- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-83-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M.B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta 1 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimas ir 6 MGL dydžio bauda.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuteistajam M. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis M.B.pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. sausio 8 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M.B.prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį, Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pagal BVK 134 straipsnį nuteistieji yra įtraukiami į nemokamus darbus ir jeigu nuteistasis atsisako vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimų, kurie yra numatyti minėtame straipsnyje, jam skiriama nuobauda (BVK 110 straipsnio 1, 2 dalis). Taigi, nuteistasis pažymi, kad tokiu atveju, jeigu jis būtų atsisakęs dirbti pataisos įstaigoje, tuomet jam turėjo būti paskirta nuobauda ar būti surašytas tarnybinis pranešimas. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad M.B.būtų atsisakęs dirbti pataisos įstaigoje. Be to, pažymima, kad pagal BVK 125 straipsnio 1, 3 dalis pataisos įstaiga yra įpareigota užtikrinti, kad nuteistasis būtų įdarbintas, o ne pats ieškotų darbo.
4.2. Nuteistasis M.B.pažymi, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja užimtumo programose, mokosi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra didelė (49 balai), dengia įsiskolinimus. Nuteistasis pažymi, jog jis supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o bausmę laisvėje atlikinės kitomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M.B.jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
7. Įvertinus M. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų, vieną kartą skatintas, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, M. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 49 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš 49 nustatytų svertinių balų 20 yra statiniai, o 29 balai dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: teistumai, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M.B.neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
9. Vertinamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo sąlygos, ryšiai, išskirti kaip apsauginiai veiksniai, atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio M. B. nesustabdė. Todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais bei kitos paminėtos aplinkybės, gali veikti kaip pakankamai reikšmingas faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.
10. Kitas aspektas, kuris šiuo metu dar neleidžia taikyti M.B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra jo menka darbinė motyvacija bei specialybės neturėjimas. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, konkrečios profesijos neturi. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis M.B.atvykęs į pataisos namus dirbti sutiko, tačiau buvo išrankus darbo pobūdžiui. Nors nuteistajam buvo paaiškintos įsidarbinimo galimybės, tačiau dėl mokamo darbo žodžiu ar raštu nesikreipė. Organizuojamuose renginiuose dalyvauja nenoriai, taip pat retai dalyvauja kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vangiai lanko psichologų užsiėmimus. Nuteistasis lankė ir baigė tik vieną psichologų organizuojamą „Savęs pažinimo“ užsiėmimą.
11. Nuteistojo skunde visiškai pagrįsti teigiama, jog BVK nuostatos įpareigoja pataisos įstaigos administraciją užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad M.B. buvo siūlomas neatlygintinas darbas visuomeniniais pagrindais, tačiau jis atsisakė (b.l. 30).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir M. B. turimus finansinius įsipareigojimus bei galimybę su jais savarankiškai susitvarkyti. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1 762,63 eurus, tačiau išskaičiuota tik 50,12 eurų, savanoriškai turimos skolos taip pat nėra mokamos. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad M.B. lėšas pragyvenimui į pataisos namus siunčia artimieji ir draugai. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis negeba tvarkyti turimų lėšų ir proporcingai jų paskirstyti tiek pragyvenimui, tiek įsiskolinimų dengimui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, M.B.žinodamas apie turimų skolų dydį, turėtų dėti maksimalias pastangas siekiant gauti stabilias pajamas.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam M.B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.