- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 1-139-606/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- L. S., E. G., R. Ž.
- Kaltinamasis
- M.G.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M.G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
2010 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2011 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje - 178 straipsnio 2 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. G. panaudojant fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.
2010 m. rugsėjo 9 d., apie 23.50 val., Klaipėdoje, Šaulių g., prie namo, Nr. 39, kaltinamasis M. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (N. N.), ir nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš už nugaros pribėgus prie nukentėjusiojo R. Ž., kaltinamasis M. G. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą, po ko, nukentėjusiajam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į ranką, o kaltinamasis M. G. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą, tuo nukentėjusiajam R. Ž. padarydami kraujosruvą dešinės akies obuolyje, poodines kraujosruvas veide, kairiame dilbyje, sprando srityje, odos nubrozdinimus veide, kas nukentėjusiajam R. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą - rankinę “Cropp”, kurios vertė - 70 Lt, nešiojamą kompiuterį “Asus Z96S”, kurio vertė - 4000 Lt, USB kietąjį diską, kurio vertė - 250 Lt, MP3 grotuvą “C. Z.”, kurio vertė - 200 Lt, laidų komplektą, kurio vertė - 58 Lt, raktą, kurio vertė - 100 Lt, mobiliojo ryšio “Nokia” pakrovėją, kurio vertė - 40 Lt, mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 3110c”, kurio vertė - 200 Lt su SIM kortele “Ežys”, kurios vertė - 25 Lt, parkerinę, kurios vertė - 30 Lt, du USB raktus “Pqi” ir “Scan D. C.” , kurių bendra vertė - 140 Lt, piniginę, kurios vertė - 200 Lt, 300 Lt, video kamerą “Sony”, kurios vertė - 799 Lt, kompiuterio krepšį, kurio vertė - 60 Lt, tris vaizdajuostes “Mini DV”, kurių bendra vertė - 30 Lt. Tokiu būdu, kaltinamasis M. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (N. N.) ir nenustatytu asmeniu, pagrobė nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą, kurio vertė - 6502 Lt.
Be to, kaltinamasis M. G. panaudojant fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.
2011 m. gegužės 7 d., apie 03.00 val., Klaipėdoje, Taikos pr., prie namo Nr. 103, kaltinamasis M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš už nugaros pribėgęs prie nukentėjusiosios L. S., ją pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusiajai L. S. nugriuvus ant žemės, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą - nuo kaklo pagrobė vėrinį, kurio vertė - 400 Lt, rankinę, kurios vertė - 99 Lt, su joje buvusi pinigine, kurios vertė - 50 Lt, 150 Lt, automobilio “C. X.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliu su pulteliu, kurių bendra vertė - 250 Lt, mobiliojo ryšio telefonu “Nokia”, kurio vertė - 50 Lt su SIM kortele “Pildyk”, kurios vertė - 10 Lt, raktinė su raktais, kurių bendra vertė - 215 Lt. Tokiu būdu, kaltinamasis M. G., pagrobė nukentėjusiajai L. S. priklausančio turto, kurio bendra vertė - 1 224 Lt.
Be to, kaltinamasis M. G. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į automobilį.
2011 m. gegužės 7 d., apie 06.30 val., Klaipėdoje, Naujakiemio g. 26, automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinamasis M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsidaręs nukentėjusiajam E. G. nuosavybės teise priklausančio automobilio “R. S.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, ir tokiu būdu, įsibrovęs į automobilį, nulaužė valdymo bloko tvirtinimo detales, ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam priklausantį automobilio valdymo bloką, kurio vertė - 200 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Svetimo nukentėjusiajam R. Ž. priklausančio turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą.
Kaltinamasis M. G. kaltu padarius šią jam inkriminuojamą veiką neprisipažino ir parodė, jog šios nusikalstamos veikos jis tiesiog negalėjo padaryti, kadangi tą naktį, kuomet iš nukentėjusiojo R. Ž. buvo pagrobtas turtas, jis buvo namuose. Kaltinamasis patikslino, jog būtent šią datą jis gerai prisimenantis, kadangi tai buvusi neeilinė naktis jų namuose, buvo mirusi jų kaimynė ir pas juos namuose virtuvėje mama iki ryto bendravo su kaimyne S. B., kurios ir galėtų patvirtinti faktą, kad tą naktį jis buvęs namuose. Kaltinamasis pabrėžė, jog jis pats tą naktį buvo atsikėlęs ir truputį su jomis bendravo. Be to, kaltinamasis nurodė, jog tuo metu jo buvimą nakties metu namuose tikrindavo Klaipėdos pataisos inspekcijos pareigūnai, kurie jokių jo pažeidimų nenustatė.
Nukentėjusysis R. Ž. parodė, jog 2010 rugsėjo 9 d., Klaipėdoje, grįžtant iš renginio, kurį jis filmavo Klaipėdos koncertų salėje, einant Lietuvninkų aikšte, jis kalbėjęs mobilaus ryšio telefonu, kuomet pajutęs smūgį koja iš už nugaros į galvą, nuo kurio nukritęs ant žemės. Bandant stotis, jis pastebėjęs, jog jam ketinama suduoti ir antrą kartą, tačiau nuo pastarojo smūgio jis spėjęs apsisaugoti, užsidengti ranka. Smūgis buvęs stiprus, nes ant kairės rankos, kuria apsisaugojo nuo smūgio, dilbio susidarė kraujosruva. Po to, jis pajutęs smūgį koja į nugarą, nuo kurio taipogi nukritęs. Nukentėjusysis nurodė, jog jį užpuolė trys vaikinai, kurių vienas, kuris sakęs „Minde varom į Sportininkus“, jo atžvilgiu jokių fizinio pobūdžio veiksmų neatliko, tuo tarpu pirmą smūgį koja į galvą bei antrą smūgį, nuo kurio apsisaugojo, jam sudavė būtent kaltinamasis M. G., o smūgį koja į nugarą sudavė antrasis vaikinas. Nukentėjusysis paaiškino, jog nors pirmas smūgis jam buvo suduotas iš už nugaros, vienok, jis yra visiškai įsitikinęs, jog jį sudavė būtent kaltinamasis M. G., nes po to iš karto sekęs antrasis smūgis (nuo kurio jis apsisaugojo), kurį sudavė taipogi būtent M. G.. Kitas asmuo šių vieno po kito sekusių smūgių negalėjo suduoti, nes antrasis vaikinas, kuris šiek tiek vėliau spyręs į nugarą, buvo apie pusė metro nuo jų, o trečiasis, jo atžvilgiu iš vis jokių veiksmų neatlikęs, buvo vieno ar dviejų metrų atstumu. Nukentėjusysis patikslino, jog kaltinamąjį M. G., jo veidą, stambų kūno sudėjimą, jis įsidėmėjo gerai, nes stojantis po pirmojo smūgio, jis matė pastarojo veidą, be to, M. G., jo veido bruožus matė ir kuomet pastarasis pasilenkė paimti jo rankinę. R. Ž. parodė ir tai, kad nusikaltimo metu M. G. vilkėjo tamsią sportinę aprangą, Nukentėjusysis nurodė, jog jau pačios pirmos apklausos metu jis nurodė, jog du jį užpuolusius ir smūgius sudavusius asmenis jis galėtų atpažinti, ir patvirtino, jog praėjus keletui dienų, savaitės bėgyje po nusikalstamos veikos, atpažinimo metu jis atpažinęs būtent jį užpuolusius asmenis ir apsirikti tikrai negalėjęs. Nukentėjusysis tuo pačiu pabrėžė, jog M. G. veido jis nepamiršo. R. Ž. paaiškino ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodant jį užpuolusių asmenų ūgius, jis galėjęs suklysti, kadangi stojantis po pirmojo smūgio, tai yra stojantis nuo žemės, asmenys savaime galėjo atrodyti aukštesni nei iš tiesų yra. Tačiau pabrėžė, jog antrasis vaikinas tikrai buvęs žemesnis nei M. G. ir nusikaltimo metu vilkėjęs šviesiu džemperiu.
Nukentėjusysis R. Ž. nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu iš jo buvo pagrobti daiktai, kurių bendra vertė - 6302 Lt.
Liudytoja A. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3110c“ už 60 Lt ji įsigijo Klaipėdos m., Kauno g., prie prekybos centro „Maxima“ iš nepažįstamo asmens (t. 1, b. l. 61-63).
Daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog liudytojos A. N. pateiktas mobilaus ryšio telefonas – „Nokia 3110c“, IMEI Nr. 35572802794760 (t. 1, b. l. 64-68).
Pakvitavimu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas – „Nokia 3110c“, IMEI Nr. 35572802794760 grąžintas nukentėjusiajam R. Ž. (t. 1, b. l. 69).
Specialisto išvada Nr. G 1396/10(03) nustatyta, kad nukentėjusiajam R. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai - kraujosruva dešinės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, kairiajame dilbyje, sprando srityje, odos nubrozdinimai veide - sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų poveikyje, galimai nurodytu laiku. Nustatyta, kad kraujosruvos kairiajame dilbyje galėjo susidaryti nukentėjusiajam pasyviai dengiantis nuo jį žalojusio daikto ar įrankio poveikio. (t. 1, b. l. 30).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. Ž., kaip jį užpuolusį ir apiplėšusį, smūgį koja sudavusį asmenį, atpažino kaltinamąjį M. G.. Nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamąjį nurodo atpažinęs iš veido bruožų, žvilgsnio, nurodo, jog tai aukštesnysis iš užpuolusių vaikinų. Nustatyta, kad atpažinimas atliktas 2010 m. rugsėjo 15 d. (t. 1, b. l.83-86).
Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. Ž. atpažįsta kaltinamąjį M. G.. Nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamąjį nurodo atpažinęs iš veido bruožų, žvilgsnio, nosies, nurodo, jog šis asmuo spyrė koja į galvą, po kurio jis nukritęs. Nustatyta, kad atpažinimas atliktas 2010 m. rugsėjo 16 d. (t. 1, b. l. 87-90).
Liudytoja S. B. parodė, jog tikslios datos ji negali nurodyti, tačiau galinti patvirtinti, 2010 m., kuomet mirė jų kaimynė, ir ji visą naktį buvusi M. G. namuose, kalbėjusi su pastarojo motina, M. G. buvęs namuose.
Liudytojas Z. G. parodė, jog tą dieną jie su sūnumi M. G. į namus grįžo apie 19 val. ir po to visą vakarą ir visą naktį sūnus M. G., su kuriuo jis beje kartu ir miegojęs, buvo namuose. Liudytojas nurodė ir tai, kad žmona tą naktį beveik iki 5 ryto virtuvėje bendravo su kaimyne S. B..
Kaltinamasis M. G. neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, tai yra panaudojant fizinį smurtą pagrobęs nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą ir nurodo nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs namuose. Tokie kaltinamojo parodymai teismo vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, atmestini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog pirminės apklausos metu nukentėjusysis R. Ž. nurodė, jog pirmą smūgį koja iš už nugaros jam sudavė stambaus kūno sudėjimo, apie 26 amžiaus, tamsios spalvos sportinius rūbus vilkintis, ūgiu aukštesnis vaikinas. Matyti, jog jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusysis įvardijo, nurodė įsidėmėtus, tam tikrus asmenį identifikuojančius bruožus – kūno sudėjimą, amžių, ūgį, aprangą. Nustatyta, jog jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, jau pirmosios apklausos metu nukentėjusysis nurodė ir tai, kad jį užpuolusius asmenis jis galėtų atpažinti ir, kaip matyti, tai nurodė be jokių išlygų, atpažinimo nesaistant su tam tikrų aplinkybių ar sąlygų buvimu (t. 1, b. l. 14-16). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek atpažinimo pagal nuotraukas, tiek atpažinimo parodant asmenį metu, taigi skirtingų procesinių veiksmų, atliktų skirtingu laiku, metu, iš pateiktų kelių nuotraukų ir asmenų, nukentėjusysis kaip jį užpuolusį asmenį abiem atvejais atpažino ne kurį kitą asmenį, bet būtent kaltinamąjį M. G. (t. 1, b. l. 83-86, 87-90). Atkreiptina, jog nurodydamas būtent į kaltinamąjį M. G., nukentėjusysis nurodė ir asmens požymius, kuriais remiantis atpažįsta asmenį – veido bruožus, nosį, žvilgsnį, aukštesnį ūgį, maža to, nukentėjusysis vienareikšmiai konkretizavo, jog tai tas pats asmuo spyręs jam į galvą, po ko jis nugriuvęs. Gretinant atpažinimų metu ir pirminės apklausos metu nukentėjusio įvardintus kaltinamojo bruožus, požymius, skiriančius jį nuo kitų kartu buvusių asmenų, matyti, jog nors jie ir nėra labai informatyvūs, ar visiškai identiški, tačiau savo esme jie nėra ir prieštaringi. Be to, pažymėtina, kad visais atvejais nukentėjusysis tapačiai nurodo aukštesnį kaltinamojo ūgį ir kad būtent kaltinamasis sudavęs jam pirmą smūgį koja iš už nugaros į galvą. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ir vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu, atkreiptina akistatos su kaltinamuoju metu, nukentėjusysis nurodė, ir nurodė kategoriškai, jog jį apiplėšęs asmuo yra priešais sėdintis asmuo – būtent kaltinamasis M. G. (t. 1, b. l. 111-112). Kreiptinas dėmesys, jog akistatos metu nukentėjusysis dargi pažymėjo, jog kaltinamąjį M. G. jis gerai įsidėmėjo ir pastarąjį atpažindamas apsirikti negalėjo, ir kategoriškai atmetė suklydimo galimybes. Galiausiai nustatyta, jog ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis tvirtai, kategoriškai ir vienareikšmiai nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. vienas jį apiplėšusių asmenų, būtent asmuo sudavęs pirmą smūgį iš už nugaros į galvą, o vėliau sudavęs ir kitą smūgį koja į galvą, yra kaltinamasis M. G.. Maža to, nukentėjusysis tvirtai, kategoriškai ir vienareikšmiai atmetė bet kokias apsirikimo nurodant į M. G. galimybes, pabrėždamas, jog kaltinamojo veido jis nepamirš.
Abejoti nukentėjusiojo parodymais teismas pagrįsto ir objektyvaus pagrindo neturi. Priešingai, akivaizdu, jog nukentėjusysis, ne tik nurodydamas į asmenis, jo atžvilgiu padarius nusikalstamą veiką, bet ir įvardindamas kitas esmines įvykio aplinkybes, apibrėždamas kiekvieno asmens jo atžvilgiu atliktus konkrečius veiksmus, buvo nuoseklus, tapatus ir pažymėtina kategoriškas per visą baudžiamosios bylos tiek ikiteisminį tyrimą, tiek teisminį nagrinėjimą. Kreiptinas dėmesys, jog pirminiai ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai atlikti ir nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti praėjus tik kelioms dienoms po nusikalstamos veikos padarymo. Logiška, kad nukentėjusysis šių procesinių veiksmų metu esmines įvykio aplinkybes prisiminė gerai ir įvardijo būtent tikruosius faktus. Pažymėtina, kad ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis įvykį, jo eigą, išdėstė itin detaliai ir maža to, šie parodymai savo esme buvo identiški ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotiems nukentėjusiojo parodymams. Ši aplinkybė taip pat logiškai ir pagrįstai patvirtina, kad nukentėjusysis reikšmingus įvykio faktus įsidėmėjo, prisiminė neabejotinai gerai. Galiausiai išvadą, kad nukentėjusysis įvykį, asmenis, įsidėmėjęs, prisiminęs gerai, leidžia teigti ir kita aplinkybė – net ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis įvardijo tokią aplinkybę kaip jį užpuolusių asmenų aprangą.
Nukentėjusiojo apklausos atliktos tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų. Be to, nukentėjusysis visais atvejais be išimties parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, kaltinamasis pareigos sakyti tiesą nebuvo saistomas ir nuo pareikštų kaltinimų gali gintis jam norimu, pasirinktu būdu. Tai taipogi suponuoja išvadą remtis būtent nukentėjusiojo parodymais, kaltinamojo parodymus vertinant kaip pasirinktą gynybos poziciją.
Remtis nukentėjusiojo parodymais, ir juos laikyti tinkamais ir leistinais įrodymais suponuoja ir kita teisme konstatuota aplinkybė - nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis ne tik turėjęs objektyvią galimybę įsidėmėti jo atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusį asmenį - kaltinamąjį M. G., bet iš tiesų jį gerai ir įsidėmėjęs. Būtent kaltinamasis M. G., kaip nurodo nukentėjusysis, buvęs arčiausiai jo, be to, po kaltinamojo suduoto pirmo smūgio jam kylant nuo žemės, būtent šį smūgį sudavusį asmenį, tai yra būtent kaltinamąjį M. G., jis matė ir matė jį gerai. Tai jog, atpažindamas kaltinamąjį, nukentėjusysis negalėjęs apsirikti byloja ir kita objektyviai nustatyta aplinkybė - nukentėjusysis kaltinamąjį atpažino praėjus vos keletui dienų po nusikalstamos veikos padarymo. Nustatyta, jog atpažinimas pagal nuotraukas atliktas 2012 m. rugsėjo 15, atpažinimas parodant asmenį atliktas 2012 m. rugsėjo 16 d., tuo tarpu nusikalstama veika padaryta 2012 m. rugsėjo 9 d. Objektyvu ir logiška, toks itin trumpas laiko tarpas, nukentėjusiojo asmens atminties negalėjęs įtakoti.
Priežasčių, bylojančių nukentėjusįjį esant šališką ar suinteresuotą neigiama kaltinamajam baudžiamosios bylos baigtimi ir todėl neteisingai nurodantį įvykio aplinkybes, byloje taip pat nėra.
Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą bei išdėstytus įrodymus, akivaizdu, jog nukentėjusiojo R. Ž. parodymai yra vienas esminių įrodymų konstatuojant kaltinamojo M. G. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Vienok, ši aplinkybė pati savaime ir besąlygiškai nukentėjusiojo parodymų kaip tinkamų, leistinų įrodymų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 prasme neeliminuoja, ir jų niekiniais nedaro.
Liudytojų S. B. ir Z. G. parodymai teismo vertintini kaip parodymai asmenų, kurių vienas yra artimas pačiam kaltinamajam, o kitas – kaltinamojo aplinkai.
Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamojo M. G. kaltė padarius šią jam inkriminuojamą baudžiamajame įstatyme numatytą, nusikalstamą veiką yra objektyviai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai pagrobiant turtą iš nukentėjusiojo R. Ž. kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaip svetimas turto pagrobimas, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis patyręs turtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, jog materialinę žalą, kurią jis įvertinęs 6302 Lt, sudaro pagrobtų daiktų vertė. Konstatuota, jog nukentėjusiajam priklausantis turtas negrąžintas. Taigi, nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys dėl patirtos materialinės žalos, nors ir nesant rašytinių įrodymų, laikytinas pagrįstu bei logišku, todėl tenkintas. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 936,27 Lt ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant nukentėjusįjį, atlyginimo (t. 1, b. l. 32-35). Šis Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas bei įrodytas kaltinamojo M. G. tyčinės kaltės įrodymais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis R. Ž. buvo nesunkiai sužalotas ir gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jo sveikatos priežiūros gydymo išlaidos – 936, 27 Lt, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos priteisiamos Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo M. G..
Svetimo nukentėjusiajai L. S. priklausančio turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą.
Kaltinamasis M. G. kaltu padarius šią jam inkriminuojamą veiką prisipažino iš dalies, ir parodė, kad iš tiesų 2011 m. gegužės 7 d., naktį, Klaipėdoje, Taikos pr. 103, prie kavinės „Medinava“, pamatė, kaip jam pasirodė, neblaivią moterį, prie kurios priėjęs iš už nugaros ir, norėdamas ją prilaikyti, kadangi ji svirduliavo, pastarąją apkabino, po ko moteris nukrito, susmuko ant žemės, kartu nukrito ir jos rankinė. Nukentėjusiajai susmukus ant žemės, jis pasiėmė jos rankinę, kurioje buvo piniginė su pinigais, raktai, telefonas ir pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiosios jis nestūmė, o tik apkabino iš už nugaros, po ko moteris pati nukrito, susmuko. Taip pat nurodė, kad pagrobtą telefoną pardavė lombardui, kitus moters daiktus turėjo su savimi, tačiau grandinėlė nuo kaklo jis negrobė.
Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2011 m., datos tiksliai nepamena, jai beinant iš baro „Medinava“, ji buvo užpulta iš už nugaros, parversta ant žemės, po ko iš jos buvo atimta rankinė ir papuošalai – perlų vėrinys su pakabuku. Ankščiau užpuoliko ji nėra mačiusi, kas ją užpuolė, ji nežinanti. Pagrobti dokumentai jai grąžinti. Plėšimu jai padaryta 609 Lt turtinė žala, kurią sudaro rankinės, auskarų ir kaklo papuošalo vertės. Minėti pagrobti daiktai jai negrąžinti, todėl savo civilinį ieškinį ji palaiko ir prašo priteisti turtinę žalą iš kaltinamojo.
Liudytojas E. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. gegužės 7 d., UAB „Amikas“ priklausančiame lombarde, esančiame Naikupės g. 18, Klaipėdoje, kuriame jis dirba kasininku – priėmėju, pagal sutartį Nr. 16495 M. G. užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, už kurį jam buvo sumokėta 15 Lt. Mobiliojo ryšio telefonas policijos pareigūnų reikalavimu buvo perduotas jiems (t. 1, b. l. 136-137).
Šalies argumentai
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusioji kreipėsi pareiškimu į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą dėl 2011 m. gegužės 7 d., apie 03.00 val., Taikos pr. 97B, Klaipėdoje, jos atžvilgiu įvykdyto apiplėšimo (t. 1, b. l. 117).
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentele nustatyta, kad, pasiūlius nukentėjusiajai L. parodyti vietą, kurioje prieš ją buvo įvykdyta nusikalstama veika, ji parodė įvykio vietą, esančią prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos, Taikos pr. 103, Klaipėdos m., kur 2011 m. gegužės 7 d., apie 03.00 val., jos atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 129-131).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu, fotolentele nustatyta, kad apžiūrėta UAB „Amikas“ lombardo pateikta sutartis Nr. 16495 ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1112“, kurio IMEI 358068016609880. (b. l. 133, 141).
UAB „Amikas“ lombardo sutartimi Nr. 16495 nustatyta, kad 2011 m. gegužės 7 d. M. G. užstatė UAB „Amikas“ lombardui mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, kurio IMEI 358068016609880, už 20 Lt. (t. 1, b. l. 134, 140).
2011 m. gegužės 7 d. Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad jam dirbant ikiteisminio tyrimo byloje dėl plėšimo, įvykdyto 2011 m. gegužės 7 d., Taikos per. 97B, Klaipėdoje, prie baro „Medinava“ buvo bendrauta su kaltinamuoju M. G., kuris prisipažino įvykdęs minėtą nusikaltimą, bei nurodė vietą – Taikos pr. 111, Klaipėdoje, kurioje paslėpė nukentėjusiosios L. S. piniginę bei raktus. Tikrinant gautą informaciją, po durimis buvo rasta L. S. priklausanti piniginė bei buto raktai odiniame dėkle. Rasta piniginė tamsiai žalios spalvos, odinė, joje rasti automobilio „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, draudimo polisas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, 7 nuolaidų kortelės, SEB banko kortelė, išduota L. S. vardu, L. S. vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, religinis paveikslėlis. (t. 1., b. l. 138).
Apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūrėti ikiteisminiame tyrime pateikti kaltinamojo M. G. iš nukentėjusiosios L. S. pagrobti daiktai - L. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0670102, asmens tapatybės kortelė Nr. 12520228, išduota L. S. vardu, automobilio „C. X.“, v. n (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė, išduota L. S. vardu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 401-0057515, žalios spalvos piniginė, juodos spalvos odinė raktinė su prikabintais keturiais raktais, automobilio variklio užvedimo raktas, septynios nuolaidų kortelės, religinis paveikslėlis, bei protokole užfiksuoti daiktų apžiūros rezultatai. ( t. 1, b. l. 141-151).
Pakvitavimu nustatyta, jog 2010 m. liepos 30 d. nukentėjusiajai L. S. grąžinti daiktai – piniginė bei raktinė su keturiais raktais, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1112“, kurio IMEI 358068016609880, automobilio raktelis su apsaugos sistemos pulteliu, L. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0670102, asmens tapatybės kortelė Nr. 12520228, išduota L. S. vardu, SEB banko kortelė, automobilio „C. X.“, v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, nuolaidų kortelės, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 401-0057515, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (t. 1, b. l. 153).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad kaltinamasis M. G. parodė vietą, esančią Taikos pr. 103, Klaipėdoje, kurioje jis 2011 m. gegužės 7 d., apie 03.00 val., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai L. S. priklausantį turtą, taip pat parodė vietą, esančią prie antros namo laiptinės, Taikos pr. 111, Klaipėdos m., kur jis paslėpė pagrobtus daiktus, be to, parodė namą, esantį Naikupės g. 18, Klaipėdos m., kuriame yra lombardas, ir kuriame užstatė pagrobtą L. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. ( t. 1, b. l. 162-168).
Iš esmės savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažindamas, kaltinamasis M. G. neigia nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą ir nurodo, jog jis nukentėjusiąją tik apkabino iš už nugaros, o pastaroji pati nukritusi, susmukusi, nes buvo neblaivi. Be to, neigia nuo nukentėjusiosios kaklo pagrobęs vėrinį.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog, nukentėjusioji L. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ne tik itin nuosekliai ir detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, bet visiškai identiškai apibrėžė ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto veiksmus – nukentėjusioji nurodė, jog, jai beinant, ji pajutusi, kaip iš už nugaros kažkas pribėga, ir, jai nespėjus atsisukti, kažkas suėmė rankomis per pečius ir pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės. L. S. tiek nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamasis nuo kaklo jai nuplėšė ir vėrinį, kurio ypatybes aiškiai ir detaliai apibūdino – kad vėrinys buvęs padarytas iš baltos spalvos perliukų ir sidabrinio pakabuko, ir, kad būtent šį papuošalą nuo kaklo jai nuplėšė užpuolikas. Imant domėn nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, detalumą per visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigą, abejoti nukentėjusiąja teismas jokio pagrindo neturi. Nėra pagrindo nukentėjusiosios L. S. parodymais nesiremti ir kitu aspektu – nukentėjusiosios apklausos atliktos ir jos parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų, esant įspėtai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiosios suinteresuotumą neigiama kaltinamajam bylos baigtimi pagrindžiančių aplinkybių byloje nėra.
Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pribėgęs prie nukentėjusiosios iš už nugaros, ją pastūmė rankomis, ko pasėkoje moteris nugriuvusi ant žemės. Nors teisminio nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus kaltinamasis ir neigė bei nurodė, kad tuo metu jis vartojęs narkotines medžiagas, todėl ikiteisminio tyrimo apklausų metu jo parodymai nėra tikslūs, be to, nuo narkotinių medžiagų vartojimo buvo pablogėjusi jo atmintis, vienok, pažymėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui. Taigi, teigti, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotikų, ir tai įtakojo jo parodymus (netiksliai įvardindamas tam tikras reikšmingas aplinkybes – pastūmė ar apglėbė), nėra visiškai jokio pagrindo. Juolab, nelogiška, kad asmuo aplinkybes prisimintų geriau, praėjus daugiau nei vieneriems metams po atliktos ikiteisminio tyrimo apklausos, kuri buvo atlikta 2011 m. birželio 2 d., nei praėjus vienam mėnesiui po įvykio.
Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina - kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu - nukentėjusiąją pastūmus, ko pasėkoje ji nugriuvusi ant žemės, pagrobus iš pastarosios papuošalą ir rankinę su joje esančiais daiktais, laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstama veika tokiu būdu kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nes jis panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pagrobė svetimą turtą.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis patyrusi turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, jog materialinę žalą, kurią ji įvertinusi 609 Lt, sudaro – pagrobti 100 Lt, kurie buvo piniginėje, pagrobtas vėrinys, kurio vertė - 400 Lt, ir rankinė, kurios vertė 99 Lt. Konstatuota, jog nukentėjusiajai priklausantis turtas – pagrobti 100 Lt, vėrinys ir rankinė, nukentėjusiajai negrąžintas. Taigi, nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys dėl patirtos materialinės žalos, nors ir nesant rašytinių įrodymų, laikytinas pagrįstu bei logišku, todėl tenkintas. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai). Nukentėjusios L. S. teisiamajame posėdyje įvardinta aplinkybė, jog nusikalstamos veikos metu buvo pagrobti ir jos auskarai, teismo nevertintina, nes teisminio nagrinėjimo metu kaltinimo apimtis negali būti plečiama, ir civilinio ieškinio reikalavimas negali būti padidintas, tuo apsunkinant kaltinamojo padėtį.
Pasikėsinimas pagrobti svetimą nukentėjusiajam E. G. priklausantį turtą įsibraunant į automobilį.
Kaltinamasis M. G. kaltu padarius šią jam inkriminuojamą veiką prisipažino ir parodė, kad 2011 m. gegužės 7 d., naktį, prie kavinės „Medinava“, esančioje aikštelėje, pamatė ten stovintį automobilį, kuris buvo neužrakintas. Atidaręs automobilio variklio gaubtą, norėjo pagrobti valdymo bloką, kuriame yra nemažai aliuminio, tačiau jis nebaigė nusikalstamos veikos, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vėliau valdymo bloką būtų pardavęs kaip metalą.
Nukentėjusysis E. G. parodė, kad jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad prie jo automobilio buvo pagautas vaikinas, kuris kėsinosi pagrobti jo turtą iš automobilio. Savo pilkos spalvos automobilį „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 metų laidos, laikė prie UAB „Vikosta“ biuro, esančio Naujakiemio g. 26, Klaipėdoje. Iš automobilio dingo akumuliatorius. Šie daiktai pas kaltinamąjį nerasti. Be to, automobilio priekinis skydelis buvo sugadintas ir buvo išardytas variklio blokas. Taip pat parodė, kad automobilį minėtoje vietoje buvo palikęs nuo 2011 m. balandžio mėn. ir mėnesį laiko prie automobilio atvykęs nebuvo. Mano, kad kaltinamasis automobilio akumuliatoriaus nepaėmė. Nurodo, kad byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako.
Protokolu - pareiškimu nustatyta, kad E. G. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą, ir nurodė, kad 2011 m. gegužės 7 d., apie 8.50 val. pastebėjo, kad yra sugadintos vairuotojo pusės durelių spynelė ir patekta į automobilio saloną „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie Naujakiemio g. 26 namo, Klaipėdoje, ir magnetola, kurios vertė - 50 Lt, akumuliatorius, kurio vertė – 50 Lt, taip pat pastebėjo automobilio valdymo bloko sugadinimo žymių. Paskutinį kartą prie automobilio buvęs 2011 m. balandžio mėn. pradžioje, automobilį buvo palikęs tvarkingą bei užrakintą. (t. 2, b. l. 1)
Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Naujakiemio g. 26, Klaipėdoje, kurioje stovėjo pilkos spalvos automobilis „R. S.“, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio išorę, nustatyta, kad vairuotojo pusės durelės sugadintos, automobilis neužrakintas, ant keleivio pusės priekinių durelių, virš durų rankenos, išorinėje pusėje, rastas rankų piršto pėdsakas. Apžiūrint automobilio saloną, nustatyta, kad vieta automagnetolai yra tuščia, pavarų perjungimo svirties apdaila nuardyta. Ant automobilio dugno rasta pilkos spalvos kuprinė, kurioje įdėtas pilkos spalvos sportinis švarkas, pilkos spalvos striukė, šratinukas, dildė, atsuktuvas, dvi švirkšto adatos, polietileninis maišelis, kuriame įdėti du juodos spalvos plastmasiniai davikliai. Apžiūrėjus rastą striukę, joje rasti du vienkartiniai švirkštai, trys adatos, raudonos spalvos akmenukas, lapelis su užrašais. Apžiūrint automobilį nustatyta, kad automobilio variklio gaubtas uždarytas. Atidarius variklio gaubtą keleivio pusėje, prie sparno matyti, automobilio valdymo bloką, kurio vienas tvirtinimo varžtas atsuktas, taip pat nuo jo atjungti laidai su antgaliu. Automobilyje apžiūros metu nebuvo akumuliatoriaus. Prie akumuliatoriaus jungiami laidai nukirpti. ( t. 2, b. l. 3-5).
Specialisto išvada Nr. 410 nustatyta, kad rankos pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, apžiūrint įvykio vietą 2011 m. gegužės 7 d., Naujakiemio g. 26, Klaipėdos mieste, dėl vagystės iš automobilio „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmens indentifikavimui netinka (b. l. 12 - 15).
Sulaikytojo asmeninių daiktų sąrašu nustatyta, kad sulaikius kaltinamąjį be kitų daiktų, rastų pas jį, buvo paimtos ir replės, mėlynomis rankenomis, bei veržliaraktis (t. 2, b. l. 27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai – replės mėlynomis rankenomis bei pilkos spalvos metalinis raktas „C. V. 10“, kurie 2011 m. gegužės 7 d. buvo rasti ir paimti pas kaltinamąjį M. G. asmeninių daiktų apžiūros metu, jį policijos pareigūnams sulaikius prie automobilio „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio Naujakiemio g. 26, Klaipėdos mieste.( t. 2, b. l. 31, 32).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad kaltinamasis M. G. parodė įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Naujakiemio g. 26, Klaipėdoje, kurioje stovėjo automobilis R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, į kurį jis 2011 m. gegužės 7 d. įsibrovė (t. 2, b. l. 44-46).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog 2011 m. gegužės 7 d., apie 06.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Naujakiemio g. 26, Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsidaręs E. G. priklausančio automobilio “R. S.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, įsibrovė į automobilį, ir nulaužė valdymo bloko tvirtinimo detales bei pasikėsino pagrobti automobilio valdymo bloką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu laikytina, jog kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi, pavojingą nusikalstamą veiką, tai yra, pasikėsinus pagrobti svetimą turtą įsibrovimo į automobilį būdu, įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstama veika tokiu būdu kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Procesas dėl E. G. civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. G. 100 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo atsisakė.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos trys nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinos kaip apysunkiai nusikaltimai. Kaltinamojo nusikaltimai padaryti sąmoningai, esant tiesioginei tyčiai, padaryti iš žemų, savanaudiškų paskatų, nukreipti prieš vienas esminių ir pagrindinių žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę ir sveikatą. Pirmuoju atveju nusikalstama veika padaryta panaudojant fizinę prievartą esant akivaizdžiam fiziniam bei kiekybiniam pranašumui. Antruoju atveju veika padaryta prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, panaudojant jos atžvilgiu fizinio pobūdžio veiksmus. Be to, kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas ir, atkreiptina, teistas už apysunkią nusikalstamą veiką nuosavybei, tai yra atvirą svetimo turto pagrobimą. Be to, pažymėtina, kad pirmąją veiką (svetimo nukentėjusiajam R. Ž. priklausančio turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą), padarė praėjus vos dviems mėnesiams, o kitas dvi veikas - nepraėjus vieneriems metams, po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo dienos, kuriuo jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Be to, pažymėtina, jog 2011 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista areštu. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamas gyvenimo būdas tampa neatsiejama M. G. gyvenimo dalimi.
Nors kaltinamasis M. G. kaltu padarius trečiąją veiką prisipažino, tačiau neigė padaręs pirmąją veiką, o padaręs antrąją veiką – prisipažino tik iš dalies. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nedavė nuoseklių nusikalstamos veikos aplinkybes atitinkančių parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu keitė, dėl savo nusikalstamo elgesio nesigailėjo, nusikaltimais padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino, nors nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei metai laiko. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis pirmąją nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl tai pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis baudžiamojo kodekso normomis, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo M. G. atžvilgiu šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią įstatyme už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais bei 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M.G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje – 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - už svetimo nukentėjusiajam R. Ž. priklausančio turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - už svetimo nukentėjusiajai L. S. priklausančio turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą - laisvės atėmimą vieneriems metams ir ketveriems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį – 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu - prie griežtesnės vienerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnes - vienerių metų ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį – 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas M. G. paskirti – laisvės atėmimą trejiems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. vasario 23 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiųjų R. Ž. bei L. S. civilinius ieškinius tenkinti visiškai.
Iš Mindaugo G. R. Ž. naudai priteisti 6302 Lt turtinei žalai atlyginti, L. S. naudai priteisti 609 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš M. G. priteisti 936,27 Lt teritorinės ligonių kasos naudai.
Procesą dėl E. G. civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikalstamos veikos įrankius – reples mėlynomis rankenomis bei raktą „C. V. 10“, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate, konfiskuoti ir sunaikintini.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.