Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., jo atstovui advokatui Ž. R., institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovams D. R., R. T., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Institucijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. (toliau – ir L. S. arba pareiškėjas) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pareigūno 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 240 Eur bauda už tai, kad Panevėžio teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams D. R. ir A. M. 2021 m. sausio 12 d. – 2021 m. vasario 9 d. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys, dėl darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi šioje įmonėje, nustatyta, jog šioje įmonėje pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvairiais laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) statybos objektuose darbus atliko Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini). komandiruoti darbuotojai. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruotų darbuotojų darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios neužpildė LDU pranešimų (pranešimų apie šioje įmonėje dirbančius užsieniečius) ir nepateikė jų per EDAS (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą) Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tuo L. S., būdamas (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.2, 8 punktų reikalavimus.

Antra, institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, teisės nusižengimo sudėties realizacijos laikotarpį apibrėžia nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d. 08 val. 00 min. iki 2021 m. vasario mėn. 9 d. 17 val. 00 min. Tokie duomenys niekuo nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2020 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) apmokėjo už suteiktas paslaugas. Po 2020 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) jokių kitų paslaugų (duomenys neskelbtini) nesuteikė ir už jokias kitas paslaugas (duomenys neskelbtini) nėra skolinga. Todėl yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta nutarime nurodomą nusižengimo sudėtį grįsti VDI atliekamu tyrimo laikotarpiu, o ne laikotarpiu, kada konkrečiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo.

Trečia, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reglamentuoja darbdavio sampratą - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnu atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 4 d. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdau struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio; darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu.

(duomenys neskelbtini) vadovas, direktorius L. S. nėra darbdavys (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kuriuos minėtas juridinis asmuo atsiuntė atlikti konkrečiai užduočiai - priešgaisrinių sistemų montavimo darbams atlikti pagal tarpusavio juridinių asmenų sutartį. Todėl VDI netinkamai aiškina sutartį tarp dviejų juridinių subjektų dėl konkrečios paslaugos - priešgaisrinių sistemų montavimo atlikimo. Tikrina, VDI klaidina sutarties formuluotė, kad atsiskaitymas tarp sutarties šalių yra tik iš dalies susijęs su galutiniu rezultatu - objekto pridavimo, tačiau apmokėjimas pagrįstas (duomenys neskelbtini) darbuotojų sugaištu laiku, kas iš esmės atitinka sutarties laisvės principus, o ir šiuo atveju buvo reikšmingas (duomenys neskelbtini), dirbančiai statybos objekte ir kartu galinčiai matyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų sugaištą laiką objekte. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš L. S. reikalauti „teikimo LR VDI, Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildant LDU pranešimą apie užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio laikai dirbti LR teritorijoje“ - kaip minėta, tokio elgesio galimai galima būtų reikalauti tik po 2021 m. kovo 1 d. iš darbdavio arba įmonės, į kuria užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti.

Manytina, jog VDI Panevėžio teritorinio skyriaus darbo inspektoriai nepagrįstai, neteisėtai ir kartu subjektyviai, šališkai rinko duomenis, kad pagrįsti nutarimą dėl nusižengimo L. S. atžvilgiu. Remiantis išdėstytu, Pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir dari ministerijos VDI Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. P. 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, kadangi L. S. veikoje nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties.

L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko. Nieko papildomai paaiškinti dėl pateikto skundo nenori.

L. S. įgaliotasis atstovas advokatas Ž. R. posėdžio metu paaiškino, kad jis ir jo atstovaujamas asmuo mano, kad L. S. šioje byloje nėra tas darbdavys kurio atžvilgiu buvo galima priimti nutarimą ir jį bausti pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Visų pirma L. S. kaip (duomenys neskelbtini) direktorius buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Lenkijos įmone (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 28 d. Būtent ši Lenkijos įmonė atliko atitinkamus darbus pagal sutartį t.y. priešgaisrinės montavimo sistemos darbus, todėl jo nuomone šioje byloje VDI suklaidino atsiskaitymas. Nes buvo sutarta, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitys su (duomenys neskelbtini) pagal tai, kiek realiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbs laiko. Šioje vietoje ir yra problemos esmė, kad būtent ne už atitinkamą kainą buvo sutarta, o už realiai dirbtą laiką, t.y. kiek laiko tie asmenys sugaiš montuojant priešgaisrines sistemas. (duomenys neskelbtini) vadovui L. S. buvo labai patogu, kadangi jo įgalioti asmenys dirbo tame pačiame objekte savo atitinkamus darbus, vedžiojo vamzdžiui, ir realiai matė kiek laiko dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Taigi pagal tą išdirbtą valandų skaičių ir buvo atsiskaityta. Paaiškina, kad sutarties sudarymo principas yra laisvas, sutartimi buvo pasirinkta tokia atsiskaitymo forma, sumokėti atitinkamai mokesčiai. Nurodo, kad ANK 96 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta blanketinė norma ir nukreipia į kitus konkrečius poįstatyminius aktus, aptaria poįstatyminių aktų turinį ir nurodo, kad jo bei jo atstovaujamojo nuomone, VDI vadovaujasi naujuoju reglamentavimu, kuris įsigaliojo po 2021 m. kovo 31 d. Jo nuomone, administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo metu, Institucija turėjo taikyti ankstesnę įstatymo redakciją (nurodo, kaip skambėjo ankstesnė įstatymo redakcija). Pagal seną įstatymo redakciją byloje reikia nustatyta, ar (duomenys neskelbtini) atstovaujama vadovo L. S. buvo darbdaviai tai lenkų firmai su kuria buvo sudaryta sutartis. Faktas yra tai, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) darbdavys (duomenys neskelbtini) darbuotojams, todėl šioje vietoje neturėjo pareigos nei (duomenys neskelbtini) nei konkrečiai L. S. teikti informacijos apie užsieniečius komandiruojamus iš užsienio valstybės, nes jie nebuvo darbdaviai. Dabar nuo 2021 m. kovo 21 d. ir darbdavys ir įmonė į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti privalo teikti tokią informaciją, o tuo metu tik darbdavys galėjo tai daryti. Todėl VDI netinkamai pritaikė poįstatyminius aktus ir todėl jo atstovaujamam asmeniui negali būti taikomas ANK 96 straipsnio 2 dalis. Dar kartą akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo darbdavys (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tarp jų buvo susidarę normalūs, paslaugų teikimo sutarties pagrindu santykiai, o būtent (duomenys neskelbtini) suteikė (duomenys neskelbtini) paslaugą – sumontavo atitinkamus priešgaisrinius įrenginius. Todėl jo nuomone, laisvos sutarties principas nepažeidė niekieno viešųjų teisių ir teisėtų interesų ir nei L. S., nei (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios pareigos teikti duomenis tiek Darbo inspekcijai tiek ir Socialiniai apsaugos ir darbo ministerijai, kadangi tą pareigą turėjo užsienio firma (duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje turėtų būti panaikintas ir administracinė teisena L. S. atžvilgiu nutraukta, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad inkriminuojant L. S. veiką buvo vadovaujamasi pirmine įstatymo redakcija, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ši redakcija pasikeitė nuo šių metų kovo 1 d., o pagal pateiktą prašymą buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) dar iki naujos įstatymo redakcijos, tačiau VDI dar 2019 m. lapkričio 4 d., viešai, savo internetiniame tinklalapyje publikavo viešą nuomonę, kuri iš esmės yra nuoroda darbdaviams, kurioje nurodė (pabrėžia, kad dar iki šių metų kovo 1 d.), kad LR registruotos įmonės (darbdaviai) priimantys komandiruojamus iš užsienio valstybės jurisdikcijos, įskaitant ir Europos Sąjungos šalis, priklausančio darbdavio darbuotojus laikinai dirbti Lietuvoje, turi apie pateikti informaciją, o tai būtent šiuo pagrindu buvo kvalifikuotas administracinis nusižengimas. Inkriminuojant nusižengimą, buvo vadovaujamasi pirmine įstatymo redakcija, tuo pagrindu įvertinus atlikto patikrinimo metu pateiktus (duomenys neskelbtini) duomenis, buvo nustatyta, kad tie asmenys iš Lenkijos įmonės atvykdavo atlikti darbus, buvo pateiktos paslaugų sutartys ir tuo pagrindu, kas nurodyta ir pačiame administracinio nusižengimo protokole, kad įvertinus pateiktas sutartis su Lenkijos įmone (duomenys neskelbtini), kad tai būtent yra komandiruoti darbuotojai, kurie atvyko (duomenys neskelbtini) užsakymu, t.y. jų susitarimu civiliniu teisiniu pagrindu (patvirtina, kad tai buvo civiliniai teisiniai santykiai). Nori patikslinti, kad administracinio nusižengimo protokolas nedetalizuoja, kad (duomenys neskelbtini) yra tiesioginis darbdavys. Nurodo, kad tai yra komandiruotės ir pirminis minėtas 2019 metų nutarimas ir nurodo, kad atsiranda pareiga ne vien užsienio įmonėms, bet ir Lietuvoje registruotoms įmonėms, kurios priima darbuotojus iš kitų užsienio šalių dirbti pagal komandiruotės susitarimą. Mano, kad būtent šiuo pagrindu atsirado 2021 m. kovo 1 d. redakcija, kad tiesiog patikslinti tvarką, kad ir užsienio įmonė ir Lietuvos įmonė darbdaviai turi pateikti atitinkamus dokumentus. Pagal pateiktą paslaugų teikimo sutartį yra susitarimas tarp dviejų juridinių asmenų, tai nėra darbo santykiai, tačiau atsiranda pagrindinis kriterijus, kad darbuotojai yra komandiruojami, o tai yra pagrindinis faktorius, pagal kurį nustatytas pažeidimas, kad pažeista jau nuo 2019 metų galiojusi tvarka, t.y. pareiga Lietuvos Respublikoje esančiai įmonei pranešti apie į įmonę komandiruojamus užsienio darbuotojus. Institucijos atstovas pateikia komandiruotės sąvoką – tai į įmonės, kuri dažniausiai yra darbdavys, teritoriją ar pagal poreikį į darbo vietą, į statybos objektus ar į bet kurią kitą darbo vietą atvykstantis pagal susitarimą tarp dviejų juridinių asmenų, atlikti darbų. Šiuo atveju ar tai įvardijama kaip paslaugos ar kaip darbai, iš esmės tik išplečia komandiruotės sąvoką, nes komandiruoti gali ir pats darbdavys, kuris savo darbuotojus siunčia į kitą mietą atlikti pareigų, galbūt vėlgi pagal tokį patį susitarimą, o čia konkrečiai yra situacija kai (duomenys neskelbtini), kaip buvo nustatyta, turėdama savo statybos objektą susitarė su Lenkijos darbdaviu, kad Lenkijos įmonės darbuotojai būtų siunčiami atlikti darbų/paslaugų, kaip tai yra nurodoma ir pačioje paslaugų teikimo sutartyje t.y. atvykę darbuotojai atliko atitinkamus darbus. Institucijos vertinimu visos šios aplinkybės susiveda į tai, kad vertinant ir Darbo kodekse numatytą komandiruotės sąvoką, tiek pagal jau minėtą 2019 metų nutarimą (kuris pažeistas ir sudarė pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolą) tai ir atsiranda į vertinimas, kad iš tiesų tarp (duomenys neskelbtini) ir Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) buvo susidarę komandiruočių susitarimas darbuotojams vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teisė ir pareiga atsirandanti pagal jau minėtą 2019 metų nutarimą atsiranda įmonei, kuri ne tiesiogiai priima užsieniečius dirbti, bet kurie juos priima komandiruotės pagrindu, įmonė neprivalo tiesiogiai priimti komandiruotų užsienio piliečių. Pabrėžia, kad tokia tvarka jau galioja nuo 2019 metų, iki 2019 metų privalėjo pranešti tik darbdavys siunčiantis dirbti (t.y. užsienio valstybė), o po 2019 metų jau aptaro nutarimo atsirado pareiga Lietuvos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui pranešti apie pas jį atvykusį dirbti komandiruotą užsienio valstybės pilietį. Atsakant į klausimus nurodė, kad fiksuotas pažeidimo laikas nesikeičia, laikotarpis buvo nustatytas pagal sutartį. 2019 metų nutarimo taikymo nuorodos buvo VDI internetinėje svetainėje, Institucija vadovavosi bendru išaiškinimu. Sutinka, kad L. S. nėra darbdavys Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) siųstiems darbuotojams, pažymi, kad nutarimas yra skirtas užsienio darbdaviui bet išaiškinimas numato pareigą ir priimančiam juridiniam asmeniui. Kokius darbuotojus Lenkijos įmonė (duomenys neskelbtini) atvežė dirbti į (duomenys neskelbtini) institucijos atstovas nežino (nėra darbuotojo priklausomybės užsieniui fakto). Kiek asmenų tiksliai dirbo, kokios apimties darbus tiksliai nežino, vadovavosi L. S. duotais paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas institucijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo L. S. už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 240 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nustatyta, kad ir administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2021 m. kovo 10 d., ir 2021 m. balandžio 20 d. priimtame nutarime dėl administracinio nusižengimo patvirtinimo bei nuobaudos skyrimo yra minimas laikotarpis <.. įvairiais laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio..>. Taigi, ši skundo dalis negali būti pripažįstama teisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tačiau Institucija, suformuluodama kaltinimą dėl administracinio nusižengimo padarymo, protokole ir nutarime PRIVALO nurodyti (be kita ko) administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantį teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad pateiktas kaltinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi būti visiškai aiškus, tikslus, konkretus, nurodant būtent aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, kad asmuo žinotų, kuo kaltinamas ir nuo kokio kaltinimo jis turi teisę gintis. Negali būti nurodoma, kad asmuo kažkada, nenustatytais laikotarpiais, vis tik padarė nusižengimą. Institucijos pareigūnai nurodo, kad L. S. padarė nusižengimą įvairiais laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Tai yra nurodo, kad tai buvo tęstinis nusižengimas. Teismui pareikalavus, kad Institucija pasikreiptų į Lenkijos Respublikos bendrovę (duomenys neskelbtini) ar valstybės institucijas, kad nustatytų konkrečiai - kiek darbuotojų, kas tokie, kokiais laikotarpiais atliko sutartinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, tokie duomenys nebuvo pateikti (29 b.l.). Pareiškėjui ginčijant pažeidimo laikotarpį, kad ir netiksliai skunde nurodytą, taip pat analizuojant skundžiamą sprendimą bendrąja teisėtumo prasme, negalima patvirtinti, kad pažeidimo laikotarpis nustatytas teisingai, nenustatyta, kokie, kiek bendrovės (duomenys neskelbtini) komandiruotų darbuotojų dirbo Lietuvos Respublikoje pagal sutartį su (duomenys neskelbtini), koks pažeidimo mastas.

Institucija pagal teismo skirtą įpareigojimą į bylą pateikė išrašą iš EDS sistemos apie laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) pateiktus pranešimus apie į Lietuvos Respubliką komandiruojamus darbuotojus. Išraše matyti, kad duomenų, atitinkančių nurodytus parametrus, nerasta (b. l. 30).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 papunktyje numatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (toliau - komandiruotas darbuotojas). Šis punktas įsigaliojo 2021 m. kovo 1 d.

4.2. užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, ką patvirtino ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadovo L. S., nebuvo Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini) komandiruotiems darbuotojams darbdavys, todėl pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją neturėjo pareigos teikti Institucijos reikalaujamų formų.

Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti padarytą nusižengimą tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kaip tuo metu (nutarime nurodytais laikotarpiais) privalėjo elgtis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo pagal galiojančius teisės aktus. Todėl ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. S. veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paliudyti, kad į (duomenys neskelbtini) objektą tikrai buvo atvykę iš Lenkijos komandiruoti darbuotojai. Nėra nustatytas nei galimas tikslus tų darbuotojų buvimo ir darbų atlikimo objekte laikas, nei darbuotojų skaičius, apie kuriuos (duomenys neskelbtini) pagal skundžiamą nutarimą turėjo pareigą pranešti atitinkamai institucijai.

Taigi, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, remiantis in dubio pro reo principu, konstatuojama, jog Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl laikoma, kad priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pareigūno 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą L. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.