Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finolita Unio“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) valdybos 2021 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 03-100 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Finolita Unio“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarimu jam buvo pritaikyta poveikio priemonė – panaikintas Lietuvos banko valdybos 2019 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 03-18 „Dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos UAB „Finolita Unio“ išdavimo ir mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo“ išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos, suteikiančios teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte ir 5 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas, galiojimas. Nutarimas priimtas atsakovo atlikto tyrimo rezultatų, pateiktų 2020 m. gruodžio 21 d. tyrimo dėl UAB „Finolita Unio“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo efektyvumo vertinimo išvadoje Nr. 400/2020/08 (toliau – ir Tyrimo išvada) pagrindu, konstatavus pažeidimus, susijusius su elektroninių pinigų įstaigai taikomų nuosavo kapitalo reikalavimų nevykdymu bei su Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) nuostatų pažeidimu. Nutarimas yra visiškai nepagrįstas, deklaratyvus, grįstas prielaidomis, netinkamai motyvuotas ir priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją bei ginčo aplinkybes, o pritaikyta sankcija – neproporcinga.

3. Pareiškėjas teigė, jog tikroji atsakovo atlikto Bendrovės tyrimo priežastis yra abejotini sandoriai, kurie galimai susiję su Wirecard sukčiavimo schema (toliau – ir Schema). Atsakovas apie tai buvo informuotas dar 2020 m. liepos mėn. Pareiškėjui netaikytos jokios poveikio priemonės. Bendrovė niekada neatliko jokių sandorių, tiesiogiai susijusių su Schema, tik administravo atitinkamas sąskaitas, per kurias vyko finansinės operacijos. Nei pareiškėjui, nei jo darbuotojams nėra pareikšti jokie įtarimai dėl galimo dalyvavimo Schemoje, dėl Schemos nėra priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis, pareiškėjas nebuvo su Schema susijusio sandorio šalis. Atsakovo atliktas tyrimas yra politizuotas, nes tik pasirodžius publikacijoms ir politikų dėmesiui dėl atsakovo vykdomos finansinių technologijų (toliau – ir Fintech) įmonių pritraukimo programos ir jo galimybių tinkamai prižiūrėti Fintech įmones, atsakovas pasinaudojo atlikto tyrimo rezultatais ir, nesuteikęs pareiškėjui galimybės išsamiai susipažinti su sprendimo projektu bei pateikti argumentus ir išsamią informaciją dėl kiekvienos atsakovo nustatytos aplinkybės, skyrė neproporcingą sankciją Bendrovei. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos teisėsaugos institucijų atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00056-20 buvo perimtas Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I prokuratūros. Lietuvos teisėsaugos institucijos jau įvertino, kad galima Schema nėra susijusi su Lietuva, o Bendrovė niekaip neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie bet kokių nusikalstamų veikų.

4. Pareiškėjas nurodė, jog visos pinigų plovimo (toliau – ir PP) ir teroristų finansavimo (toliau – ir TF) prevencijos priemonės Bendrovėje buvo visada užtikrintos, ką patvirtina ir nepriklausomo eksperto ataskaita, pateikta kartu su skundu. Pareiškėjas visuomet sąžiningai ir išsamiai bendradarbiavo su Lietuvos banku, teikė paaiškinimus, siekė nušalinti ir nušalino visus su įtartinais mokėjimais susijusius asmenis nuo tiesioginės Bendrovės kontrolės, savo iniciatyva atliko PP ir TF, taikytos Bendrovėje, procedūrų auditą, kuris nenustatė reikšmingų pažeidimų, tačiau Lietuvos bankas visiškai į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo veikloje savanoriškai buvo ištaisyti neatitikimai PPTFPĮ nuostatoms, o nežymūs trūkumai nesudaro pagrindo atsakovui taikyti griežčiausią sankciją – licencijos atėmimą. UAB „Finolita Unio“ veikla buvo sustabdyta iš karto, nepaliekant protingo laiko tarpo grąžinti klientams pinigus, kas pareiškėjui sukėlė itin didelių praktinių bei administracinių problemų. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas, jausdamas aiškią politinę įtaką ir spaudimą, skubėjo kuo greičiau pritaikyti sankcijas pareiškėjui ir susiklosčiusios situacijos nevertino adekvačiai.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nenustatė nei vieno pinigų plovimo fakto, nes tokių nebuvo. Pareiškėjas ginčijo nuosavo kapitalo reikalavimo pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad pažeidimas yra ištaisytas, atsargos kapitalas padidintas iki 400 000 Eur, pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Dėl pareiškėjo visos veiklos, susijusios su PP ir TF rizikos vertinimo trūkumais, Bendrovė nurodė, kad į visos veiklos PP ir TF rizikos vertinimą nebuvo ir negalėjo būti įtraukta jokia statistinė informacija, kadangi rizikos vertinimas buvo atliktas dar tuomet, kai pareiškėjas nebuvo pradėjęs aktyviai vykdyti elektroninių pinigų įstaigos veiklos, nedisponavo statistiniais duomenimis. Net ir be statistinių duomenų, jis, analizuodamas rizikas, galėjo nustatyti Bendrovei kylančias rizikas ir nusimatytus rizikų limitus bei rizikos apetitą, taip pat įgyvendinti įstatymų, gerosios praktikos ir kituose šaltiniuose nurodytas rizikas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos bankas neatsižvelgė į faktą, kad SEPA tiesioginio debeto paslauga buvo diegimo stadijoje, todėl net nebuvo pakankamai duomenų konstatuoti šių atitinkamų rizikų vertinimo trūkumus. Dėl klientų rizikos vertinimo pareiškėjas nurodė, kad pagal įstatymus neturėjo pareigos rinkti informacijos apie kliento partnerius, ši informacija gali būti aktuali (atsižvelgus į kliento riziką ir / ar specifinius dalykinius santykius) arba ne, o Lietuvos banko padarytos išvados yra absoliučios ir padarytos neįsigilinant į pareiškėjo įdiegtus rizikų vertinimo procesus. Pareiškėjui neaišku, kuo vadovaujantis atsakovas padarė išvadą, kad UAB „Finolita Unio“ tikslingai taikė ar netaikė tam tikrų priemonių bei sąmoningai nesiekė įgyvendinti PPTFPĮ reikalavimų. Pareiškėjas, nustatydamas kliento tapatybę, naudojo Ondato sistemą, kuri atitinkamų pateikiamų dokumentų kokybę įvertino kaip aukštą. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Ondato sistemos funkcionalumu. Ruprecht Services Pte Ltd (toliau – ir Ruprecht) atveju, nors kliento atstovo įgaliojimas buvo pateiktas vėliau, nei atliktas kliento atstovo tapatybės nustatymas, tai nebuvo pagrindas atmesti kliento tapatybės nustatymą (jei nėra kitų atmetimo sąlygų), nes įgaliojimas buvo pateiktas prieš dalykinių santykių pradėjimą ir identifikavus atstovavimo faktą. Bendrovė akcentavo, jog net jeigu jos veikloje ir buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, pareiškėjas skubiai inicijavo tokių procedūrų peržiūrą ir gerinimą (pavyzdžiui, SEPA tiesioginio debeto paslauga besinaudojančių klientų atstovų tapatybės nustatymą tiesioginio vaizdo perdavimo būdu naudojant Ondato sistemą). Vien tas faktas, kad dalis Bendrovės klientų pateiktų dokumentų buvo vokiečių ir prancūzų kalbomis, niekaip negali leisti Lietuvos bankui daryti išvados, kad pareiškėjo darbuotojai nesuprato šių dokumentų turinio. Pareiškėjas visada vertino klientų riziką, klientų portfelio rizikos skaičiai rodo rizikos pasidalijimo proporcijas, visiems klientams buvo pritaikytos sustiprintos tapatybės nustatymo priemonės, buvo gauti lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai ir (ar) naudotos kitos priemonės, o mokėjimai buvo tikrinami naudojant sustabdymo ir dokumento pareikalavimo metodą.