Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, toks atsakovės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų. Be to, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 12 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių. Šiandien vis daugiau veiksmų atliekama elektroninėje erdvėje: klientai elektroniniu būdu sudaro sutartis su bankais, teismai sprendimus, vykdomuosius dokumentus pasirašo elektroniniu parašu, skundai ir prašymai viešojo administravimo institucijoms bei atsakymai į juos pasirašomi elektroniniu parašu, elektroninį parašą pripažįsta VĮ „Registrų centras“, kuris teikia parašo sertifikavimo paslaugas. Elektroninio parašo galia prilyginama fizinio parašo galiai, jie abu yra lygiaverčiai ir vienodai lygiai pripažįstami, todėl atsakovės sprendimas yra nepagrįstas (b. l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-557 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalies išnuomojimo V. D.“ (toliau – NŽT 2014 m. gegužės 19 d. įsakymas) nustatė pareiškėjai tenkančią žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 984 kv. m ir nusprendė išnuomoti pareiškėjai šią žemės sklypo dalį (b. l. 56–58).

NŽT 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo pagrindu su pareiškėja buvo sudaryta 984 kv. m ploto Žemės sklypo Nuomos sutartis (b. l. 52–53).

Pareiškėja 2017 m. balandžio 28 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama papildyti 2014 m. birželio 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką bei tikslius išnuomotos žemės sklypo taškus 11, 12, 18, 19, 20, 21, 22, nurodytus žemės sklypo plane (b. l. 47).

NŽT 2017 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku informavo, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 39 punktu ir atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, yra parengtas susitarimo dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo projektas, kuris pridedamas prie laiško ir pareiškėjos prašoma per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo atvykti adresu (duomenys neskelbtini), suderinti susitarimo, kuriuo keičiama minėta valstybinės žemės nuomos sutartis, pakeitimo projekto arba nesutikimą (pateikiant savo pastabas raštu) su pasirašytu susitarimo projektu, jeigu sutinkama su sutarties pakeitimo projektu ir projekto sąlygomis, atsiųsti paštu tuo pačiu adresu (b. l. 45).

Pareiškėja 2017 m. birželio 14 d. prašymu Nr. D17614 per Lietuvos pašto elektroninių laiškų pristatymo sistemą www.epristatymas.lt bei elektroniniu paštu nusiuntė NŽT Vilniaus miesto skyriui jos pasirašytą Nuomos sutarties pakeitimo projektą, prašydama Nuomos sutarties pakeitimą pasirašyti elektroniniu sertifikuotu parašu (b. l. 40).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1119-(14.49.2.) „Dėl 2014-06-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo“ pakeitė Nuomos sutartį, pagal Susitarimo projektą, kuris yra neatskiriamoji šio įsakymo dalis (b. l. 38–39).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 49SFN-1362-(14.49.136E.) „Dėl susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį sudarymo“ informavo pareiškėją, kad ji gali atvykti sudaryti (pasirašyti) Susitarimo pakeitimą nurodytą dieną ir valandą (b. l. 37).

NŽT, išnagrinėjusi 2017 m. birželio 23 d. pareiškėjos skundą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad teisės aktai nenustato, kad NŽT teritoriniai padaliniai, pasirašydami susitarimus dėl nuomos sutarčių, juos turi pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu, teigti, kad Skyrius atsisako tai daryti nepagrįstai, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl faktinių byloje nustatytų aplinkybių nėra.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad atsakovė nepasirašo elektriniu sertifikuotu parašu Nuomos sutarties pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.547 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalies nuostatas žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Valstybinės žemės pardavimas ir (ar) nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) bei kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pagal Taisyklių 34 punkto nuostatas asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pateikia Taisyklių 34.1 - 34.5 papunkčiuose nurodytus dokumentus.

Vadovaujantis Taisyklių 39 punktu valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija parengtą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą įteikia arba išsiunčia registruotu laišku (įteikiant) nuomininkui. Taisyklių 29 punkte nurodyti asmenys per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties projekto suderinimo su nuomininku priima sprendimą išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti. Jeigu priimamas sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, jame nurodoma, kad žemės sklypas ar jo dalis išnuomojami valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Sutarties projektas pridedamas prie sprendimo išnuomoti žemės sklypą kaip neatskiriamas priedas. Sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimas prašymo netenkinti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo išnuomoti žemės sklypą priėmimo praneša nuomininkui, kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su asmeniu, turi būti rašytinė. Iš Taisyklių 40 punkto nuostatų darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, tame tarpe ir jos pakeitimas, turi būti pasirašyta atvykus nuomininkui pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties. Taisyklių 40 punkto nuostatos imperatyviai nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis (jos pakeitimas) turi būti pasirašytas asmens fiziškai ranka atvykus į sutarties pasirašymo vietą. Taisyklių 40 punktas nenumato išlygų pasirašyti sutarties sertifikuotu elektroniniu parašu. Pažymėtina, kad pasirašydamas sutarties projekte nuomininkas patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis. Iš byloje esančių raštinių įrodymų nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 49SFN-1362-(14.49.136E.) „Dėl susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį sudarymo“ informavo pareiškėją, kad yra priimtas 2017 m. birželio 15 d. įsakymas Nr.49VĮ-1119-(14.49.2.) „Dėl 2014-06-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 pakeitimo”, kartu kviečiant pareiškėją atvykti sudaryti (pasirašyti) susitarimo pakeitimą. Vadinasi, atsakovė Taisyklių nuostatų nepažeidė. Nors pagal Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens parašui, tačiau šiuo atveju keliamo ginčo teisinių santykių reglamentavimas nenustato galimybės pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartis ar jų pakeitimus elektroniniu sertifikuotu parašu.

Pažymėtina, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, t. y. viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešojo administravimo subjekto veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad NŽT specialistai atlikdami procedūras, susijusias su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma ne aukciono būdu, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtas procedūras, nepasirašydama elektroniniu parašu Nuomos sutarties pakeitimo, nes to nenustato Taisyklių 40 punkto nuostatos.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų papildomai nenagrinės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti NŽT sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu bei įpareigoti atsakovę susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu. Teismui nustačius, kad teisės aktai nenustato galimybės šiuo atveju tokio pobūdžio sutartis pasirašyti elektroniniu sertifikuotu parašu, nėra pagrindo tenkinti ir šių pareiškėjos reikalavimų.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti pareiškėjai iš atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.