Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas 6 kartus:

1. 2008 m. rugsėjo 19 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį – 5 MGL (650 Lt) bauda;

2. 2009 m. kovo 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda;

3. 2010 m. spalio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2011 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė A. G. – 2 metų laisvės apribojimo bausmę;

4. 2024 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme;

6.2024 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 26 parų arešto bausme.

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. liepos 11 d. įtariamuoju apklaustas A. G. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Teisė turėti gynėją ir vertėją jam išaiškinta. Apklausos metu vertėjas jam nereikalingas. Parodymus sutinka duoti lietuvių kalba. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Jo psichinės sveikatos būklė yra gera; galvos traumų neturėjo. Šiuo metu narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja. Nedirba, gyvenamosios vietos neturi. Išėjus iš kalėjimo planuoja gydytis nuo priklausomybės. Prieš kurį laiką buvo įrašytas į psichiatro ir narkologo įskaitą. Anksčiau teistas. 2024 m. vasarį, konkrečios dienos nepamena, ryte, jis ėjo į parduotuvę su tikslu pavogti prekių, nes neturėjo pinigų. Visas įtarime nurodytas prekes jis paėmė ir išėjo iš parduotuvės. Visas minėtas prekes jis užsikišo už striukės ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs pro įėjimui į parduotuvę skirtas duris. Jo niekas nebandė sustabdyti, apsaugos darbuotojų parduotuvėje nepastebėjo, todėl prekes iš parduotuvės išsinešė nepastebėtas. Visas pavogtas prekes pardavė gatvėje nepažįstamiems žmonės. Gavo apie 80 Eur. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl įvykio gailisi, paleistas iš kalėjimo planuoja vykti gydytis į priklausomybių centrą, nes turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Savo buvimo vietos pareigūnams nurodyti negali, tačiau pažada, kad su tyrėja susisieks šaukime nurodytu telefonu, kai jau turės savo telefono numerį ir žinos gydymo įstaigos adresą. Padarytą žalą – 213,56 Eur – pažada atlyginti. Tai galėtų padaryti iki 2024 m. lapkričio 15 d. (t 1, b. l. 160-162).

Motyvuojamoji dalis

2024 m. liepos 30 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. G. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Patvirtina pirmoje apklausoje duotus parodymus, daugiau jokios papildomos informacijos pateikti negali. 2024 m. liepos 17 d. paleistas iš Kauno kalėjimo, kuriame atliko arešto bausmę. 2024 m. liepos 18 d. nuvyko į paramos ir labdaros fondą ,,P.“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame suteikiama galimybė žmonėms gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Giminaičių pagalba sumokėjo 250 Eur mokestį ir šiuo metu gydosi. Planuoja litki gydytis vienerius metus, nes nori pasveikti nuo šios priklausomybės. Visgi jo gydymąsi gali nutraukti laisvės atėmimo bausmė, kuri jam galimai gresia kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Šiame ikiteisminiame tyrime tyrėja jam yra paskyrusi kardomąją priemonę – registraciją policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės dabar laikytis negali, nes yra (duomenys neskelbtini), o registruotis turėtų Vilniuje. Finansiškai negalėtų šiuo metu sau leisti kartą per savaitę nuvykti į Vilnių iš (duomenys neskelbtini), todėl pažada skambinti tyrėjai kiekvienos savaitės pirmadienį 12 val. Kai gydymas bus baigtas grįš į Vilnių ir galės registruotis policijos įstaigoje. Kaip ir minėjo su bausmės rūšimi ir dydžiu, kurią jam siūlo Prokurorė, sutinka. Parduotuvei UAB ,,I.“ pažada padarytą žalą atlyginti iki 2024 m. lapkričio 15 d. (t. 2, b. l. 94-96).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) – teisės į nuosavybę. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar didelės vertės svetimo turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pagrobimas. BK 190 straipsnio 1 dalis sako, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą, neatlygintinai jį pasisavindamas; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava ir to nori.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (UAB „I.“ atstovės pareiškimas, kaltinamojo A. G. ir liudytojo Č. R. parodymai, parduotuvės „I.“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir apžiūros protokolas, vyr. tyrėjo tarnybinis pranešimas ir kt.), kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad A. G. nusikalstamą veiką įvykdė prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad A. G., 2024 m. vasario 22 d., nuo 8.43 val. iki 8.49 val., UAB ,,I.“ priklausančioje parduotuvėje „I.“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė UAB „I.“ priklausančias 213,56 Eur prekes, paslėpė jas už striukės ir išėjo iš parduotuvės už jas nesumokėjęs.

Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jam inkriminuotą nusižengimą A. G. įvykdė tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad jis suvokė, jog be jokio teisėto pagrindo užvaldė, o vėliau pasisavino UAB „I.“ priklausančias prekes; numatė, kad tokiu būdu teisėtas turto savininkas neteks jam priklausančių prekių, o jis turės jas kaip nuosavas.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis, be terminuoto laisvės atėmimo, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 97-104). Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 2, b. l. 105-107). Nusikalstama veika padarytą turtinę žalą A. G. raštu įsipareigojo atlyginti iki 2024 m. lapkričio 15 d. (t 2, b. l. 68). 2024 m. liepos 30 d. civilinio ieškovo įgaliotam atstovui elektroniniu laišku pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 108-109). Bylos duomenimis, skundų dėl minėto sprendimo nepateikta. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą – šios grupės nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumo pobūdį yra priskiriamos prie mažiausiai žalingų (pavojingų) nusikalstamų veikų. Įvertinus pagrobto turto vertę, konstatuotina, kad A. G. padaryta veika neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Kaltinamasis sudėtį realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. IKNR (Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registras) išrašo duomenimis A. G. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimu (BK 259 ir 260 straipsnis), taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsni) (t. 2, b. l. 1-13). Be to, jis sistemingai pažeidžia administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, baustas už smulkias vagystės (ANK 108 straipsnis), važiavimas maršrutiniu transportu be bilieto (ANK 446 straipsnis) ir kt., jam paskirtų nuobaudų neapmoka (t. 2, b. l. 14-67). Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba nuo 2012 m. spalio 30 d. (t. 1, b. l. 79-80). Jam pareikštus įtarimus prisipažino, gailėjosi padaręs jam inkriminuotą veiką, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenis parodo, kad A. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemtos teisei priešingo elgesio ir gyvenimo būdo. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti prokurorės siūlomą griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmė rūšį – areštą. Be to, teismo vertinimu, prokurorės parinktas bausmės dydis – 30 parų – atitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y., iki 20 parų arešto.

V. Civilinis ieškinys

UAB „I.“ pareiškime dėl nusikalstamos veikos nurodoma, kad dėl 2024 m. vasario 22 d. įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė 213,56 Eur turtinės žalos, todėl pateikė prašymą pripažinti ją civiliu ieškovu (t. 1, b. l. 1-5). 2024 m. balandžio 5 d. nutarimu UAB „I.“ pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, 69-65). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis įsipareigojo šią žalą atlyginti iki 2024 m. lapkričio 15 d. (t 2, b. l. 68).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. G. veiksmų, kurie šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstama veika, todėl UAB „I.“ civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Civilinio ieškovo UAB „I.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. G. 213,56 Eur (du šimtus trylika eurų penkiasdešimt šešis centus) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu 3 dalimi, įpareigoti A. G. atlyginti 213,56 Eur sumą iki 2024 m. lapkričio 15 d. į UAB „I.“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti jam atvykus ar jį pristačius į bausmės atlikimo vietą, bausmei atlikti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

5. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

6. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).