Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimo, G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas MB (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriumi, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojams L. T. ir M. K. dirbti nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, tuo pažeidė 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, patvirtinto Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies, 6 dalies reikalavimus. Šiuo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje padarymą G. V. buvo paskirta 868 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso skirta 1736 Eur baudą.Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.G. V. apeliaciniame skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, grindžiamas tik spėlionėmis, prielaidomis ir abejonėmis, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams, byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, t.y. formaliai, todėl apeliacinės instancijos teismo skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, administracinė byla nepagrįstai išnagrinėta vadovaujantis ATPK normomis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis - baudą nuo 1000 iki 5000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Pareiškėjo įsitikinimu, ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti mažesnę baudą, todėl jam inkriminuojamas pažeidimas turėjo būti perkvalifikuotas pagal ANK ir byla nagrinėtina vadovaujantis ANK numatyta teisena.Apeliaciniame skunde teigiama, jog darbo sutartis su L. T. ir M. K. buvo sudarytos 2016 m. spalio 24 d., o jų darbo pradžia numatyta 2016 m. spalio 25 d. Darbo sutarčių antrus egzempliorius patikrinimo metu jie turėjo su savimi, tačiau L. T. ir M. K. teigimu, VDI inspektoriai jų net neprašė. Iš VSDFV duomenų išrašo matyti, kad šių asmenų darbo pradžia 2016 m. spalio 25 d. Pareiškėjo teigimu, L. T. ir M. K. statybos objekte patikrinimo metu nedirbo, jie tik buvo ten nusiųsti susitikti su darbų vykdytoju N. B., kuris jiems turėjo parodyti darbų apimtį ir darbo vietą, nes šiame objekte dirbo kelios firmos, kad 2016 m. spalio 25 d. nuo ryto galėtų pradėti dirbti. Pareiškėjo pastebėjimu, patikrinimo metu L. T. ir M. K. net ir norėdami negalėjo nieko dirbti, nes 2016 m. spalio 24 d. dar nebuvo paruošta tranšėja, kurioje jie nuo kitos dienos turėjo pradėti tiesti vamzdžius. G. V. įsitikinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik pagal jo VDI pateiktus duomenis, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad G. V. versija, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu L. T. ir M. K. nedirbo, vertintina kritiškai, kaip nepagrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės, visiškai nepagrįsta.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime nurodoma, kad jo kaltę patvirtino tiesiogiai pažeidimą mačiusio darbo inspekcijos atstovo A. S. paaiškinimai, tačiau visiškai nesuprantama, kokius A. S. paaiškinimus pirmos instancijos teismas turėjo omenyje, nes A. S. teismo posėdžio metu iš vis atsisakė ką nors paaiškinti šioje byloje. Pareiškėjo manymu, šioje byloje jokių objektyvių ir neginčitinų duomenų, kad L. T. ir M. K. jo vadovaujamoje bendrijoje dirbo 2016 m. spalio 24 d. apie 15 val., nėra ir negali būti. Su šiais asmenimis buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, antras sutarties egzempliorius jiems buvo įteiktas ir apie jų įdarbinimą laiku buvo pranešta VSDF administravimo įstaigai. Tai patvirtina byloje surinkti ir šiame skunde aptarti įrodymai, todėl Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies, 1 punkto ir 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies reikalavimų G. V. nepažeidė.Atsiliepimu į apeliacinį G. V. skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo G. V. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde G. V. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas G. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. V. kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog L. T. ir M. K. pagal susitarimą su G. V., kuris jiems paaiškino darbo pobūdį, grafiką, užmokestį, realiai dirbo G. V. vadovaujamos įmonės naudai, tranšėjoje dirbo žemės darbus t. y. atliko darbines funkcijas ir dirbo darbdavio naudai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai. L. T. paaiškinimo, duoto jį apklausus patikrinimo metu, turinys atskleidžia konkrečias aplinkybes apie darbo rėžimą, atsiskaitymą už darbą. Nėra pagrindo abejoti, kad L. T. ir M. K. darbai buvo atliekami MB (duomenys neskelbtini) naudai, tiek L. T., tiek M. K. buvo nurodyta darbo vieta, duoti darbo drabužiai bei įmonės autobusiukas nuvažiuoti į statybos objektą. Kaip patikrinimo dieną rašytame paaiškinime nurodė pats L. T., jis dirbo nuo 2016 m. spalio 24 d. 14 val., dirbo puse etato, buvo tartasi dėl darbo ir minimalaus atlyginimo su (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. T. pakeitė patikrinimo metu paaiškinime duotus parodymus teigdamas, kad buvo priimtas į įmonę (duomenys neskelbtini) dirbti pagalbiniu darbininku už minimalų atlyginimą nuo 2016 m. spalio 25 d. Jam ir M. K. buvo duoti darbo drabužiai ir autobusiukas nuvažiuoti į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apsižiūrėti. Iš ofiso nuvažiavo į objektą, jame vaikščiojo, žiūrėjo ką reikės dirbti. Tuo metu vilkėjo darbo drabužius, darbo įrankių neturėjo - kastuvai buvo padėti aikštelėje. Tuo metu į objektą atvažiavo darbo inspektoriai, paklausė vardus, pavardes ir liepė rašyti paaiškinimus. Jis parašė paaiškinimą, kuriame parašė tai, ką liepė inspektoriai. Patikrinimo metu paaiškinime nurodytas aplinkybes tvirtina, tačiau jame neteisingai nurodyta, kad dirbo statybvietėje 2016 m. spalio 24 d. nuo 14 val., kadangi turėjo dirbti tik sekančią dieną (b. l. 50-51). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino patikrinimo metu duotus nelegaliai dirbusio L. T. parodymus, o pirmosios instancijos teisme duotais liudytojo parodymais nesivadovavo, kadangi jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei vertintini kaip siekis padėti G. V. išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).Priešingai nei teigiama apeliaciniame pareiškėjo skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog G. V. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, be kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų, patvirtino ir tiesiogiai pažeidimą mačiusio darbo inspekcijos atstovo A. S. paaiškinimai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas A. S. teismo posėdžio metu iš viso atsisakė ką nors paaiškinti byloje, kadangi kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 50) A. S. parodė, kad patikrinimo metu 2016 m. spalio 24 d., apie 15.20 val. atvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jie buvo apsirengę su skiriamaisiais darbo inspekcijos ženklais, tai pamatę kai kurie asmenys iš darbo vietų pabėgo. Kol priėjo prie dirbančių asmenų, jie jau buvo prie automobilio – vienas sėdėjo automobilyje, kitas lipo į automobilį. Paprašius prisistatyti, nurodyti kur dirba bei pateikti darbo sutartis, jų nepateikė, vienas iš šių asmenų – L. T. parašė paaiškinimą, kad dirba MB (duomenys neskelbtini) nuo 14 val., kitas asmuo - M. K. atsisakė rašyti paaiškinimą. Patikrinus Sodros duomenis, paaiškėjo, kad 2016 m. spalio 24 d. šie asmenys MB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Kai atvyko į objektą, matė, kad L. T. ir M. K. prie tranšėjos su kastuvais kažką lygino. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais, savo tarnybines pareigas vykdžiusio darbo inspekcijos atstovo A. S. duotais paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Ir nors pareiškėjas G. V. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, kategoriškai teigdamas, jog L. T. ir M. K. buvo įdarbinti nuo 2016 m. spalio 25 d. vamzdžių montuotojais už minimalų atlyginimą, o 2016 m. spalio 24 d. jie tik buvo nuvykę apsižiūrėti su darbų vykdytoju į statybos objektą kaip vykdomi darbai, tačiau jo kaltę dėl aptariamo pažeidimo, kaip ir nurodyta skundžiamame teismo nutarime, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), 2016 m. spalio 24 d. patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nustatyti dirbantys asmenys: L. T., M. K., kurie prisistatė kaip MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai (b. l. 2), VSDFV duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) M. K. ir L. T. įdarbinti 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 3), L. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtoje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2016 m. spalio 24 d., 14.00 val., susitarė dirti 1/2 etato už minimalų atlyginimą (b. l. 4), L. T., M. K. darbo sutartys, iš kurių matyti, kad jos pasirašytos 2016 m. spalio 24 d., darbo pradžia nuo 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 5-8), N. B., G. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. iš Jurbarko r. sav. į Kauną atsivežė L. T. ir M. K., su kuriais buvo pasirašytos darbo sutartys. Jiems buvo duotas įmonės automobilis, kad nuvyktų į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Įdarbinimo dokumentus sutvarkyti perdavė buhalterinei įmonei, kuri tvarko MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (b. l. 9-10), darbų rangos sutarties kopija (b. l. 11-12), T. D., V. B. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dirba MB (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 24 d. bendravo su MB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu N. B.. Minėtame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, MB (duomenys neskelbtini) įrenginėjo drenažo sistemą, įmonė buvo samdoma pagal rangos sutartį (b. l. 13-14), asmens dokumento kopija (b. l. 15-16), nuotraukos (b. l. 17-19), N. J. individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 707374 kopija (b. l. 20), darbo apskaitos žiniaraščiai, kuriose nurodyta, kad L. T. ir M. K. MB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 39-40), darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas, iš kurio matyti, kad L. T. ir M. K. su taisyklėmis buvo supažindinti 2016 m. spalio 24 d. (b. l. 41-42), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo ir gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalai, iš kurių matyti, kad L. T. ir M. K. buvo instruktuoti 2016 m. spalio 24 d. (b. l. 43-46), kita bylos medžiaga. Atmestinas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog administracinė byla nepagrįstai išnagrinėta vadovaujantis ATPK normomis, o ne nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis ANK normomis, kadangi pareiškėjo manymu, jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Pažymėtina, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta sankciją nuo 1000 iki 5000 eurų. Taigi, akivaizdu, jog pagal ANK ženkliai didėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis – nuo 1882 iki 3000 eurų (skirtumas - 1118 Eur). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo (ANK nenumatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimą), todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nagrinėjo pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir L. T. bei M. K. buvimą, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti apylinkės teismo skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.