Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.12.1.4

2025 m. liepos 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailėjosi, parodė, kad 2025 m. sausio 19 d. vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) vienuolyną, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį priparkavo vienuolyno kieme įrengtoje aikštelėje. Po pamaldų, apie 12.00 val., išėjusi iš vienuolyno, ji sėdo už minėto automobilio vairo. Priekinėje keleivio vietoje atsisėdo jos pažįstama B. M.. Gale buvo pasodintas B. M. mažametis vaikas. Kadangi po pamaldų vienuolyno kieme buvo daug žmonių, t. y. buvo intensyvus žmonių judėjimas, išvažiavusi iš parkavimo vietos ji riedėjo maždaug 10 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo geros, saulė neakino. Važiavo važiuojamąja kelio dalimi, kuri buvo grįsta trinkelėmis. Priekyje jos ir šonuose ėjo daug pėsčiųjų. Dėl minėtos priežasties link išvažiavimo iš vienuolyno kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę važiavo iš lėto, atsargiai. Važiuodama, ji matė, kad priekyje, jai iš dešinės pusės keliu, tiksliau – kelkraščiu, ėjo vyras su moterimi. Kuris iš jų ėjo arčiau jos automobilio, ji neatsimena. Riedėjo jiems iš paskos. Kažkuriuo momentu, neaišku dėl kokios priežasties, moteris netikėtai išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir atsidūrė ties jos automobilio priekiniu dešiniuoju sparnu. Bandė sustabdyti automobilį, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Viskas įvyko labai greitai, akimirksniu. Stabdydama ji automobiliu kliudė moterį, jos kairį šoną, kažkur ties juosmens sritimi ar žemiau. Moteris iškart viršutine kūno dalimi užvirto ant automobilio dešinės pusės sparno. Po to, ji iškart atsistojusi lyg kažkaip apsisuko ir nukrito priekyje automobilio. Kontakto su moterimi metu automobilis jau buvo pilnai sustojęs. Išlipusi iš automobilio priėjo prie bandančios atsikelti moters. Kadangi ji dirba ligoninėje, iškart pastebėjo, kad moters kairė ranka yra neteisingoje padėtyje, galimai išnarinta ar lūžusi. Pasiūlius apie įvykį pranešti policijai ir „greitajai“, moteris atsisakė. Tada ji įkalbėjo ją nuvažiuoti apžiūrai į Santariškių ligoninę. Jos vairuotu automobiliu jos nuvažiavo į ligoninę. Bevažiuojant, kartu su ja ir nukentėjusiąja važiavusi B. M. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Buvo informuota, kad jos su nukentėjusiąja jau važiuoja į Santariškių ligoninės priimamąjį skyrių. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo nustatytas kairės rankos lūžis. Ji visą laiką buvo su nukentėjusiąja iki pastaroji buvo išleista iš ligoninės. Į ligoninę atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo automobilį, nustatė, kad ji blaivi. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir KET reikalavimų pažeidimu. Dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo moteris, ji labai gailisi (el. b. 1 t., b. l. 132–134).

Be J. Š. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiosios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 71–73); liudytojų E. L. (el. b. 1 t., b. l. 86–88), B. M. (el. b. 1 t., b. l. 98–101) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. sausio 19 d. apžiūros protokolu ir prie jų pridėtomis fotolentelėmis (el. b. 1 t., b. l. 16–18, 19–25); 2025 m. sausio 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 8–11, 12–15); 2025 m. sausio 19 d. rašytiniais A. B., E. L., J. K., J. Š. paaiškinimais (el. b. 1 t., b. l. 26–28, 33); J. K. ir J. Š. alkoholio kiekio matuoklio kvitais (el. b. 1 t., b. l. 29–30, 31–32); 2025 m. sausio 19 d. eismo įvykio vietos schema (el. b. 1 t., b. l. 36); tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio aplinkybių (el. b. 1 t., b. l. 34–35); 2025 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir jo fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 63–65, 54–62), 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 1 t., b. l. 66–68), J. K. medicininiais dokumentais (el. b. 1 t., b. l. 116–117); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos 2025 m. vasario 13 d.–vasario 20 d. specialisto išvada Nr. G 585/2025(01) (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), kurioje nurodyta, kad J. K. eismo įvykio metu patyrė kairio stipinkaulio apatinio trečdalio persąnarinį skeveldrinį lūžį bei kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį. Sužalojimai, kurie, tikėtina, buvo padaryti nugriuvus ant ištiestos kairės rankos, kvalifikuotini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (el. b. 1 t., b. l. 92–93) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta.

KET 175 punkte nustatyta, kad pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. Š. 2025 m. sausio 19 d. apie 12.10 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vienuolyno, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje įrengtoje automobilių stovėjimui ir judėjimui skirtoje aikštelėje, vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Audi Q2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 126, 175 punktų reikalavimus, t. y. vairuojamu automobiliu važiuodama automobilių stovėjimui ir judėjimui skirta aikštele link išvažiavimo iš teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvės kelią ir iš kairės pusės apvažinėdama priekyje jos ta pačia kryptimi einančią pėsčiąją J. K., nebuvo pakankamai atsargi stebėdama automobiliui artimą aplinką, taip pat nesilaikė nuo apvažinėjamos pėsčiosios saugaus ne mažesnio kaip 1 metro šoninio atstumo, dėl ko vairuoto automobilio priekine dalimi kliudė nežymiai judėjimo trajektoriją į kairę pakeitusią J. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, J. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas atskirai pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina J. Š. teisinę padėtį, kadangi įstatymo leidėjas į šio straipsnio dalies sankciją įtraukė švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios J. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina ne pagal jos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2025 m. sausio 19 d. galiojusią, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 160–161). Nukentėjusiajai J. K. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 166–167).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos tokios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. Š. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

J. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š. anksčiau teista du kartus, abu – dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (el. b. 1 t., b. l. 109–115), paskutinių 3 metų laikotarpiu administracine tvarka bausta du kartus už su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų padarymą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (el. b. 1 t., b. l. 152–155). Iš kaltinamosios žodžių, ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą, už neatsargų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 20 (1 000 Eur) iki 750 MGL (37 500 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Š. už padarytą neatsargų nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 21 MGL (1 050 Eur) dydžio bauda, beveik minimali už neatsargių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. Š. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, tokiu būdu jai paskiriant galutinę sumažintą 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

J. Š. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo, kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir jai paskirti 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Š. paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (700 Eur (septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2934-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.