- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-548-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2009 m. sausio 23 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nerašomas, M. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą nubaustas 40 Lt bauda. Nutarime nurodyta, jog šis 2009 m. sausio 23 d., apie 10.05 val., Kelmėje vairavo transporto priemonę su įrengtomis trumpomis (artimomis) dujų išlydžio šviesos šaltinio lempomis, nors numatyta halogeninė kaitinimo lempa, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 235 punkto reikalavimus.
II.
M. K. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimu skirtą baudą panaikinti. Nurodė, jog jis automobilį įsigijo 2008 m. spalio 10 d. ir jame buvo sumontuoti „Hella“ žibintai, kuriuose įrengtos dujų išlydžio lemputės. Pažymi, jog žibinto gamintojo nėra reglamentuota, jog šiame žibinte gali būti naudojama tik kaitrinė lemputė, todėl mano, kad jam nuobauda paskirta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. K. skundą, 2009 m. kovo 3 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad jam dirbant Kelmėje, Raseinių gatvėje, kartu su Kelmės techninių apžiūrų centro specialistu vykdė priemonę dėl automobilių techninės būklės. Pamatę atvažiuojantį automobilį „VW Golf“, kurio šviesos akivaizdžiai švietė stipresne šviesa, t. y. šviesa buvo mėlynai balta, ryški, būdinga, kai automobilyje įrengtas dujų išlydžio šaltinis, jį sustabdė ir paprašė vairuotojo pakelti automobilio variklio dangtį, kad įsitikintų, ar įrengtas dujų šaltinis. Automobilį apžiūrėjo techninių apžiūrų centro darbuotojas. Pats vairuotojas neneigė, kad jo automobilyje yra įrengtas šis išlydžio šaltinis. Sustabdyto automobilio vairuotojas aiškino, kad nežinojo, jog negalima jo ten įrengti. Ant automobilio žibinto buvo žyma – raidės „HCR“, o tai rodo, kad automobilyje gali būti įrengta tik halogeninė kaitinimo lempa, vairuotojas su pažeidimu sutiko. Liudytojas A. B. nurodė, jog jokio asmeniškumo ar priešiškumo M. K. atžvilgiu neturėjo, todėl teismas policijos darbuotojo suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę atmeta. Teismas pabrėžė, jog teismo posėdyje dalyvavęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ekspertas V. G. nurodė, kad toks žibintas, jeigu yra dujų išlydžio šviesos šaltinis, turi būtinai turėti ir žibinto apiplovimą, nes kitaip jis apsinešęs purvais duoda blogą šviesos srautą. Išvedžioti dujų šviesos šaltiniai turi būti atitinkamai sertifikuoti (žyma ant žibinto), o jeigu to nėra, tai, vadinasi, žibintas nenumatytas naudoti tokio tipo šviesų lempose. M. K. nurodė, kad sertifikate yra raidė „H“, t. y. paprasta kaitrinė lemputė, kitaip vadinama halogeninė, bet norint naudoti dujų išlydžio lemputę, turi būti raidė „D“. Teismas pabrėžė, jog paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, skunde be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
III.
Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi, M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti, t. y. paskirtą nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog priimant nutarimą nebuvo tikrinama specialiu prietaisu, ar jo automobilio žibintų šviesos šaltinis tinkamai sureguliuotas ir, ar tinkamai fokusuoja šviesos srautą, ekspertas automobilio neapžiūrėjo, todėl mano, kad prielaida dėl žibinto šviesos šaltinio netinkamumo nepagrįsta. Teigia, jog eksperto teiginys, kad toks žibintas, jeigu yra toks šviesos šaltinis, būtinai turi turėti ir žibinto apiplovimą, nepagrįstas, nes šviesos išlydžio lemputės be transformatoriaus neveikia, toks transformatorius pritvirtintas prie jo automobilio žibinto, jo apiplovimo nėra, tačiau Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai to ir nereglamentuoja. Nurodo, jog pareigūno ir eksperto teiginiai dėl šviesos šaltinio tipo žymėjimo ant žibintų yra tik jų nuomonė, nepagrįsta jokiais norminiais dokumentais.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Kelmės rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. K. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta.
M. K. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, kad priimant nutarimą nebuvo specialiu prietaisu tikrinama, ar jo automobilio žibintų šviesos šaltinis tinkamai sureguliuotas, ar tinkamai fokusuoja šviesos srautą. Ekspertas automobilio neapžiūrėjo, todėl mano, kad prielaida dėl žibinto šviesos šaltinio netinkamumo, taip pat teiginiai dėl žibinto apiplovimo, yra nepagrįsti. Nurodo, jog pareigūno ir eksperto teiginiai dėl šviesos šaltinio tipo žymėjimo ant žibintų yra tik jų nuomonė, nepagrįsta jokiais norminiais dokumentais.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo M. K. buvo surašytas tik už tai, kad šis vairavo transporto priemonę su įrengtomis trumpomis (artimomis) dujų išlydžio šviesos šaltinio lempomis, nors numatyta halogeninė kaitinimo lempa. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (2009 m. sausio 17 d. redakcija, toliau - Reikalavimai). Reikalavimų 201 kodo 2 punkte numatyta, kad „Transporto priemonėje įrengtų apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų konstrukcija, skaičius, išdėstymas ir spalvinė gama turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus arba gamintojo numatytą konstrukciją. Žibinte įrengtas šviesos šaltinis (kaitrinė lemputė, dujų išlydžio lemputė, šviesos diodas (LED) ar kt.) turi atitikti to žibinto gamintojo numatytą šviesos šaltinį ir žibinto komplektaciją (valymo, reguliavimo ir kt. įranga).“ Ar žibinte įrengtas šviesos šaltinis (kaitrinė lemputė, dujų išlydžio lemputė, šviesos diodas (LED) ar kt.) atitinka to žibinto gamintojo numatytą šviesos šaltinį ir žibinto komplektaciją, nustatoma apžiūrėjimo ir tikrinimo būdu. Reikalavimų 9 punkte numatyta, kad apžiūrėjimas apima objekto vizualinę kontrolę, jei reikia, panaudojant tam skirtus įrankius arba prietaisus, jo ar jam gretimų elementų apčiuopimą arba klausos būdą, o Reikalavimų 10 punkte numatyta, kad tikrinimas apima objekto ar jam gretimų elementų funkcionavimo ar būklės stebėjimą, kai yra paveikiami atitinkami valdymo įtaisai ir / arba jungikliai, arba apžiūrėjimą, kai yra panaudojami tam skirti įrenginiai ar prietaisai. Iš to seka išvada, kad šiuo atveju žibintų vizualus apžiūrėjimas ir jų funkcionavimo bei būklės, juos įjungus ir / ar išjungus, stebėjimas bei konstatavimas, kad žibinte įrengtas šviesos šaltinis neatitinka to žibinto gamintojo numatyto šviesos šaltinio, leidžia nustatyti trūkumą. Pažymėtina, kad šis trūkumas laikomas dideliu. Reikalavimų 19.3 punkte įtvirtinta, kad dideli trūkumai yra tokie, kad transporto priemonės įrengimo ir techninių savybių nustatytų reikalavimų neatitikimai gali kelti (kelia) pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad siekiant įvykdyti prevencinę priemonę „Techninė būklė“ buvo sudarytas darbo grafikas (b. l. 24), kurio pagrindu 2009 m. sausio 22 d. patruliavo kartu su Šiaulių techninės apžiūros centro Kelmės techninių apžiūrų stoties kontrolieriumi. Pamatę automobilį, kurio šviesos akivaizdžiai švietė stipresne šviesa, sustabdė M. K. vairuojamą automobilį. Pakėlus automobilio dangtį ir apžiūrėjus žibintą, kartu su specialistu nustatė, kad žibinte, pažymėtame raidėmis „HCR“ (halogenas, trumpųjų/ilgųjų šviesų žibintas), kas rodo, jog automobilyje gali būti įrengta tik halogeninė kaitinimo lempa, buvo įrengtas dujų išlydžio šaltinis, ką pripažino ir pats apeliantas. Nustačius administracinį teisės pažeidimą, buvo surašytas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. Sutinkamai su ATPK 262 straipsnio 2 dalies nuostatomis, protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, M. K. buvo kviečiamas į teismo posėdį, taip pat buvo prašomas pristatyti automobilį į teismo kiemą, kad jį galėtų apžiūrėti UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ ekspertas (b. l. 13). Į teismo posėdį M. K. neatvyko, automobilio apžiūrai nepristatė, jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jo automobilio žibinto gamintojas numatė dujų išlydžio šaltinį, nepateikė. Pagrindo abejoti liudytojo A. B. duotais parodymais nenustatyta.
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu iškviestas ekspertas V. G. davė teismui parodymus apie bendrus reikalavimus žibintams ir šviesos šaltiniams, taip pat įvairių šviesos šaltinių žymėjimą. Nurodė, kad „H“ raide žymimos halogeninės lempos, o tuo atveju, jeigu norima naudoti dujų išlydžio lempą, ant žibinto turi būti pažymėta raidė „D“. Jokių šiuos teiginius paneigiančių įrodymų, kaip ir pagrindo abejoti eksperto parodymais, nėra.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą ir atmesdamas M. K. skundą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Atsižvelgus į tai, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, M. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.