- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-7200-986/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00312-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- O. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., K. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės turto bankas, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Valdemara Kuktienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei E. N.-Z.,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės turto bankas, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., K. P., Valstybės įmonei turto bankas, Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl valdymo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. V. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nekilnojamuosius daiktus - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1976 m., žymėjimas 21Iž; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1950 m., žymėjimas 9I1p; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1988 m., žymėjimas 10I1m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1926 m., žymėjimas 11I1ž; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1976 m., žymėjimas 12I1ž; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1950 m., žymėjimas 13I1ž; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai 1920 m., žymėjimas 15I1p; stoginę (kiti inžineriniai statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1988 m., žymėjimas 14I1ž ir Ii1ž, valdo ji, pareiškėja O. V.
Nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. ji pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš D. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 11 d. jai buvo leista laikinai naudotis valstybine žeme, t. y. 0,7227 valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir apžiūrint perkamą objektą D. K. nurodė, kad ji naudojasi pirtimi, ūkiniu pastatu, bitininko nameliu, lauko virtuve, garažu, sandėliais, daržine, daržine, diendaržiu, priestatu, tvartu, daržovių ir maisto saugykla. Kai kurie iš šių pastatų yra smarkiai apgriuvę ar likę tik pamaitai. D. K. pažymėjus, kad tai jos pastatai, pastatus ji prižiūri kartu su sutuoktiniu. 2018 m. birželio 22 d. ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu suformuoti šių ūkinių pastatų kadastro bylą, Gavus bylą ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl daiktinių teisių įregistravimo, tačiau atsakyta tai atsisakyta padaryti.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji iš D. K. įsigijo žemę, butą ir tris ūkinius pastatus. Ji valdo aplink dvarą esančias žemės, tinkamai prižiūri teritoriją. Teritorijoje yra pastatų, kai kurie labai apleisti, jie reikalauja priežiūros. Pastatai įeina į dvaro teritoriją. Norint išsaugoti pastatų būklę, reikia juos prižiūrėti, valstybė prie šių pastatų priežiūros neprisideda. Pastatų dokumentai jai perduoti nebuvo, D. K. juos tik parodė, pasakė, kad yra kažkokie dokumentai. Sakė, kad jos yra kiemas prie buto. Jie pastatus bando taisyti, apšienauja, kad pastatai neišnyktų. Pastatų negali tinkamai prižiūrėti, nes jie valstybės. Nori atstatyti pastatus, tam reikia nemažų investicijų. Negali prieiti prie kai kurių pastatų, nes net neturi leidimo. Iš D. K. įsigyta žemė nėra prie ginčo pastatų. Dalis ginčo pastatų patenka į jai suteiktą naudotis 0,7227 ha. žemės sklypą. Sutinka, kad visi ginčo pastatai bet kuriuo atveju patenka į valstybinę žemę. Kiek gali savo jėgomis, nekeičiant fasado iš išorės, bando pastatus prižiūrėti. Valdyti jų negali, valdo valstybė. Visus pastatus apšienauja, kad pastatai turėtų vaizdą. Jei iškrenta lenta, vartai, bando grąžinti į vietą, panaudoja netinkamą šiferį, t. y. bando išlaikyti esamą pastatų būklę. Jokios veiklos pastatuose nevykdo, ūkininkauja šalia esančiose žemėse. Jai svarbu dvaro likimas. Nežino ar kiti asmenys rūpinasi šiais pastatais. Mano, kad pastatus ji valdo teisėtai, buvusi savininkė juos aprodė, tačiau pas notarą šie pastatai nebuvo įforminti. Ieškojo dokumentų, iš seniūnijos gavo pažymą, kad D. K. vyras turėto namų valdą. Pastatai yra išlikę. Rūkykla, pažymėta indeksu 9I1p yra išlikusi, ji betoninė, be stogo, ją tik apšienauja. Pastate 2I1ž yra sudėti buvusios šeimininkės daiktai, jį prižiūri kad nenugriūtų, neremontuoja nes ji ne jų. Tame pačiame pastate, garaže, yra sutvirtinę duris, turi nuo jo raktus, kurie laikomi prie pastato, kas labai norės galės į jį patekti. Bijo pradėti pastatus valdyti, kad atėjus nepasakytų, ko lenda į valstybinę žemę. Aplink esančiuose plotuose augina daržoves, pastatų šiai veiklai vykdyti nenaudoja. Pripažįsta, kad iš atliktų darbų yra tik sutvirtinusi duris garaže 2I1ž. Nežino, kad kiti asmenys naudotųsi šiais pastatais.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja įsigijo gyvenamojo namo dalį ir ūkinius pastatus. Perleidžiant pastatus pardavėja nurodė, kad ginčo pastatai priklauso jai. Pardavėja nenurodė, kad ginčo pastatai nėra inventorizuoti. Pareiškėja norėjo juos sutvarkyti, tačiau paaiškėjo, kad tai saugotina teritorija. Ji bandė įregistruoti iš D. K. įsigytus pastatus, sudarė bylą, tačiau Registrų centras daiktinių teisių į pastatus neįregistravo. D. K. pareiškėjai dokumentų apie tai, kad ji valdė ir prižiūrėjo pastatus, neperdavė. Pareiškėja nori atkurti dvarą. Kadangi Registrų centras atsisakė įregistruoti daiktines teises, todėl tam reikalingas teismo sprendimas.