Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas, prieš kreipiantis į Mažeikių rajono apylinkės teismą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas nutraukti šalių santuoką. Radviliškio rajono apylinkės teismas nurodė, kad ieškinys turi būti teikiamas Mažeikių rajono apylinkės teismui, t. y. pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Šiuo metu ieškovui nežinoma tiksli atsakovės gyvenamoji vieta, kadangi su G. J. bendrauja tik telefonu ar kitomis interneto ryšio priemonėmis.Ieškovas bandė tartis su atsakove dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė gyvena ir veda bendrą ūkį su kitu asmeniu. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas priverstas reikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ginčo teisenos tvarka. Nei vienas teismas neatsižvelgė į ieškinio argumentus, kad ieškovas bandė nutraukti santuoką gera valia dar prieš metus laiko. Nurodžius, kad ieškinys teiktinas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, yra pažeidžiami ieškovo interesai ir įstatymų reglamentacija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutartį faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas iš esmės teisingai įvertino jurisdikcijos nustatymo kriterijus ir padarė pagrįstą išvadą dėl šios bylos jurisdikcijos.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 29 str. nustato bendrą taisyklę, kad ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 381 str. nuostatos taip pat numato, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o tuo atveju, jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 str. 1 d. nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės G. J. kartu su nepilnamečiais vaikais U. J. ir L. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. birželio 22 d. yra Airijoje (17 b. l.). Ieškovas A. J. gyvena Mažeikiuose, tačiau jo paties teigimu jis taip pat dirba užsienyje. Byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ši byla turi tarptautinį elementą, todėl pirmiausiai spręstinas klausimas, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 str. nustatyta taisyklė, jog CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos teisės aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001; teismai, turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 str. 2 d. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos atveju reiškiami reikalavimai yra susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis. Reglamento „Briuselis IIa“ I skyriaus 1 str. 1 p. numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Šio Reglamento II skyriaus 3 str. nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 str. a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Kaip minėta, atsakovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2015-06-22 iki šiol nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) . Ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodo Mažeikiuose (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad jis ir pats dirba užsienyje, tačiau kokioje valstybėje, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog atsakovės bei šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Airijoje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Ieškovo teigimu, Radviliškio rajono apylinkės teismas nurodė, jog byla teisminga Mažeikių rajono apylinkės teismui, t. y. pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė priimti ieškovo A. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės kaip neteismingą Radviliškio rajono apylinkės teismui, nurodydamas, jog ieškovas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą - Mažeikių rajono apylinkės teismą, arba į atsakovės gyvenamosios vietos apylinkės teismą.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nė vienas teismas neatsižvelgė į ieškinio argumentus, jog ieškovas bandė nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu dar prieš metus laiko, tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti procesinių dokumentų.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjai G. J. ir A. J. 2014 m. kovo 27 d. pateikė Radviliškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu santuoką tarp A. J. ir G. J. nutraukė jų bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas A. J., nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, minėtą Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2015-01-13 nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjų A. J. ir G. J. pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė G. J. sutiko nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau apelianto A. J. skundo pagrindu teismo 2014-04-28 sprendimas buvo panaikintas.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.