Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) L. B. skundą dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme Jonavos rūmuose nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio Mariaus Lekečinsko perduotas pareiškėjos (skolininkės) L. B. skundas dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų. Pareiškėja (skolininkė) prašo sustabdyti išieškojimą iš jos invalidumo pensijos. Nurodo, kad antstoliui yra pateikti įrodymai dėl skolos apmokėjimo.

Antstolis Marius Lekečinskas atskiro atsiliepimo į skundą nepateikė, patvarkymu skundo netenkino ir nurodė, kad skolininkė reikalauja nutraukti vykdomąją bylą, kadangi skola buvo sumokėta laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/14089 nustatyta, jog 2009 m. liepos 22 d. išieškotojas AB bankas „Snoras" pateikė Kauno r. apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. išduotą teismo įsakymą dėl 4 338,20 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš L. B.. Skolininkė vykdomojoje byloje antstoliui yra pateikusi 2009 m. rugpjūčio 3 d. AB SEB banko išduotą savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, 2009 m. vasario 23 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnybos pažymą apie išmokas. Skolininkė 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. atliko dvi įmokas po 20 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. spalio 13 d. pradinis išieškotojas AB bankas „Snoras" buvo pakeistas į UAB „Baltijos kredito sprendimai", o 2018 m. rugpjūčio 26 d. – į išieškotoją UAB „Intrum Lietuva". Skolininkė yra pateikusi kvitų kopijas, kad 2007-2008 m. m. laikotarpiu į savo sąskaitą AB banke „Snoras" įsinešinėjo grynus pinigus. Dokumentų, patvirtinančių, kad skola yra sumokėta, vykdomojoje byloje nėra. Skolininkė prie skundo pridėjo 2020 m. kovo 12 d. išieškotojo jai pateiktą pranešimą, kad ji pagal teismo įsakymą Nr. L2-1675-408/2009 yra skolinga 1 209,88 Eur kredito, 23,98 Eur delspinigių ir 703,88 Eur procesinių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0022/09/14089 nustatyta, jog antstolis Marius Lekečinskas šioje byloje vykdo išieškojimą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. išduotą teismo įsakymą dėl 1 209,87 Eur skolos, 37,28 Eur delspinigių, 9,26 Eur bylinėjimosi išlaidu ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. B. UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Vykdomasis raštas vykdomas nuo 2009 m. liepos 28 d. (v. b. l. 3). Vykdymo eigoje antstolis ėmėsi privalomų išieškojimo veiksmų. Byloje yra duomenys (kasos pajamų orderiai), patvirtinantys skolininkės skolos dengimą iki buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo, t. y. 2007 ir 2008 metų laikotarpiu atliktus mokėjimus. Išieškotojas 2020 m. kovo 12 d. informavo skolininkę apie likusią skolą, kurią sudaro 1 209,88 Eur kreditas, 23,98 Eur delspinigiai ir 703,88 Eur procesinės palūkanos (v. b. l. 82). Iš skolininkės susirašinėjimo su antstoliu dokumentų matyti, kad skolininkė prašo anuliuoti skolos išieškojimą, kadangi jos gaunama 126,81 Eur yra neliečiama, vykdomieji raštai antstoliui gali būti pateikiami per penkis metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (v. b. l. 69-72). Antstolis 2020 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S 3.6 – 0201243 skolos išieškojimą nukreipė vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus užsienio išmokų skyriui, nurodydamas išskaityti iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 24). Skolininkei šiuo patvarkymu buvo išaiškinta teisė patvarkymą apskųsti per 20 d. nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Kaip matyti iš susirašinėjimo su antstoliu dokumentų, skolininkė apie vykdomą išieškojimą susižinojo jau 2020 m. gruodžio mėnesį (v. b. l. 35-36), tačiau nustatytu terminu šio patvarkymo neskundė. Skolininkė išieškojimo nevykdymą argumentuoja AB Snoro banko bankrotu. Tačiau iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad vykdymo procese išieškotojai keitėsi pagal teisių perėmimą. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ (perėmęs AB bankas „Snoras" reikalavimo teisę į skolininkę iš UAB „Baltijos kredito sprendimai") pateiktame atsiliepime patvirtino, antstolio nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja skolos nėra sumokėjusi.

Pareiškėja (skolininkė) prašo sustabdyti išieškojimą iš jos invalidumo pensijos, tačiau patvirtinančių dokumentų, kad jai skirta išmoka yra netekto darbingumo išmoka vykdomojoje byloje nėra, tačiau ši aplinkybė yra tikėtina.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 punktas). Taigi netekto darbingumo pensija yra išmoka, prilyginama darbo užmokesčiui.

Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Nagrinėjamu atveju skolininkei nėra mokamos išmokos pagal Šalpos pensijų įstatymą ar kitus teisės aktus nurodytus CPK 739 straipsnio 6 dalyje. Netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Šios paskirties lėšos gali būti areštuojamos antstolio laikantis CPK 667 straipsnyje, 736 straipsnyje bei 737 straipsnyje nustatytos tvarkos. Iš bylos duomenų matyti, jog skolininkė kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditorės interesus, neturi.

Pagal CPK 627 straipsnį antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, o vien tik skolininkės prielaida, kad skolą pirminiam kreditoriui yra sumokėjusi, nesudaro pagrindo bylos stabdymui.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju skolininkės atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje vykdomas skolos išieškojimas juridinio asmens naudai įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, todėl skolos išieškojimas privalo būti vykdomas iki visiško įvykdymo. CPK nėra nustatytas vykdymo senaties terminas dėl skolos išieškojimo. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, o šie terminai išieškotojo nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, šioje byloje nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl išieškojimo senaties ar kitų pagrindu (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas sutinka su antstolio ir išieškotojo pozicija, kad pagrindo nutraukti išieškojimą iš skolininkės gaunamos neįgalumo išmokos ar patį išieškojimą dėl vykdymo senaties, nėra. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolio veiksmai neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, o pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos L. B. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0022/09/14089 grąžinti antstoliui Mariui Lekečinskui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.