Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-134/2007m.

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.

2007 m. gegužės 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

nuteistiesiems G. Z., S. A.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. ir G. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Panevėžio apygardos teismo 1997 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista solidariai iš S. A. ir G. Z. 114,36 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 20,4 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. ir G. Z. nuteisti už tai, kad 2007 m. liepos 16 d., apie 5 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, Panevėžyje, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų spyrė koja ir sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį V. M., padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą, po to S. A. ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidą A. S., tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip aštuonis smūgius M. B. į įvairias kūno vietas, taip nesunkiai sutrikdydami jos sveikatą ir šiais veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistieji S. A. ir G. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir juos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jų veikoje nesant nusikaltimo sudėties bei jiems iš nukentėjusiųjų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde nuteistieji nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus, nes neįvertino aplinkybių, kad nukentėjusieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, triukšmavo namo koridoriuje, bandė neteisėtai įsiveržti į G. Z. butą, kuri kartu su S. A. bandė juos nuraminti, prašė nesiveržti į butą, tačiau nukentėjusieji nepakluso, užgauliojo ir grasino susidoroti, taip išprovokuodami konfliktą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, kuriuos įvertinęs teismas teisingai nustatė faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuteistųjų veiksmus teisingai kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą, padarytus bendrininkų grupėje. Abu apeliantai skunduose kartoja tyrimo metu pateiktą versiją, kurios esmė ta, kad nukentėjusieji koridoriuje kėlė triukšmą, bandė patekti į nuteistosios butą, taip išprovokuodami konfliktą, kurio metu nukentėjusioji M. B. užpuolė G. Z., padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą, o S. A. gynė nuteistąją. Ši nuteistųjų versija paneigta bylos įrodymais: nukentėjusiųjų M. B., V. M., R. S., A. S., liudytojos R. P. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis. Nukentėjusiųjų parodymai apie esmines nuteistųjų įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, patvirtinti kitų tyrimo veiksmų - asmens parodymo atpažinti, akistatų metu gautais duomenimis, atitinka specialisto išvadomis nustatytą nukentėjusiųjų M. B. ir V. M. sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą, todėl teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi šiais parodymais. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojos R. P. parodymų matyti, kad nukentėjusiesiems atvykus į Aldonos g. 5 namą, ketvirtojo aukšto bendrojo koridoriaus duris jiems atrakino minėta liudytoja, o nukentėjusioji M. B. bandė atrakinti ir beldėsi į 89 buto, kuriame anksčiau gyveno, duris. Šie parodymai paneigia nuteistųjų teiginius, kad nukentėjusieji skambino į bendro koridoriaus duris ir triukšmavo, taip juos pažadindami. Priešingai, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad žodinį konfliktą pradėjo nuteistasis S. A., išėjęs iš 80 buto ir pradėjęs rėkaudamas įžeidinėti M. B.. S. A. pasakius, kad M. B. ieškomas žmogus yra jo bute ir nukentėjusiajai V. M. paskambinus į šio buto duris, iš jo išėjusi nuteistoji G. Z., pakurstyta S. A., spyrė V. M. į galvą, šią nukentėjusiąją mušė ir S. A., kuris sudavė smūgius A. S., bandžiusiam apginti V. M.. Nukentėjusiosios V. M. ir R. S., siekdamos išvengti galimo smurto panaudojimo, slėpėsi R. P. bute, nuteistieji spardė ir mušė rankomis gulinčią nukentėjusiąją M. B., padarydami jai nesunkų kūno sutrikdymą. Byloje, be nuteistųjų parodymų, kuriuos teismas pagrįstai atmetė, nėra jokių įrodymų apie nuteistųjų skunduose nurodomus nukentėjusiųjų veiksmus : brovimąsi į G. Z. butą, grasinimus, agresyvų elgesį. Priešingai, nukentėjusiųjų elgesys : beldimas į 89 ir skambinimas į 80 buto, iš kurio jau buvo išėjęs S. A., duris – nekėlė jokio pavojaus nuteistųjų sveikatai ir būsto neliečiamumui. Aplinkybę, kad būtent nuteistieji puolė nukentėjusiuosius, patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados, kuriomis nustatyta, kad V. M. padarytas nežymus, o M. B. – nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 32, 60 b.l.), iš A. S. išimti sulaužyti akiniai, konflikto metu S. A. nebuvo sužalotas. Nukentėjusioji M. B. parodė, kad G. Z. naudojant prieš ją smurtą, ji priešinosi, todėl jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas šiomis jos nurodytomis aplinkybėmis (1 t., 144 b.l.).

Nuteistųjų skundo teiginiai, kad visi nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pagal V. M. ir kitų nukentėjusiųjų parodymus, tik ji prieš įvykį gėrė alų, o A. S., vairavęs automobilį ir kitos dvi nukentėjusiosios, buvo blaivios, Liudytoja R. P. parodė nepastebėjusi jokių nukentėjusiųjų apsvaigimo požymių. Iš teismo medicinos specialisto išvadoje pateiktų medicinos dokumentų duomenų matyti, kad M. B. tą pačią dieną ligoninėje buvo apžiūrėta, tačiau girtumas jai nenustatytas (1 t. 29-30 b.l.).

Nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nukentėjusiosios M. B. sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai M. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl galvos smegenų sukrėtimo (1 t., 32 b.l.).Apeliacinio teismo posėdyje teismo medicinos specialistė paaiškino, kad galvos smegenų sutrenkimą sąlygojo 3 sužalojimų galvoje visuma, visi sužalojimai padaryti prieš patenkant į ligoninę. Nukentėjusiųjų M. B., A. S. parodymais nustatyta, kad sužalojimus galvoje M. B. padarė abu nuteistieji, suduodami smūgius kumščiais bei spardydami.

Teismo medicinos specialisto išvadoje neišskirtas konkretus smūgis ar smūgiai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Teismų praktikoje, nustačius, kad smurtą naudoję keli asmenys turėjo vieningą tyčią sužaloti nukentėjusįjį ir sužalojimas padarytas dėl smūgių visumos, visiems smurtą naudojusiems asmenims inkriminuojamos tos pačios nusikalstamos veikos pasekmės. Abiejų nuteistųjų tuo pačiu metu ir vietoje atlikti bendri veiksmai – smūgių sudavimas į galvą ir kitas kūno vietas, pargriuvusios nukentėjusiosios spardymas į galvą ir kitas kūno vietas, suduodant jai ne mažiau kaip 8 smūgius – rodo, kad jie naudojo smurtą turėdami tiesioginę tyčią sužaloti nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo jų suduotų smūgių bendra pasekmė, todėl jiems pagrįstai inkriminuotas nesunkus M. B. sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, kad S. A. ir G. Z. nukentėjusiąją iki įvykio pažino kaip buto kaimynę ir nėra konfliktavę, žodinis konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų kilo, S. A. pradėjus įžeidinėti nukentėjusiąją M. B., ir tai buvo pretekstu S. A. ir G. Z. sumušti V. M. ir M. B., padarant šiai nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. S. suduodant smūgius. Toks nuteistųjų veikų neadekvatumas rodo juos veikus dėl chuliganiškų paskatų, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nuteistųjų veiksmai – be jokios priežasties sukeltas konfliktas ir sumušti bei sužaloti nukentėjusieji – buvo padaryti viešoje vietoje – bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje. Tokie veiksmai yra akivaizdžiai įžūlūs ir jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, dėl šių veiksmų buvo sutrikdytas liudytojos R. P. poilsis, todėl S. A. ir G. Z. veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad jų prašymas išteisinti dviem pagrindais, numatytais BK 303 str. 5 d. 1 p. ir 2. p., yra prieštaringas. Pirmuoju atveju teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei nustatoma, kad įvykio, dėl kurio buvo daromas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Antruoju atveju išteisinamasis nuosprendis priimamas nustačius, kad nusikalstama veika buvo padaryta, bet nenustačius, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo. Jei apeliantai mano, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nelogiška papildomai prašyti išteisinti juos dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, kurios nebuvo. Šios bylos įrodymais nustatyta, kad abu nuteistieji kalti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl prašymas juos išteisinti yra nepagrįstas. Tokiu atveju atmestinas apeliantų prašymas priteisti jiems iš nukentėjusiųjų proceso išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Tenkinti skundą ir keisti teismo nuosprendį nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta, kad S. A. pagal BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 1997-03-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes apygardos teismo nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2005-07-15 nutartimi (121-122 b.l.), kuria sumažinta S. A. paskirta bausmė ir neatliktos bausmės dalis sumažėjo. Tačiau iš teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės matyti, kad teismas bausmes subendrino teisingai, t.y. dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo prie Lietuvos apeliacinio teismo 2005-07-15 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, tik nenurodydamas, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau tai neįtakojo bausmės paskyrimui, todėl nuosprendis nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė: