Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-315/2012

Teisėja Irena Vapsvienė Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00388-2010-7

2012 m. birželio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. G. gynėjo advokato Viktoro Ošurkovo apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš V. P.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš J. K.) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal LR BK 214 str.1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal LR BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės pagal LR BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš J. K.), LR BK 214 str. 1 d., LR BK 302 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė S. G. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal LR BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš V. P.) ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. spalio 4 d. apie 06 val. 20 min., Sedulinos al., prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), Visagine, išsitraukęs peilį ir juo grasindamas V. P. iš jos pagrobė rankinę, 140 Lt vertės, ir joje buvusius daiktus: piniginę, 40 Lt vertės, su joje buvusiais 60 Lt grynųjų pinigų, rankinėje buvusius atminties raktus, 4 GB atminties, 50 Lt vertės, 8 GB atminties, 50 Lt vertės, raktus, 30 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną, 100 Lt vertės, su SIM kortele, 5 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 70 Lt vertės, su SIM kortele 5 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai V. P. padarydamas 550 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

S. G. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. vasario 6 d. apie 06 val. 20 min., Santarvės aikštėje, Visagine, grasindamas nukentėjusiajai J. K., iš jos pagrobė rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo jai priklausanti piniginė, 50 Lt vertės, su 50 Lt kupiūra ir 4 Lt smulkiomis monetomis, taip pat 3 Lt smulkiais centais, auksinė grandinėlė, 280 Lt vertės, „Teleloto“ bilietas, 2 Lt vertės, 1 JAV doleris Nr. B35295983B (ekvivalentas 2,49 Lt), kosmetinę, kurioje buvo tušas, 20 Lt vertės, kvepalai, 20 Lt vertės, lūpdažis, 30 Lt vertės, rankinėje buvusius 100 eurų Nr. S11873981338 (ekvivalentas 345,28 Lt), akinius, 270 Lt vertės, rankinėje buvusią J. K. vardu išduotą „Snoro lizingui“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. 771777520346401, J. K. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 11405407, tuo nukentėjusiajai J. K. padarydamas 1054,77 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Taip pat skunde nurodoma, jog apylinkės teismas S. G. prašymą išteisinti dėl nusikalstamų veikų – mokėjimo kortelės vagystės ir asmens dokumento vagystės atmetė nepagrįstai, nes S. G. rankinę pagrobė, tikėdamasis joje rasti pinigų. Radęs ir išėmęs iš J. K. rankinės pinigus bei mobilaus ryšio telefoną, jis rankinę išmetė, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad S. G. turėjo tikslą ir pagrobti svetimą mokėjimo instrumentą, kuriuo nebuvo pasinaudota. Be to, S. G. neturėjo tikslo pagrobti ir nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelės. Pažymi, kad šioje byloje yra VšĮ „TS Veržuva“ 2011-04-12 raštas dėl S. G., kuriame nurodyta, kad pastarasis kreipėsi į minėtą įstaigą su noru dalyvauti reabilitacijos programoje, be to, nuteistasis pateikė prašymą gydyti nuo narkotinės priklausomybės, jis turi du nepilnamečius vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo S. G. gynėjo advokato V. Ošurkovo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, S. G. kaltė dėl plėšimo V. P. atžvilgiu grindžiama įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, nukentėjusiosios parodymais ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolais, taip pat kratos protokolu.

Nukentėjusioji apklausta pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad 2010-10-04 ėjo į autobuso stotelę „Aukštaitija“, kai pamatė, kad pro bažnyčią eina žmogus, kuris vėliau pradėjo bėgti paskui ją. Jai pradėjus bėgti, minėtas asmuo ją prisivijo, apkabino ranką iš užpakalio kaklą ir norėjo ištraukti rankinę. Nukentėjusiosios teigimu, užpuolikas iš pradžių nieko nesakė, bet vėliau ištraukė peilį ir grasino papjauti. V. P. parodė, kad vieta, kur ji buvo užpulta, buvo apšviesta, todėl ji užpuoliką įsidėmėjo, nors anksčiau jo nebuvo mačiusi ir neteko bendrauti. Be to, jis nurodė, kad grumtynių metu bandė ištraukti ranką ir tokiu būdu buvo sužaloti du jos rankos pirštai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Atlikus nukentėjusiosios kūno apžiūrą, buvo nustatyta, kad ant kairės rankos smiliaus ir didžiojo piršto yra 1 cm ilgio įbrėžimai. Pažymėtina, kad 2010-10-12 nutarime atlikti kratą ir 2010-10-12 atliktos kratos protokole nurodyta, kad kratos metu, S. G. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, buto patalpose rasta ir paimta rankinė, blizgios odos su pakeistomis rankenų tvirtinimo detalėmis. Šį rankinuką nukentėjusioji V. P. atpažino kaip tą, kuris buvo iš jos 2010-10-04 pagrobtas. Taip pat baudžiamojoje byloje esančiomis pažymomis dėl IMEI kontrolės nustatyta, kad S. G. nuo 2010-10-07 naudojosi nukentėjusiajai priklausančiais mobilaus ryšio telefonais „Samsung“, kurie buvo minėtoje, iš nukentėjusiosios pagrobtoje rankinėje. Be to, 2011-02-06 asmens kratos metu pas S. G. buvo rastas ir paimtas peilis, kurį daiktų ir kitų objektų atpažinimo metu iš kitų pateiktų peilių atpažino nukentėjusioji kaip panašų į tą, kuriuo jai 2010-10-04 grasindamas S. G. pagrobė rankinę su joje buvusiais daiktais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. P. parodė, kad peilis, kuriuo jai grasino nepažįstamas vaikinas buvo 15 cm ilgio, o geležtė baltos spalvos, rankenos neįsidėmėjo. 2010-10-04 liudytojos apklausos protokole nurodyta, kad nukentėjusioji parodė, jog peilio geležtė buvo sidabrinės spalvos, o peilio rankenos ji neįsidėmėjo. Kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, pas S. G. asmens kratos metu buvo paimtas peilis su baltos spalvos rankena, kurios ilgis 11 cm, plotis 2 cm, storis 0,7 cm, geležtės ilgis 17 cm. Tai, kad nukentėjusiosios parodymai apie peilio spalvą ir ilgį nežymiai skyrėsi nuo tikrųjų duomenų, kolegijos manymu, nesuteikia pagrindo abejoti liudytojos parodymais šioje dalyje, juolab, kad ji parodė, kad minėtas peilis panašus į tą, su kuriuo jai grasindamas S. G. 2010-10-04 pagrobė rankinę su joje buvusiais daiktas. Be to, nors gynėjas nurodo, kad nėra aišku, kokiu būdu pas S. G. 2011-02-06 kratos metu buvo rastas peilis, asmens kratos metu nebuvo filmuota, fotografuota, nedalyvavo kviestiniai, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš policijos pareigūnų, sulaikiusių nuteistąjį, parodymų ir asmens kratos protokolo, sulaikymo metu iš S. G. striukės iškrito peilis, kuris buvo paimtas. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 146 str. nuostatomis, asmens krata gali būti daroma sulaikant, nepriimant dėl to atskiros nutarties. Pagal minėto straipsnio 4 d., darant asmens kratą neprivalo dalyvauti kviestiniai, taigi nėra pagrindo abejoti 2011-02-06 atliktos asmens kratos teisėtumu ir pagrįstumu.

Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino ne nuteistąjį, o A. K., tai matyti iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo ir vaizdo įrašų kartotekų protokolo, nelaikytinas pagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, 2010-10-04 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, jog iš nukentėjusiajai V. P. pateiktų nuotraukų ji parodė, kad A. K. yra labai panašus į tą asmenį, kuris 2010-10-04 grasindamas peiliu iš jos pagrobė rankinę, tačiau, ar tai tikrai šis asmuo, nukentėjusioji negalėjo pasakyti. Tuo tarpu iš 2010-10-13 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog S. G. yra tas asmuo, kuris 2010-10-04 apie 06.23 val. prie (duomenys neskelbtini), Visagine, pagrobė iš jos rankinę su joje buvusiais daiktais. Nukentėjusiosios teigimu, S. G. ji atpažino iš kūno sudėjimo, akių, veido formos. Tai, kad ją užpuolęs asmuo buvo S. G., nukentėjusioji taip pat patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su nuteistuoju metu. Nukentėjusioji davė išsamius ir nuoseklius parodymus, byloje nebuvo nustatyta, kad ji būtų pažinojusi nuteistąjį anksčiau ar turėjusi kokį nors pagrindą jį apkalbėti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais.

Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad S. G. atpažinime dalyvavo tas pats asmuo – I. B., kuris dalyvavo A. K. atpažinime, o kitas dalyvavęs asmuo – R. S. žymiai jaunesnis negu S. G., be to, dėl rastos ir paimtos 2010-10-12 kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, V. P. rankinės nebuvo padaryta daktiloskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar yra A. K. ar kitų asmenų pėdsakai, šie argumentai vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini. Kaip minėta aukščiau, nukentėjusioji atpažino S. G. ir tai patvirtino tiek parodymų patikrinimo vietoje, tiek akistatos su juo metu, o nukentėjusiosios rankinė rasta nuteistojo nuomojamame bute, todėl abejoti atliktų procesinių veiksmų teisėtumu nėra objektyvaus pagrindo. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl vertinti kaip siekimas sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės nuteistojo atžvilgiu.

Kolegija pažymi, kad kritiškai vertinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu S. G. sugyventinė M. Š. parodė, kad S. G. 2010-10-04 apie 06.23 val. buvo kartu su ja bute, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, ir niekur išėjęs nebuvo, o iš S. G. 2010-10-14 paimtas raštelis, kuriame nurodyti žodžiai „pasakyk teisme, kad ji buvo namuose“ negali įrodyti S. G. kaltės, nes raštelyje nenurodyta, kas šio rašto autorius, kokioje byloje ir kokią reikšmę turi parašyti žodžiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad S. G. 2010-10-04 06 val. 23 min. buvo kartu su ja namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, teisminio bylos nagrinėjimo metu ji atsisakė duoti parodymus. Be to, iš raštelio, kurį 2010-10-14 S. G. bandė perduoti sugyventinei M. Š., turinio matyti, kad nuteistasis nurodė „pastarajai teisme parodyti, jog buvo namuose“. Pažymėtina, kad S. G. kaltė dėl plėšimo V. P. atžvilgiu, kaip jau minėta aukščiau, įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja M. Š. yra nuteistojo sugyventinė ir minėto raštelio turinį bei tai, kad ji atsisakė duoti parodymus bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus įvertino kritiškai. Taip pat kritiškai įvertinti ir liudytojo P. K. parodymai, kad nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ jam atnešė ir už 20 Lt užstatė ne S. G., o A. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-10-12 P. K. parodė, jog minėtą mobilaus ryšio telefoną jam atnešė S. G., kuris vėliau šį telefoną ir pasiėmė, tačiau vėliau savo duotus parodymus pakeitė, todėl teismas pagrįstai juos įvertino kritiškai ir vadovavosi liudytojo A. K. parodymais.

Gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas S. G. prašymą išteisinti dėl nusikalstamų veikų – mokėjimo kortelės vagystės ir asmens dokumento vagystės atmetė nepagrįstai, nes S. G. rankinę pagrobė, tikėdamasis joje rasti pinigų, o radęs ir išėmęs iš J. K. rankinės pinigus bei mobilaus ryšio telefoną, jis rankinę išmetė, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad S. G. turėjo tikslą ir pagrobti svetimą mokėjimo instrumentą, kuriuo nebuvo pasinaudota, bei asmens tapatybės kortelę. Kolegija pažymi, kad tai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. K. parodymų, kai išsigandusi peilio ji paleido rankinuką, ją užpuolusio vaikino prašė palikti nors rankinėje esančius dokumentus, tačiau S. G. su pagrobta rankine pabėgo. O iš liudytojo E. N. bei parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pagrobtas nukentėjusios J. K. rankinukas buvo rastas po sniegu po nulaužta medžio šaka. Akivaizdu, kad nuteistojo gynėjos skundo argumentas, jog S. G. rankinę išmetė, yra nepagrįstas. Laikytina, kad nuteistasis J. K. priklausančią mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės kortelę įgijo ir užvaldė sąmoningai, nusikalstama veika buvo baigta, todėl spręsti dėl jo išteisinimo šioje dalyje nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad S. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, priklausomas nuo narkotikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė S. G. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.