Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 65 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 16 d. (1-oje sekcijoje) ir nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (2-oje sekcijoje) buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Jo teigimu, laikant pareiškėją įkalinimo įstaigoje nesilaikyta teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios minimalaus gyvenamojo ploto normos. Nebuvo užtikrinamas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinta pakankamai kultūros, mokslo, sporto, saviraiškos, kūrybos renginių. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke, taip pat pakankamai sportuoti patalpose, nes tam nebuvo sudaryta sąlygų. Pareiškėjas nurodo, jog eidamas į dušą negalėjo tinkamai išsimaudyti, nes bendrabutyje dirbo būrio viršininkė moteris, apsaugos priežiūros skyriaus darbuotoja taip pat buvo moteris, šios moterys naudojosi tualetu, kuris nuo dušo patalpos atskirtas tik plastikine užuolaida, taigi einant į tualetą buvo matyti, kad vyksta duše. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjui teko valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Ir taip mažą kameros plotą papildomai mažino baldai bei kiti įrenginiai. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2017 m. turėjo gauti vegetarišką maistą, nes buvo pateikęs tokį prašymą, bet vegetariško maisto nei karto negavo, todėl dalies jam tiekiamo maisto tekdavo atsisakyti. Dėl didelio nuteistųjų kiekio pareiškėjas negalėjo bendrabutyje esančioje virtuvėlėje pasigaminti maisto, nes virtuvėlės plotas yra apie 10 kv. m, o septyniasdešimčiai nuteistųjų tekdavo tik dvi viryklės, vienas standartinio dydžio šaldytuvas. Be to, septyniasdešimčiai nuteistųjų teko viena rūbų džiovinimo patalpa, kurios plotas apie 5 kv. m, todėl visiems neužtekdavo vietos tinkamai išsidžiovinti drabužius. Dėl šių aplinkybių teigia patyręs 30 000 Eur neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo įdarbintas atlikti maisto dalintojo pareigas, supažindintas su pareigybės aprašymu. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 16 d. pareiškėjas buvo priverstas kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, nuo 5.30 val. iki 21.00 val. dirbti be poilsio dienų. Pareiškėjas turėjo dalinti pusryčių maistą, nuo 7.30 val. vykdavo statybos darbai, pareiškėjas nešiojo lentas, žvyrą, statybines atliekas, apie 11.30 val. eidavo dalinti pietus, išdalinus pietus vėl verčiamas dirbti statybinius darbus, 16.40 val. grįždavo į bendrabutį atsiimti vakarienės, po kurios, eidavo dalinti vakarienės maistą, po vakarienės reikėdavo plauti postus, dušus, tualetus, nuo 19.30-20.00 val. pareiškėjas turėjo budėti prie telefono. Padalinus maistą reikėdavo išplauti postus, tualetus, dušus, kameras. Išduotą darbo aprangą, chalatą, kas kartą tekdavo skalbti, tai buvo daroma savo lėšomis. Tinkamų darbo priemonių nebuvo išduodama – esant -15°C laipsnių šalčiui nebuvo išduodamos net pirštinės, paprašius šiltų pirštinių ūkio skyriaus vedėjas pareiškėjui grasino. Pareiškėjas turėjo dalinti maistą asmenims, sergantiems atvirta tuberkuliozės forma, specialiosios priemones užtikrinti pareiškėjo sveikatos saugumą nebuvo išduodamos. Nebuvo išduodamos guminės pirštinės darbams, kai pareiškėjui tekdavo plauti kraują nuo grindų.

4. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ kaip virtuvės darbuotojas, turėjo keltis labai anksti, apie 3.30 val. – 4.00 val. ryto, dirbti be poilsio dienų iki pat vakaro. Virtuvė buvo nuolat rakinama iš lauko, pareiškėjas neturėjo galimybės patogiai pasinaudoti tualetu, virtuvėje nebuvo nei ventiliacijos, nei šildymo, tekdavo dirbti drėgnose ir šaltose patalpose. Už viršvalandžius niekas nemokėdavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytos darbo valandos neatitiko tikrovės. Pareiškėjas pasirašinėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nes jam buvo grasinama. Pareiškėjas 2019 m. pradžioje nusidegino koją verdančiu vandeniu, kreipėsi į medikus, bet atleidimo nuo darbo negavo, taip pat ne kartą kreipėsi į medikus dėl nugaros skausmų. Atsakovui neužtikrinus saugių darbo sąlygų dėl nurodytų aplinkybių prašė priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą. Dėl to, jog įkalinimo įstaigos pažeidimai buvo netrumpalaikiai papildomai priteistina 10 000 Eur.

5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kameroje Nr. 212, į kurią buvo perkeltas ir laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d., nebuvo įrengtas klozetas, nebuvo ventiliacijos, nebuvo galimybės atidaryti lango, nes jis buvo uždengtas grotomis. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad negalėjo reikšti skundų ar prašymų, nes jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, grasinama, kad bus perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.