Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui I. T. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo I. T. 429,51 Lt už žuvų ištelkiamas padarytą žalą. Nurodė, kad 2011 m. birželio 7 d. I. T. Gražėniškio tvenkinyje, Širvintų r., draudžiamu būdu sugavo 15 raudžių, 1 lydeką, 60 karosų ir 6 ešerius, tuo padarydamas žuvų ištekliams žalą. Ieškovas prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. birželio 7 d. atsakovas Gražėniškio tvenkinyje, Širvintų r., draudžiamu būdu, t.y. tinkliniais nemėgėjiškos žūklės įrankiais, gaudė žuvį (b.l. 4) tuo pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą. Neleistinu būdu atsakovas sugavo 15 raudžių, 1 lydeką, 60 karosų ir 6 ešerius. 2011 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., padarymą jam buvo paskirta 200 Lt bauda, atsakovas prisipažino padaręs pažeidimą (b.l. 5). Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. DI-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais, nustatyta, kad atsakovas žuvų ištekliams padarė 429,51 Lt žalą (b.l. 6).

Atsakovas žalą padarė neteisėtais veiksmais, t.y. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus. Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d. nuostata, gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius, pažeidėjas turi pareigą atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Todėl iš atsakovo priteistina 429,51 Lt žuvų ištekliams padaryta žala.

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis tuo, iš atsakovo valstybei priteistina 27 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 4 p., 82 str., 425 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui iš I. T. 429,51 Lt žalos atlyginimą.

Įpareigoti I. T. per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 d. nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Priteisti valstybės naudai iš I. T. 27 Lt žyminio mokesčio.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliacine nei kasacine tvarka.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.