Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-12 · Byla Nr. ATP-1183-190/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-09-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
ATP-1183-190/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09761-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Administracinė byla Nr. ATP-1183-190/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09761-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo G. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, skirta 40 (keturiasdešimties) Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, skirta 200 (dviejų šimtų) Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, skirta 600 (šešių šimtų) Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, skirta 400 (keturių šimtų) Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, ir G. J. skirta galutinė nuobauda - 600 (šešių šimtų) Lt bauda

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2,44 prom., policijos pareigūnų akivaizdoje gėrė alkoholinį gėrimą – degtinę „Kniaz“ (40 % alk.), keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, priešinosi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliantas teigimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus. G. J. pažymi, jog savo veiksmais siekė padėti motinai, kurios atžvilgiu policijos pareigūnai naudojo jėgą. Šio įvykio metu jo motinai buvo padarytas kūno sužalojimas ir dėl jo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis iš dalies pripažino savo kaltę, į jo socialinę padėtį, į tai, kad yra bedarbis ir dirba atsitiktinius darbus, dėl ko turėjo skirti mažesnę baudą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atsiliepime į G. J. apeliacinį skundą, prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimo nekeisti, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimą, kuriuo G. J. paskyrė 600 Lt baudą, priėmė pagal administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis galiojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į G. J. charakterizuojančius duomenis.

G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. J. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu G. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d., 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. Apeliaciniu skundu G. J. nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad policijos pareigūnai užsipuolė jo motina, naudojo prieš ją fizinį smurtą, o jis tik motiną gynęs, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą netinkamai vertino įrodymus, neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui.

Aukštesnės instancijos teismo manymu, G. J. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. G., A. Š. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais, kitais bylos duomenimis. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje G. J., teigdamas, kad gynė savo motiną, vis tik pripažino visas faktines jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, tai yra, kad nagrinėjamo konflikto metu viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pasipriešino policijos pareigūnams, siekdamas užkirsti kelią teisėtam kito asmens - motinos sulaikymui, o taip pat pats vengdamas sulaikymo.

Išanalizavęs policijos pareigūnų A. G., A. Š., atvykusių į įvykio vieta, tarnybinius pranešimus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog šie policijos pareigūnai galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus apelianto atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos išnagrinėjo bei pagrįstai nustatė, kad G. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos 178 str. 1 d., 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., nes jis 2013 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2,44 prom., policijos pareigūnų akivaizdoje gėrė alkoholinį gėrimą – degtinę „Kniaz“ (40 % alk.), keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, priešinosi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. reglamentuoja, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. G. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jo motinos atžvilgiu nenagrinėtini, kadangi tai nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniame skunde G. J. taip pat teigia, jog apylinkės teismas turėjo skirti jam mažesnę baudą, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuobaudos už atskirus administracinius teisės pažeidimus, kurios lygios sankcijose numatytų baudų vidurkiui, G. J. paskirtos laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, jos nėra aiškiai per griežtos.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnį, reglamentuojantį baudos skyrimą, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Apylinkės teismas pagrįstai G. J. pripažino dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą bei būdamas neblaivus), o lengvinančių nenustatė, nes jis teismo posėdyje, duodamas parodymus, savo kaltės nepripažino, t.y. teigė, kad gynė savo motina nuo neva neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, todėl apeliantui paskirtos sankcijos vidurkio dydžio baudos negali būti pripažintos per griežtomis.

Šalies argumentai

G. J. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis bedarbis ir dirba atsitiktinius darbus, nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo mažinti paskirtą baudą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Vladislavas LenčikasNuorašas tikras