Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. Č. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė už tai, kad 2011-11-20 apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (1,80 ‰) girtumas) ir viršijo leistiną greitį daugiau nei 20 km/h. Apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimų įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo bei priėmimo-perdavimo aktais ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, o jo atsakomybę pagal ATPK 124 str. 3 d. sunkinančia tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo baustas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjas skundu iš esmės nesutinka tik su jam pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirta, o tuo pačiu su jam nustatyta galutine papildoma nuobauda – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu ir prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas <...> vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas ATPK 126 str. 4 d. sankcijos numatytose ribose Pažeidėjui galėjo skirti tik vieną iš dviejų alternatyvių pagrindinių nuobaudų – baudą arba administracinį areštą, ir šiuo atveju privalomą papildomą nuobaudą – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Skirti vien tik pagrindinę nuobaudą, be papildomos nuobaudos – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – apylinkės teismas neturėjo galimybės.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais ir išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir panaikinti ar pakeisti jam paskirtą papildomą nuobaudą. Tiek apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmeniniai jo nepatogumai prižiūrint sunkiai sergančią mamą, Pažeidėjo asmenybė, padarytų pažeidimo pobūdis ir kt., tiek ir apylinkės teismo nustatytos aplinkybės iš tiesų yra svarbios ir jas apylinkės teismas iš esmės jau tinkamai įvertinto individualizuodamas Pažeidėjui paskirtas nuobaudas, nes Pažeidėjui pagal ATPK 126 str. 4 d. buvo paskirta minimali bauda su minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimu. Nustatydamas Pažeidėjui galutinę nuobaudą apylinkės teismas ATPK 33 str. nuostatų nepažeidė.

Pažeidėjas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su neigiamomis jam paskirtų nuobaudų pasekmėmis – jo paties ir mamos nepatogumais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pabrėžtina tai, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo šeimos nariams, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Šiuo atveju Pažeidėjas, be kita ko, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaiviu, padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Realų pavojingą šios veikos pobūdį įrodo tai, kad būdamas vidutinio girtumo būklėje Pažeidėjas vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, kur pažeidimo padarymo metu paprastai vyksta pakankamai intensyvus eismas. Tai rodo ypatingai neatsakingą Pažeidėjo požiūrį tiek į eismo saugumą, tiek ir į kitų eismo dalyvių sveikatą ar gyvybę. Taip pat pažymėtina, jog šis pažeidimas padarytas visiškai sąmoningai – tai, kad Pažeidėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis reiškia, jog jam negalėjo kilti jokių abejonių, kad esant tokios būklės negalima vairuoti transporto priemonės. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, neabejotinai yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam ir jo artimiesiems nepatogumus bei neigiamas pasekmes, juolab jau būdamas praeityje baustu už tokį patį pažeidimą (5 b.l.), Pažeidėjas turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Todėl šiuo atveju vien tik Pažeidėjo pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas netaikant papildomos nuobaudos (specialiosios teisės atėmimo) arba sutrumpinant jos terminą, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų.

Pažeidėjas teigia, kad pažeidimus jis padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Aiškinant ATPK 17 str. nuostatas matyti, kad būtinojo reikalingumo sąlygos gali būti pripažįstamos tik tada, kai siekiama pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie Pažeidėjo mamos ligą. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui jis taip pat nepateikė. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Pažeidėjas nenurodė, jog pažeidimus padarė skubėdamas pas savo mamą. Kita vertus, net jeigu ir iš tiesų Pažeidėjas pažeidimus padarė skubėdamas pas savo sergančią mamą, pasak jo paties gyvenančią maždaug už 80 kilometrų nuo Panevėžio, padarydamas jam inkriminuotus pažeidimus jis sukėlė pavojų ne ką mažiau vertingesnėms įstatymu saugomoms vertybėms – kito žmogaus sveikatai ar gyvybei. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, esant itin prastai Pažeidėjo mamos būklei, ta pati kaimynė, kuri ir pranešė Pažeidėjui apie mamą, esant būtinybei, galėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri neabejotinai būtų atvyksi greičiau, nei pats Pažeidėjas, todėl iškilus Pažeidėjo nurodytam pavojui mamos sveikatai, šis pavojus ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Įvertinus tai pripažinti, jog visus pažeidimus Pažeidėjas padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padarytų pažeidimų pavojingumo visuomenei ir jos nėra išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą ar visai jos neskirti. Visos šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia nuobaudas individualizuoti tik atitinkamų teisės normų sankcijų ribose. Taigi, tinkamai atsižvelgęs į visas svarbias bylos aplinkybes, skundžiamu nutarimu apylinkės teismas tinkamai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę, skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus ir keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.