- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-324/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsniu, M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnius, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 18 metų. Pirmus 5 laisvės atėmimo bausmės metus paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 16 d., apie 22 val. 5 min., 20-ojo būrio kieme, keršydamas dėl praeityje buvusių asmeninių nesutarimų, tyčia peiliu dūrė vieną kartą J. Š. į kaklą bei du kartus į nugarą, parydamas pastarajam durtinį - pjautinį kairės kaklo pusės sužalojimą, kiauryminį ryklės sužalojimą, kas komplikavosi į vidinį kraujavimą į virškinimo traktą, nukraujavimą ir šoką, bei durtines – pjautines žaizdas dešinėje ir kairėje juosmens pusėje. Šiais veiksmais M. K. tyčia nužudė J. Š. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliantas teigia, kad skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta, kad nesutarimai tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl pastarojo kaltės, kuris darė jam (M. K. ) psichologinį spaudimą, užgauliodavo necenzūriniais žodžiais. Be to, nuteistojo nuomone, skiriant bausmę, turėjo būti atsižvelgta, kad pamatęs, jog J. Š. per burną bėga kraujas, jis (M. K. ) nedelsdamas nubėgo kviesti pagalbos, stengdamasis išvengti sunkesnių padarinių (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad į paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 16 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamos veikos, už kurią apeliantas nuteistas, įrodytumas bei kvalifikavimas. Apeliantas nesutinka su už šį nusikaltimą paskirta bausme.
Skundžiamu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu tyčia nužudęs nukentėjusįjį J. Š. (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis). Už šį nusikaltimą jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra 1 metais didesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistasis jam inkriminuotą nužudymą padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jo paties teigimu, norėdamas atkeršyti už ankščiau buvusius nesutarimus, pasiėmė peilį ir pakvietė nukentėjusįjį J. Š. pasikalbėti (b. l. 28, t. 2). Pastarajam bandant užsidegti cigaretę, nuteistasis dūrė peiliu jam 1 kartą į kaklą bei 2 kartus į nugarą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad smūgiai peiliu buvo suduoti dėl nukentėjusiojo kaltės, kuris darė nuteistajam psichologinį spaudimą, užgauliojo necenzūriniais žodžiais. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš įvykio eigos bei paties M. K. parodymų matyti, kad pastarasis buvo iš anksto pasiruošęs smurtauti prieš J. Š. , todėl į susitikimą su nukentėjusiuoju atsinešė peilį. Šiam bandant prisidegti cigaretę ir neatliekant jokių aktyvių, grėsmingų veiksmų prieš nuteistąjį, pastarasis sudavė jam smūgius peiliu. Šios aplinkybės rodo, kad suduoti mirtini smūgiai peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą bei nugarą - buvo apgalvotas, kryptingas nuteistojo veiksmas, neadekvatus jų ankstesniems nesutarimams dėl M. K. vadovavimo būriui.
Nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliaciniame skunde nurodytu argumentu – M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis iškvietė nukentėjusiajam pagalbą taip bandydamas išvengti sunkesnių padarinių. Pirmosios instancijos teisme parodymus davę (duomenys neskelbtini) dirbantys asmenys patvirtino, kad įvykio vakarą pas juos atbėgo nuteistasis ir pranešė apie J. Š. sužalojimą (b. l. 29, t. 2). Tačiau toks pagalbos iškvietimas, kai tiesiogine tyčia padarytas baigtas nužudymas ir nukentėjusiajam pagalba jau nėra reikalinga, negali būti laikom atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pranešimas pataisos namų darbuotojams apie padarytą nužudymą laikytinas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad sudavęs pirmą smūgį J. Š. peiliu į kaklą, M. K. nesistengė išvengti sunkesnių padarinių, tačiau savo nusikalstamą veiką tęsė ir sudavė dar 2 smūgius peiliu nukentėjusiajam į nugarą.
Minėtą labai sunkų nusikaltimą M. K. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankščiau padarytą nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (b. l. 133-140, t. 1), todėl pirmosios instancijos teismo jis pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnis). Byloje esančiose charakteristikose nuteistasis apibūdinamas neigiamai. (duomenys neskelbtini) psichologinės tarnybos charakteristikoje teigiama, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos yra gynybiškas, savo veiksmų paaiškinti negali, kaltės jausmo nejaučia (b. l. 142, t. 1). Kitoje (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis M. K. dėl nusikaltimo išlieka gynybiškas, turi galiojančią nuobaudą, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti sąžiningai nesistengia, todėl pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 143, t. 1). Minėti byloje esantys neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys duoda pagrindą teigti, kad M. K. nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio, nesistengia taisytis įrodyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Todėl už padarytą nusikalstam veiką paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri 1 metais yra didesnė nei Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra per griežta ir nešvelnintina.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė M. K. suėmime išbūto laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2009 m. balandžio 1 d., kuris vėliau buvo tęsiamas. Šis suėmimas vyko laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (b. l. 133-140, t. 1), atlikimo metu. 2010 m. balandžio 16 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nagrinėjamoje byloje, ankstesnė laisvės atėmimo bausmė nebuvo atlikta ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta pagal dviejų nuosprendžių sutaptį, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės (Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnis). Taigi proceso veiksmai su apeliantu nagrinėjamoje byloje buvo vykdomi pastarajam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnyje nėra kalbama apie bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujuoju nuosprendžiu skiriamą galutinę bausmę. Esant tokiai situacijai, Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos M. K. netaikomos.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatas ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 metus. Ši pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis yra mažesnė nei likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai, todėl nelaikytina per didele. Paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra pagrįsta ir teisinga.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Teisėjai Aloyzas Kruopys Kęstutis Jucys Violeta Ražinskaitė