Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Algimanto Valantino, susipažinusi su nuteistojo N. K. gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi neišsamiai ištyrė faktines aplinkybes, bylos faktinius duomenis vertino ne kaip įrodymų visumą, o kiekvieną atskirai, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Be to, netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kvalifikavo N. K. veiką ne pagal tuos BK specialiosios dalies straipsnius ir jų dalis, neteisingai aiškino ir taikė BK normas dėl būtinosios ginties ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasaciniame skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ištraukos ir pateikiama subjektyvi jų kritika dėl įrodymų vertinimo. Kasatorius nesutinka su tuo, kaip teismai vertino nukentėjusiojo ir liudytojos (nukentėjusiojo sutuoktinės) parodymus, juos analizuoja ir savaip interpretuoja, pateikia savo įvykio versiją, dėsto įrodymus, kurie, anot kasatorių, patvirtina ar paneigia atitinkamas faktines aplinkybes ir jų buvimą. Taigi tokiais teiginiais kasatoriai kelia ne teisės taikymo, o fakto ir įrodymų vertinimo klausimus, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Argumentai dėl būtinosios ginties susiję vien su teorinių nuostatų išdėstymu, savo įvykio versijos pateikimu bei nurodymu, kad N. K. diagnozuotas socialinis nerimas, tačiau nepagrindžiant kaip konkrečiai šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu. Tuo tarpu aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju paduotame skunde dėstomos deklaratyvios teorinės nuostatos, vardijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniai, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialinės teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, nenurodyti.

Kasaciniame skunde grindžiant teiginius dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo BK 37 straipsnio taikymo vėl cituojamos atskiros apeliacinės instancijos teismo nutarties ištraukos, pateikiant subjektyvią jų kritiką ir nesutikimą su teismo išvadomis bei siekiant pagrįsti, kad nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai menki, o tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų egzistuojantys santykiai įtempti bei konfliktiški. Taigi matyti, kad tokiais teiginiais kasatorius iš esmės tik siekia pakartotinio įrodymų vertinimo bei jo pagrindu – kitokių, palankių nuteistajam, teismo išvadų, tačiau tai nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Kasatoriaus nesutikimas su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu grindžiamas kitokiu reikšmingų aplinkybių, kurį jau atliko apeliacinės instancijos teismas, vertinimu. Teisiniai argumentai, kurie nurodytų pagrindą nagrinėti šį klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka, kasaciniame skunde nepateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. K. gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.