lietuvą sugrįžo kai sūnui buvo jau 6 mėnesiai, tuo laikotarpiu tik vieną kartą buvo atsiuntęs pinigėlių šeimai, kiek jų buvo atsiuntęs tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Taip pat vaiku niekad nesidomėjo, neklausdavo kaip mums sekasi, pragyveno iš jos gaunamų pajamų, kurias gaudavo būdama motinystės atostogose. Paskui A. K. įsidarbino Šiauliuose kažkokioje firmoje, namuose jo nebūdavo, grįždavo tik savaitgaliais, šeima nesirūpindavo, prie bendro ūkio prisidėdavo labai mažai. Vieną dieną ji su savo buvusiu sutuoktiniu apsipyko, kadangi jis norėjo išvažiuoti į pažįstamo gimtadienį, ji tam paprieštaravo, tačiau jis vis tiek išvažiavo ir daugiau pas juos nesugrįžo, jokių žinių iš jo negavo, tuomet jo nusprendė su A. K. išsiskirti. Pats teismo posėdis įvyko 2008 metų lapkričio mėnesį, Kaune, teismo posėdyje A. K. nedalyvavo, buvo paskelbta jo paieška, tačiau jo nesurado. Kauno miesto apylinkės teismas iš A. K. priteisė 300 litų dydžio išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus M. K. pilnametystės. Kadangi gyvendami kartu jokio bendro turto neužgyveno, todėl skyrybų metu turto dalybų nebuvo. Nuo pat alimentų priteisimo dienos A. K. sūnui išlaikymo neteikė, ar jam apie tai buvo žinoma, ji nežino, kadangi jo nepavyko surasti. Sūnus liko gyventi kartu su ja, adresu Šarkuvos g. 27-53, Kaunas. Nuo tos dienos kai buvo priteisti alimentai ji nė vieną mėnesį nebuvo jų gavusi, todėl 2009 m. gegužės mėnesį ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymu dėl išmokų vaikų išlaikymui iš fondo gauti. Jos prašymas buvo patenkintas ir iš fondo ji kas mėnesį vaikui išlaikyti gauna po 195 litus. Ar Lietuvoje A. K. su kuo nors galėtų palaikyti ryšius jai nieko nėra žinoma, kadangi jo abu tėvai yra mirę, ar turi čia daugiau giminaičių ji nežino. Kadangi A. K. daugiausia laiko yra praleidęs Rusijoje, jo ten visi draugai, tai jos manymu šiuo metu jis galėtų būti išvykęs į Rusiją. Po paskutinio karto su A. K. ji nėra bendravusi, taip pat jis nėra su ja bandęs susisiekti, šeima nesidomi, vaikui išlaikymo neteikia, kur šiuo metu galėtų būti A. K. ji nežino. Kokia šiai diena yra susidariusi įsiskolinimo suma ji taip pat nežino. Sūnui yra suėję septyneri metai, tačiau kad jis būtų apklausiamas ji nenori. ( b. 1.40).

Liudytoja V. D. parodė, kad 2008-01-01 įsigaliojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriuo valstybė įsipareigojo esant įstatyme numatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metinių palūkanų. 2009-05-18 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu kreipėsi R. K., gyv. M. R. g. 33-62, Kaunas, dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo sūnui M. K., kadangi skolininkas A. K. nemoka teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo sūnui. Įvertinus pateiktus dokumentus, Fondų administracijos direktorius 2009-07-15 priėmė sprendimą Nr. V2- 9099, kuriuo M. K., nuo 2009-05-18 paskirtos 195 litų dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą, t.y. iki vaiko pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaiko išlaikymui. Vaikų išlaikymo fondo administracija skolininko neieško, tačiau pagal įstatymą gali kreiptis į antstolius dėl išmokų iš fondo sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat turi teisę kreiptis, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininko atžvilgiu pagal LR BK 164 str. Skolininkas A. K. apie priimtą Fondų administracijos direktoriaus sprendimą buvo informuotas tinkamai, jam 2010 m. lapkričio 22 d. Fondų administracija žinomu adresu registruotu laišku išsiuntė priimto sprendimo nuorašą. Skolininkas A. K. taip pat nerodė iniciatyvos dėl skolos dengimo, nėra žinoma, kad jis būtų atvykęs į Vaikų išlaikymo fondą ar pradėjęs mokėti priteistą išlaikymą vaikui. (b. 1. 52).

2012-11-16 gautas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, skolininko A. K. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad civilinį ieškinį reikšti jie atsisako, (b.l. 3-10).

2012-12-10 gauta iš antstolio vykdomosios bylos kopija, pažyma apie susidariusį įsiskolinimą, kuris 2012-12-01 dienai buvo 7762,35 Lt. (b.l. 13-39).

2012-12-28 gautas Kauno miesto apyl. teismo sprendimo kopija, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., po 300,00 Lt. dydžio periodinėmis išmokomis, mokant jas kas mėnesį nuo 2007-05-22 iki sūnaus pilnametystės, (b.l. 47-48).

A. K. neteistas, (b.1. 87), administracine tvarka nebaustas (b. 1. 86), į psichiatro, narkologo įskaitą neįrašytas (b.1. 70), Vištyčio seniūnijos seniūno necharakterizuojamas, kadangi A. K. deklaravęs gyvenamąją vietą 1991-10-16 Vištyčio mstl. negyvena ir jokių duomenų apie jį seniai nežino. Kai dar buvo mažas ir Lietuva dar nebuvo nepriklausoma, jis kartu su motina gyveno Vištytyje, vėliau motina pardavė namą ir išsikėlė su juo gyventi į Kaliningrado sritį, matomai suėjus 16 metų, jis pasidarė pasą pagal seną gyvenamąją vietą, taip ta registracija likus iki šiol. (b.1. 67). A. K. jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 94), darbo biržoje registruotas nebuvo (b.l. 92).

Paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, (b.l. 63).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visi aukščiau išdėstyti bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, yra pripažintini kaltinamajam inkriminuotini nusikalstamos veikos buvimu ir jo kaltės įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo A. K. nusikalstama veika prokuroro pareiškime užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. visiškai teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str..

Už šią nusikalstamą veiką A. K. gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis A. K. sutinka su prokuroro sprendimu procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Atsižvelgiant į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jam skirtina 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Bausmės pradžia baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo diena.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str.str., teisėjas

nusprendė:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti jį, jam paskiriant 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžia teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo diena.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vitalijus Krivičius