- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 2YT-422-1021/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- K. G., V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. G. ir V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėjai K. G. ir V. G. (toliau – pareiškėjai), remdamiesi pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 str., ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 - 533 str., teismo prašo nustatyti faktą, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)esantis Vilkaviškio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lŽ’/p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso K. G., gimusiam 1960-11-23, ir V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini)įgyjamosios senaties pagrindu.
Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad 2000 m. lapkričio 27 d. tuometinė Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“ likvidacinė komisija jiems perdavė už jų turimus pajus kiaulių fermos tvarto Nr.4 24 metrus sumoje 9863,00 litai. Kita dalis kiaulių fermos buvo perduota kitiems bendrovės pajininkams, tačiau kam ir kokia dalis tiksliai nežinantys, šie savo dalį statinio nugriovė. Jokių kitų duomenų apie gautą kiaulių fermą archyviniuose dokumentuose nerasta. Ši kiaulių ferma yra Vilkaviškio rajone Šeimenos seniūnijoje Stirniškių kaime, o šiuo metu šiam statiniui yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) A. P. jiems priklausančią dalį statinio (kiaulių fermos), jie jokių šio statinio nuosavybės dokumentų negavę ir savo nuosavybės teisių į jį neįregistravę, kadangi tuo metu niekas jiems nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Jie tiesiog pradėję naudotis jiems paskirta ir perduota kiaulių fermos dalimi ir jokių abejonių ar ginčų dėl to niekada nekilo. Visą šį laiką valdydami minėtą statinio dalį, jį pritaikę savo reikmėms, o būtent sandėliavimui, ir joje laikantys turimą žemės ūkio techniką ir kitus ūkyje reikalingus daiktus. Kadangi perduodant šį statinį jo būklė buvo pakankamai bloga, tai tam, kad juo galėtų naudotis, suremontavę stogą, pakeitę duris, langus bei atlikę kitus šio statinio remonto darbus, pritaikydami jį savo reikmėms. 2004 m. jie savo lėšomis į šį pastatą įsivedę elektros įvadą, 2004-06-07 pasirašę elektros energijos tiekimo sutartį ir iki šiol mokantys už šiame pastate sunaudojamą elektros energiją. Ir nors minėtu statiniu naudojasi ir jį valdantys nuo 2000 m. lapkričio mėnesio, tačiau jokie šio statinio bei jiems priklausančios jo dalies nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti. Šiuo metu jie norėtų susitvarkyti ir žemės sklypo prie šios kiaulių fermos dokumentus, t. y. išsipirkti iš valstybės žemės sklypą prie šio statinio, kad galėtų jį apsitverti, taip pat svarstantys galimybę jį parduoti, tačiau tam reikia susitvarkyti šio statinio nuosavybės dokumentus. Norėdami susitvarkyti jiems priklausančios kiaulių fermos dalies nuosavybės dokumentus, jie kreipęsi į VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialą, kad būtų atlikti jiems perduotos statinio dalies kadastriniai matavimai bei ji užregistruotas jų vardu, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, buvo paaiškinta, kad įregistruoti statinį (kiaulių fermą) kaip jų nuosavybę nėra galimybės, kadangi daiktai ir daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), neįregistruotos. Jų pateiktos 2000 m. lapkričio 27 d. Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“ pažymos Nr. l18 nepakanka nuosavybės teisėms įrodyti. Manantys, jog jų turimi dokumentai vis dėlto įrodo, kad jie esantys sąžiningi ir teisėti minėto statinio (kiaulių fermos dalies) valdytojai ir juos valdantys jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 2000 m. lapkričio 27 d.. t. y. nuo tada, kai šis statinys buvo perduotas ir perėjo į jų valdymą momento iki šiol, jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti mechanines dirbtuves nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Naudodamiesi ir valdydami visą šį laiką minėtą statinį (jo dalį), jie jo savo vardu neįteisinę, kadangi turimų dokumentų nepakako tam, kad statinys būtų pripažintas jų nuosavybe. Be to, dėl teisinių žinių stokos jie ir nežinoję, jog tai būtina padaryti. Kadangi niekieno netrukdomai kiaulių fermos dalimi kaip savo naudojasi jau beveik dvidešimt metų, tai buvo įsitikinę, kad savaime esantys šio statinio savininkai, o savo nuosavybės teises VĮ Registrų centras galintys užregistruoti bet kada. Šiuo metu jie norintys įsiteisinti šį statinį (buvusių kiaulių fermų dalį) savo vardu, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį (b. l. 2,3 )
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l.15-17 ).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, bei prašė sprendimą priimti savo nuožiūra (b. l. 18-19).
Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ginčo objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas ( b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 2-3), Žemės ūkio bendrovės ,,Stirniškiai“ 2000-11-27 pažyma Nr.118 (b. l. 16-17), nustatyta, kad pareiškėjai nekilnojamo turto – pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėto lŽ’/p, nėra įgijęs nuosavybės teise nei vienu iš CK 4.47 str. nurodytų būdų. Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 15-17), Vilkaviškio rajono savivaldybės mero atsiliepimu (b. l. 23) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 2-3), jų pateiktais rašytiniais įrodymais – Žemės ūkio bendrovės ,,Stirniškiai“ 2000-11-27 pažyma Nr.118 (b. l. 16-17) nustatyta, kad pareiškėjams už pajus buvo atiduota kiaulių fermos tvarto Nr.4 24 metrai sumoje už 9863,00 Lt.., kas rodo, jog pareiškėjas sąžiningai įgijo ir valdo kiaulides. Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 2-3), jų pateiktais rašytiniais įrodymais – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos raštu dėl adreso pastatams suteikimo (b. l. 7), pažyma dėl elektros įvado įvedimo ( b. l. 8); elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo sutartimi (b. l. 9-10), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, šioje byloje esančiomis fotonuotraukomis, nustatyta, kad pareiškėjai kiaulidėmis rūpinasi kaip savo daiktu, kadangi patalpos iš išorės tvarkingos su stogu, langais, jų nuardytas galas yra uždengtas skarda, įsivedę elektrą, siekia įteisinti pastatus savo vardu, tuo tikslu kreipęsi dėl adreso suteikimo, bei atlikę kadastrinius matavimus. Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 2-3) nustatyta, kad pareiškėjai šią patalpą įgijo teisėtai, kadangi ja kiti asmenys nesinaudojo, į ją nepretendavo, patalpą jie valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo. Jie šiomis patalpomis naudojasi daugiau kaip 10 metų, ką be pareiškėjų pareiškimo, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai:2004-06-02 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnijos pažyma dėl elektros įvado (b. l.8), bei 2004-06-07 elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo sutartis (b. l. 9-10), bei kadastrinių matavimo bylos fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad kiaulidės yra prižiūrimos.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjai nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – kiaulides jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjai kiaulides pradėjo valdyti ir jomis naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos; 4) pareiškėjai kiaulides valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjai kiaulides valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami, 6) pareiškėjai kiaulides valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar; 7) pareiškėjai kiaulides valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkai, jas prižiūrėjo, remontavo, siekė atlikti registraciją VĮ ,,Registrų centras“; 8) patalpą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lŽ’/p.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjai paduodami pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b. l. 6), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 str.6 d. nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidų nėra, nes valstybė nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas lŽ1/p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiškėjams.
Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.