- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- ATP-62-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01248-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK 2012-10-26 nutarimo, kuriuo A. V. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 125 str. ir 123 str. 5 d., paskirta subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nubaustas pagal ATPK 125 str. ir 123 str. 5 d. už tai, kad jis 2012 m. spalio 24 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš „STOP“ ženklą, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, be to, transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė KET 173, 238 punktų reikalavimus. 2012 m. spalio 26 d. Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK nutarimu jam skirta 500 litų bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.
2012-11-07 A. V. 2012-10-26 nutarimą apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui, kuris 2012-12-11 nutartimi skundą atmetė ir 2012-10-26 nutarimą paliko galioti nepakeistu.
Šalies argumentai
2012-12-31 A. V. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 212-12-11 nutartį ir pakeisti jam skirtą administracinę nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemonės.
Skunde apeliantas nurodo, kad kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant teisę vairuoti transporto priemones, tačiau teismas neatsižvelgė į jo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes. Nurodo, kad privažiuodamas prie geležinkelio pervažos ją stebėjo, matomumas buvo geras, buvo įsitikinęs, kad važiuoti saugu, prie pervažos buvo pristabdęs automobilį iki minimalaus greičio, matė, kad netoli stovi policijos ekipažas, atsargiai pervažiavo geležinkelio pervažą. Teigia, kad supranta, jog savo neteisėtu veiksmu padarė administracinį teisės pažeidimą, elgėsi neatsakingai ir dėl to labai gailisi, įsitikinęs, kad paskirta švelnesnė nuobauda taip pat turės jam stiprų auklėjamąjį poveikį ir leis pasiekti ATPK numatytus tikslus.
Nurodo, kad gyvena Kaune, tačiau, labai pablogėjus uošvės J. L. sveikatai, atvyko jos prižiūrėti ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, yra neįgalus, neįgalumo pašalpa yra nedidelė – 700 Lt, po ilgo bedarbystės laikotarpio susirado darbą – 2012 m. birželio 4 d. pradėjo dirbti S. K. įmonėje „F.“ specialistu, kiekvieną dieną į darbą važiuoja savo automobiliu, nes į (duomenys neskelbtini) kaimą nevažiuoja keleivinės transporto priemonės. Tvirtina, kad be teisės vairuoti transporto priemones negalės vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, nes darbinės pareigos tiesiogiai susijusios su automobilio vairavimu, todėl gali būti atleistas iš darbo ir likti be darbo užmokesčio. Nurodo, kad jo amžiuje susirasti darbą neturint teisės vairuoti transporto priemonių yra neįmanoma. Teigia, kad teisės vairuoti praradimas jam reiškia darbo netekimą, finansinės ir turtinės padėties pablogėjimą. Taip pat nurodo, kad nuolat rūpinasi uošve J. L., sergančia progresuojančiu reumatoidiniu artritu, III stadijos Parkinsono liga, be to, jai sutrikusi judėjimo funkcija ir reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra bei medicininė pagalba.
Tvirtina, kad elgėsi sąžiningai, dėl savo ir kitų saugumo pervažiuodamas pervažą buvo įsitikinęs dėl saugumo, tačiau, pareigūnų nuomone, per trumpai stabtelėjo. Nurodo, kad įsiteisėjus administracinei nuobaudai gali būti pažeistos jo pagrindinės teisės, t. y. jo teisė į darbą, jo ir žmonos motinos teisė į sveikatos priežiūrą, taip pat pablogės jo globojamų gyvūnų gerovė, nes, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, praras darbą, nesant keleivinio transporto, negalės tinkamai rūpintis savo ir uošvės sveikata, įsigyti nuolat vartojamų medikamentų, maisto produktų, aprūpinti sodyboje esančius gyvūnus maistu ir, reikalui esant, pasirūpinti jų sveikata.
Skunde nurodydamas teismų priimtus sprendimus kitose bylose apeliantas tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos. Prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei pripažinti šias aplinkybes svarbiomis – dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, yra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra neįgalus – serga cukriniu diabetu, Bechterovo liga, nuolat vartoja vaistus, be to, kaip jau pirmiau nurodyta, prižiūri žmonos motiną, kuriai reikalinga kito asmens priežiūra, jis pats dirba atsakingą darbą S. K. įmonėje „F.“ ir darbo funkcijoms vykdyti jam reikalinga transporto priemonė, iš (duomenys neskelbtini) nekursuoja keleivinės transporto priemonės, (duomenys neskelbtini) kaime prižiūri gyvūnus, padarytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė žalos ir akivaizdžių neigiamų pasekmių visuomenės gerovei. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui prieštarauja proporcingumo principui ir yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo A. V. administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nutarimas keičiamas.
Iš esmės ginčo dėl A. V. inkriminuoto pažeidimo nėra, jo neginčija ir pats pažeidėjas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nubaustojo kalte padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Kadangi apeliaciniame skunde A. V. prašo paskirti švelnesnę nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, šioje nutartyje pasisakoma tik dėl skundo motyvų.
Teismas pažymi, kad ATPK 30¹str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir, kurių buvimas ATPK 30¹str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui ne visišką atitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs A. V. nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas, remiantis ATPK 30¹ str., jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta LR APTK 125 str. sankcijoje. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.
Teismas, skiriantis administracinę nuobaudą, turi ją individualizuoti, atsižvelgti į ATPK 20 str., 30 str. 2 d., 30¹ str., 30² str. nurodytas aplinkybes. Taigi, skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat ir į nustatytų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį bei reikšmingumą arba tokių aplinkybių nebuvimą) bei turi būti imperatyviai laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo gailisi, savo kaltės neneigė ir ją pripažino iš karto po pažeidimo, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino savo kaltę ir gailisi, pažeidėjas yra sulaukęs 65 metų, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esantys byloje duomenys taip pat patvirtina, jog A. V. yra neįgalus, jam nustatytas tik 35 % darbingumo lygis, dirba Radviliškio mieste, o gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur nėra viešojo transporto, prižiūri sunkiai sergančią uošvę. Šios aplinkybės rodo, kad pažeidėjui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis netektų galimybės vykti į savo darbovietę, tinkamai pasirūpinti jo prižiūrimu sergančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas A. V. atžvilgiu duoda ir tai, jog, teismo nuomone, A. V. padarytas pažeidimas, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, nelaikytinas itin grubiu ir pavojingu, dėl jo padarymo neigiamų pasekmių neatsirado. Tai leidžia manyti, kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. V. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas bei už padarytus administracinius teisės pažeidimus neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
2012 m. gruodžio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį pakeisti ir, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, panaikinti 2012-10-26 Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK nutarimo dalį, kuria A. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.
Kitą 2012-10-26 Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.