Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-591-674/2016, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės E. R. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. M. kreipėsi į antstolę E. R., prašydama nenukreipti išieškojimo į gaunamas pajamas, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau MMA).

Antstolė E. R. 2016-03-21 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir skundą pateikė teismui. Antstolė pažymėjo, kad skolininkės gaunamos pajamos neviršija Vyriausybės nustatytą MMA dydžio, dėl to iš skolininkės išskaitoma 20 proc. gaunamų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos R. M. skundą atmetė.

Teismas sprendė, kad iš pareiškėjos vykdomos išskaitos atitinka įstatymo numatytas normas ir yra tinkamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, apeliantė R. M. prašo teismo nutartį panaikinti ir jos skundą tenkinti, taip pat grąžinti jai po skundo pateikimo nurašytas lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

Teisinis reglamentavimas nustato draudimą nukreipti išieškojimą į gyvenimui būtinas minimalias lėšas.

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) R. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoros Raseinių skyriuje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos išieškotojai Valstybinei darbo inspekcijai, skolos suma – 3000 Lt (868,86 Eur), vykdymo išlaidos 876 Lt (253,70 Eur). Vykdymo procese iš skolininkės buvo išieškota: 2014 m. gruodžio 12 d. – 72,28 Lt (20,93 Eur), 2015 m. sausio-birželio mėnesiais po 21,08 Eur; 2015 m. liepos-gruodžio mėnesiais po 21,68 Eur; 2016 m. sausio-vasario mėnesiais po 22,49 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks tokių įgalinimų pažeidimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pareiškėjos skundo turinys patvirtina, kad antstolės veiksmų neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, jog antstolė negalėjo nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos 1 MMA.

CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 739 straipsnyje įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkės mokamos netekto darbingumo pensijos dydis neviršija Vyriausybės nustatyto MMA dydžio. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išieškoma nuo pajamų dvidešimt procentų.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad antstolė, nurašydama sumas, neviršijančias 20 procentų pareiškėjos gaunamos netekto darbingumo pensijos, nepažeidė procesinių teisės normų, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjos skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi dėl faktinių aplinkybių skirtumo nuo nagrinėjamos bylos. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.