Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių - 2) prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei V. V., būtent: 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 17.30 val. nuosavo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia paėmęs medinę kėdę metė į sugyventinę V. V., mesdamas medinę kėdę pataikė V. V. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine V. V.. Su sugyventine V. V. gyvena kartu 3 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena taikiai, nesipyksta. 2024 m. rugsėjo 2 d. kartu su sugyventine dirbo dienos metu ūkyje, paskui po darbų nusipirko parduotuvėje maisto ir alkoholio. Alkoholį pirko kelis kartus, kokį kiekį jie dviese su sugyventine namuose išgėrė, nepasakys, tačiau tikrai nemažai, abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Jis, būdamas lauke kartu su V. V., žodžiu apsipyko, nes V. jam pradėjo prikišti jo buvusią sugyventinę. R. S. parodė, kad jis lauke sėdėjo ant mažos medinės kėdutės, V. sėdėjo priešais jį maždaug 3 metrų atstumu, ant medinės kėdutės, jie lauke rūkė ir pykosi. V. jį išvedė iš kantrybės, todėl jis atsistojo ir, paėmęs tą pačią kėdutę ant kurios sėdėjo, metė ją į V.. Kur pataikė V. iš tos kėdutes, jis nematė, nes nusisuko išeiti nuo jos. Girdėjo, kad V. jį koliojo visokiais necenzūriniais žodžiais, todėl nežiūrėjo į ją, nuėjo į namus. V. buvo lauke visą tą laiką, kol atvyko policija. Jis sutinka, kad netinkamais veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Konflikto niekas nematė. Jo netinkamiems veiksmams alkoholis turėjo įtakos, būdamas blaivas, taip pasielgęs nebūtų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su sugyventiniu gyvena kartu kaip pora apie 3 metus, veda bendrą ūkį. Parodymų prieš sugyventinį R. S. neduos. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamoje byloje jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Apie 2024 m. rugsėjo 2 d. įvykį, kuris buvo tarp jos ir sugyventinio R. S., nepasakos.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos G. D. 2024 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. V. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 17.30 val. buvo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena, šalia ant medinės kėdės sėdėjo neblaivus jos sugyventinis R. S., kuris dainavo, buvo linksmas, tačiau dėl neaiškių priežasčių supyko ir, atsistojęs nuo kėdės, metė jai iš kėdės, pataikė į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį V. V. įvertino 9 balais skausmo skalėje nuo 1 iki 10 balų. R. S. nurodė, kad sugyventinė V. žodžiais išvedė jį iš kantrybės, todėl susinervinęs paėmė ir iš kėdės metė į ją, prisipažino tai padaręs, savo kaltės neneigė. R. S. buvo nustatytas 3,17 promilės neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, apžiūra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Objektų apžiūros protokole užfiksuota V. V. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. 17.30 val. V. V. pranešė, jog sugyventinis ją daužo iš kėdžių, ją talžo, nurodo adresą - (duomenys neskelbtini).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, 2024 m. rugsėjo 2 d. atvykusių pagal V. V. pranešimą, kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams V. V. nurodė, jog sugyventinis daužo iš kėdės antrą dieną, galvą daužo. Pareigūnė klausia, kur metė, V. V., rodydama ranka, pasako, kad į galvą. Moteris pasako, kad patirtą skausmą vertina 9 balais. V. V. pasakoja, kad grįžo iš darbo, išgėrė alkoholio ir sugyventinis buvo linksmas, paskui matyt jam „fazė“ užėjo, dėjo jai iš kėdės. V. V. pasako, kad gyvena su sugyventiniu 3 metus, veda bendrą ūkį. Taip pat nurodo, kad įvykis vyko lauke. Moteris pasakoja, kad sugyventinis buvo linksmas ir be jokios priežasties iš kėdės dėjo jai į galvą. Po to, kai buvo jai suduota į galvą iš kėdės, ji nustūmė sugyventinį nuo laiptų ir nukrito sugyventinis. R. S. pasako, kad alkoholį vartoja nuo vakar. R. S. nustatytas 3,17 promilės girtumas.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. S. prisipažinimas, tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia paėmęs medinę kėdę metė į sugyventinę V. V., mesdamas medinę kėdę pataikė V. V. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą. R. S., atlikdamas smurtinius veiksmus V. V. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). R. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš V. V. kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. S. skirti 75 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirą bausmę mažinti 1/3 ir skirti sumažintą 50 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Be to, kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, yra nedirbantis. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma arešto bausmė, jos dydį parenkant didesnį už bausmės vidurkį, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. 18 val. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. 15.34 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam R. S. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, –vaizdo ir garso įrašai, esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos, - paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. 18 val. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. 15.34 val. (1 parą) ir laikyti, kad yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – vaizdo ir garso įrašus, esančius prie baudžiamosios bylos medžiagos, - palikti prie bylos.

Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3, 4 dalis nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą; nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio nuostatas konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.