Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo G. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 5 Eur bauda, pagal ATPK 127 str. 3 d. 1158 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, galutine nuobauda G. J. paskirta 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pasisakydamas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 127 str. 3 d., nurodo, kad šioje dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Pažymi, kad byloje nėra pridėtas asmens blaivumo testas, o tik iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų galima suprasti, kad alkotesteris parodė 1,16 promilės alkoholio. Be to, iš pranešimų matoma, kad šie parodymai alkotesteryje buvo užfiksuoti 2.12 val., nors pats autoįvykis ir policija į įvykio vietą atvyko 1.00 val. Atkreipia dėmesį, kad pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą eilę nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių nutarė, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos paskyrimo tikslai gali būti pasiekti skiriant ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad buvo geranoriškai atlyginta visa jo teisės pažeidimu padaryta žala, kas gali būti pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). G. J. savo noru atlyginus žalą, jis neabejotinai patyrė neigiamas savo neteisėto poelgio pasekmes ir tokiu būdu iš dalies buvo pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Be to, nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę nuobaudą nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino viso komplekso aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad minimalios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atkreipia dėmesį, kad autoįvykio metu padaryta žala – 60,56 Eur - yra nežymi, pats autoįvykis kilo esant slidžiai kelio dangai, neviršijus leistino greičio, o tik neįvertinus kelio dangos, kuri nebuvo pabarstyta ir dėl to buvo labai slidi. Vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis charakterizuojamas tik teigiamai, yra betarpiškai susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, ir atėmus teisę vairuoti, šis pragyvenimo šaltinis bus prarastas. Nurodo, jog administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų – įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (LAT nutartis Nr. 2AT-3-2011), todėl mano, kad egzistuojančios aplinkybės – yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, leidžia taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl G. J. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. ANK 417 str. 8 d. už veiką, dėl kurios padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. (kodekse nenumatyti KET pažeidimai), numato baudą nuo 10 iki 12 Eur, tuo tarpu ATPK 124¹ str. 8 d. už analogišką veiką numatė baudą nuo 5 iki 11 Eur. ANK 423 str. 3 d. už veiką, dėl kurios padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. (eismo įvykio sukėlimas būnant neblaiviam), numato baudą nuo 1200 iki 1400 Eur su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, tuo tarpu ATPK 127 str. 3 d. už analogišką veiką numatė baudą nuo 1158 iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. teisinės padėties ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas be pagrindo nubaudė G. J. pagal ATPK 124¹ str. 8 d. dėl to, jog jis prašomas pareigūnų nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009).

Iš byloje esančių policijos pareigūnų A. B. ir E. N. 2016-12-04 tarnybinių pranešimų matyti, jog paprašius G. J. pateikti dokumentus, jis iškart pateikė visus dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, kurio teigė nerandantis, ir kurį pateikė policijos pareigūnams jau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5, 6). Tai, jog vairuotojo pažymėjimo iš pradžių nerado, o vėliau jį pateikė policijos pareigūnams savo apeliaciniame skunde nurodo ir G. J.. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. inter alia numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tai, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, numatyta ir KET 16 p. Iš išvardintuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų matyti, jog vairuotojas turi dvi pareigas: turėti su savimi vairuotojo pažymėjimą ir pateikti vairuotojo pažymėjimą prašant policijos pareigūnams.

Šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog G. J. su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo iš karto nerado, ir todėl jį pateikė pareigūnams vėliau, kai jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teleologiškai analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų pateikimą transporto priemonę sustabdžiusiam policijos pareigūnui matyti, jog toks reikalavimas nustatytas ne tam, jog pareigūnai apskritai galėtų nustatyti ar transporto priemonė apdrausta, techniškai tvarkinga, ir ar vairuotojas turi teisę ją vairuoti, tačiau tam, jog šių duomenų patikra galėtų būti atlikta per kuo trumpesnį laiką, nes informacija apie Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių privalomąjį draudimą, taip pat ir privalomąją techninę apžiūrą bei asmenis, kuriems suteikta teisė vairuoti, kaupiama ir policijos pareigūnams prieinama atitinkamai Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje, Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Akivaizdu, jog šiuo atveju G. J. laiku nepateikus vairuotojo pažymėjimo, policijos pareigūnai papildomo laiko nesugaišo, jie 2016-12-04 1.00 val. pastebėję nuo kelio nuvažiavusį automobilį (b. l. 5, 6), nustatė automobilį vairavusio asmens asmenybę, ir jau 2016-12-04 1.12 val. patikrino G. J. padarytus pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų registre (b. l. 18-31). Be to, G. J. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, todėl policijos pareigūnai bet kokiu atveju būtų turėję aiškintis įvykio aplinkybes, tikrinti pažeidėją (ir jo baustumą) duomenų bazėse, o tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog dėl iš karto nepateikto vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnai papildomo laiko nesugaišo. Taip pat pažymėtina, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) nurodyta, jog padarytas ATPK 124¹ str. 8 d. pažeidimas, numatantis atsakomybę už kitus KET pažeidimus, tačiau ATP protokolo dalyje, kurioje nurodomi teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis ir punktai, nurodytas tik KET 14 p., kuris draudžia vairuoti transporto priemonę apsvaigusiems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims, ir KET 131 p., numatantis maksimalų greitį, kuriuo leidžiama važiuoti ne gyvenvietėse, taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog asmuo pažeidė KET 16 p., kuris numato pareigą policijos pareigūnui pateikti vairuotojo pažymėjimą.

Apibendrinant išvardytą, matyti, kad šiuo atveju G. J. su savimi turėjo vairuoto pažymėjimą, prisistatė ir suteikė galimybę policijos pareigūnams patikrinti jį ir jo automobilį duomenų bazėse, todėl vien tai, kad G. J., būdamas neblaivus, nesugebėjo iš karto tarp savo daiktų atrasti ir pateikti pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimą, dėl ko jį pateikė šiek tiek vėliau, pareigūnams jau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, neleidžia daryti išvados, jog jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. G. J. nepažeidė pareigos su savimi turėti pažymėjimo, taip pat nepažeidė pareigos jį pateikti pareigūnams, o vien tai, jog jis pažymėjimą to paties patikrinimo metu pateikė ne iš karto pareigūnui pareikalavus (nes iš karto pažymėjimo tarp kitų dokumentų nerado), o šiek tiek vėliau, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai preciziškai tiksliai nereglamentuoja dokumentų pateikimo laiko, o konkretus KET pažeidimas (16 p.) nenurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nelaikytina KET 16 p. numatytų vairuotojo pareigų pažeidimu. Tokiu būdu, apylinkės teismas G. J. veiksmus laiku nepateikiant vairuotojo pažymėjimo nepagrįstai pripažino KET pažeidimu, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir be pagrindo G. J. nubaudė pagal ATPK 124¹ str. 8 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d. naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pripažinti G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino savo pažeidimu padarytą žalą, ir taikant ATPK 30¹ str., neskirti už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kaip minėta ATPK 127 str. 3 d. sankcija pažeidėjui numato baudą nuo 1158 iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu, nustačius vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą lengvą (1,16 prom.) girtumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus ATPK 127 str. 3 d. numatytą minimalią nuobaudą – 1158 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų: PVM sąskaitos faktūros (b. l. 56), kasos pajamų orderio kvito (b. l. 57), VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ rašto, kuriame nurodoma, kad padaryti nuostoliai įmonei atlyginti (b. l. 58) matyti, jog G. J. iki administracinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino padarytą žalą VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, todėl yra pagrindas pripažinti dar vieną administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Tačiau, nepaisant nustatytos dar vienos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dar labiau švelninti jam pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, G. J. už padarytą teisės pažeidimą ir taip buvo paskirta švelniausia iš ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytų nuobaudų.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014). Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

G. J. padarytas ATPK 127 str. 3 d. numatytas pažeidimas yra itin šiurkštus – jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka (kelyje tuo metu nepasitaikė kitų eismo dalyvių) jis, sugadinęs kelio ženklą, išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. G. J. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant tiesiogines darbo pareigas, nes dirbant reikalinga vairuoti transporto priemones, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis gali netekti darbo bei savo pragyvenimo šaltinio, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo už vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Tuo pačiu pastebėtina, jog prie apeliacinio skundo pateikiamoje G. J. charakteristikoje nurodoma, kad jis yra tvarkingas, draugiškas, darbus laiku ir nepriekaištingai atliekantis, gerai savo darbą išmanantis darbuotojas. Vis dėl to, nors charakteristikoje nurodoma, kad neturint teisės vairuoti G. J. pajamos sumažės, tačiau nenurodoma, jog teisės vairuoti netekimas sąlygos jo atleidimą iš darbo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog netekęs teisės vairuoti G. J. neteks pragyvenimo šaltinio. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog į charakteristikoje nurodomus duomenis bei gyvenimiškai įprastas pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (yra darbštus ir pareigingas, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe) atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, kaip matyti iš išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro (b. l. 32-46), G. J. ir praeityje yra ne kartą baustas už KET pažeidimus (už važiavimą su netvarkingais žibintais, be šviesų, be skiriamojo ženklo „klevo lapas“, už važiavimą su vasarinėmis padangomis, greičio viršijimą 32 km/h neturint 2 metų vairuotojo stažo, už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, greičio viršijimą 24 km/h, greičio viršijimą 21 km/h, greičio viršijimą 35 km/h, nedrausto automobilio vairavimą, už sustojimą neleistinoje vietoje). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra pridėtas asmens blaivumo testas, o tik iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų galima suprasti, kad alkotesteris parodė 1,16 promilės alkoholio, taip pat tai, kad iš šių pranešimų matoma, kad šie parodymai alkotesteryje buvo užfiksuoti 2.12 val., nors pats autoįvykis ir policija į įvykio vietą atvyko 1.00 val. Apygardos teismas pažymi, jog šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos nustatinėjant G. J. kaltės klausimą, tačiau, kaip jau minėta, jis savo kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą neginčija. Minėtos apelianto skunde nurodomos aplinkybės niekaip neatskleidžia mažesnio G. J. padaryto pažeidimo ar jo asmenybės pavojingumo, jos nelaikytinos ir išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. G. J. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe (pastebėtina, jog atliekant ne tiesiogines direktoriaus pareigas, o vykstant į darbą ar susitikimus), ir tai leidžia jam gauti pajamas, nepaisydamas to jis girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. G. J. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – galimybė prarasti pajamas ar jų dalį – nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J. pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliacinio skundo motyvais šioje dalyje nėra pagrindo keisti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą, kaip skundu prašo apeliantas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą dalyje dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje G. J. atžvilgiu nutraukti. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį dėl subendrintos administracinės nuobaudos skyrimo ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Pripažinti G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nuostolį (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį (dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 3 d. 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams) palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.