Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. ieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Apeliantė pateiktu ieškiniu suformulavo du reikalavimus: pirma, atleisti generalinį prokurorą iš einamų pareigų, antra, priteisti iš generalinio prokuroro 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nagrinėja jam įstatymu priskirtas civilines bylas (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis). Generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų klausimą pagal Konstitucijoje nustatytą kompetenciją sprendžia Respublikos Prezidentas (Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinio dalį dėl generalinio prokuroro atleidimo kaip nenagrinėtiną teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliantės ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami ieškinio turiniui (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia nėra tinkamai atskleistos ir nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas privalo išsiaiškinti, kuriam subjektui pareikštas reikalavimas, ieškovui išaiškinti, kas turi pareigą įvykdyti apeliantės reikalavimą, jeigu jis būtų patvirtintas teismine tvarka, kai tai yra akivaizdu, ir kt. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo, toks, koks jis yra pareikštas pirminiu ieškiniu, negali būti nagrinėjamas teismine tvarka dėl aiškių trūkumų buvimo (CPK 115str.). Tačiau, priešingai pirmosios instancijos teismo vertinimui, nėra pagrindo pripažinti, jog šis reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme. Netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30str.1d., Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Tik pats asmuo sprendžia, įgyvendinti šią savo teisę ar ne. Teismo vaidmuo – patikrinti, ar asmuo įgyvendina šią teisę, laikydamasis procesinių tokios teisės įgyvendinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai aiškino ir kartu netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmiausia apeliantei turi būti suteikta galimybė pašalinti ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo trūkumus. Ir tik tada, priklausomai nuo to, bus ar ne pašalinti trūkumai, kliudantys pradėti teisminį procesą pagal tokį reikalavimą, turi būti sprendžiama dėl tolesnio tokio reikalavimo (ne)nagrinėjimo procesinio likimo (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnis).

Kaip pripažinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinio dalį dėl generalinio prokuroro atleidimo. Todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista. Bet pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti apeliantės ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl, panaikinus nutarties dalį, ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dalį nepakeistą.