Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė: 1) panaikinti 2011-06-10 Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-6881; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunduose (b. l. 6, 11) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 9 lokaliniame sektoriuje 9 būryje. 9 lokaliniame sektoriuje yra ir 17 būrio patalpos. 2011-05-13 9 lokaliniame sektoriuje nebuvo 9 ir 17 būrio viršininkų, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųsti (prieš tai laišką užregistravus pas būrio viršininką specialiame žurnale) svarbaus laiško. Be to, skundui paduoti įstatymo yra numatyti griežti terminai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2011-05-12 vakare pasijuto blogai. 2011-05-13 9 lokaliniame sektoriuje nebuvo nė vieno būrio viršininko, todėl pareiškėjas negalėjo užsiregistruoti ir paskui patekti pas gydytoją dėl medicininės pagalbos gavimo. Jis kreipėsi į praleidimo punkte budėjusį S. M., tačiau pastarasis pareikalavo būrio viršininko išduoto leidimo į medicinos dalį. Pareiškėjas leidimo, kurį privalo išduoti būrio viršininkas arba jį pavaduojantis pareigūnas, neturėjo, todėl į medicinos dalies patalpas jis nebuvo įleistas. Todėl sirgdamas bronchitu, pareiškėjas iki pirmadienio (2011-05-16) privalėjo laukti priėmimo pas gydytoją. Be to, 2011-05-14 vakare jis, eidamas į valgyklą, pas medicinos seserį prašė vaistų nuo temperatūros, tačiau ji pasakė, kad vaistų neturi. Dėl šių aplinkybių 2011-05-17 skundu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių. 2011-06-10 pareiškėjas gavo atsakymą Nr. 8-6881, kurį laiko neteisingu bei biurokratišku ir dangstančiu pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl to, jog negalėjo išsiųsti laiško bei patekti pas gydytojus, pareiškėjas patyrė 3000 Lt neturtinę žalą. Neturtinė žala atsirado iš patirto diskomforto, gyvenimo kokybės pablogėjimo, nervinės įtampos.

Atsakovai – Alytaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, bei atsakovų atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 21-22) nurodė, taip pat atsakovų atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų ir, tuo pačiu, neturtinės žalos buvimo. 2011 m. birželio 10 d. raštas Nr. 8-6881 nėra administracinis aktas – tai paprasčiausias informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjo skundą. Šiuo atsakymu pareiškėjui buvo dar kartą paaiškinta kreipimosi į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą tvarka. 2011 m. gegužės 13 d. dėl objektyvių priežasčių nebuvo 9 ir 17 būrių viršininkų, tačiau juos pavadavo 18 būrio viršininkas. Dėl kreipimosi (registracijos) pas gydytojus ir registruoto laiško išsiuntimo pareiškėjas galėjo kreiptis į 18 būrio viršininką arba į budėtoją. Pareiškėjas to nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo priteisti neturtinę žalą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 9 lokaliniame sektoriuje 9 būryje (b. l. 12, 16, 17, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). 2011-05-13 Alytaus pataisos namuose dėl objektyvių priežasčių nebuvo 9 ir 17 nuteistųjų būrių viršininkų (šią aplinkybę proceso dalyviai pripažįsta), o juos pavadavo 18 būrio viršininkas A. A., budėjo – S. M. (b. l. 12, 23, 42, 72-74). 2011-05-13 9 lokalinio sektoriaus 9 ir 17 būrių nuteistieji į priėmimą pas gydytoją neužsiregistravo, o 2011-05-13 pareiškėjas užsiregistravo ir buvo apžiūrėtas gydytojo (b. l. 58-68, 83-84). 2011-05-13 gydytojas diagnozavo pareiškėjui bronchitą, kūno temperatūra buvo normali (b. l. 24, 32-34). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas, kuris betarpiškai 2011-05-13 apžiūrėjo pareiškėją bei nustatė diagnozę. Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės (b. l. 69-71) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai korespondenciją prieš 2011-05-13 siuntė 2011-02-25, o po 2011-05-13 – tik 2011-05-30. 2011-05-18 pareiškėjas dėl 2011-05-13 įvykių pateikė skundą Alytaus pataisos namų direktoriui ir 2011-06-10 gavo atsakymą Nr. 8-6881 į skundą (b. l. 12, 75-76). Minėtame atsakyme išdėstyta teisės aktais reglamentuota tvarka dėl kreipimosi į gydytoją bei dėl raštų įteikimo. Atsakovas nurodė, kad minėtas atsakymas gali būti skundžiamas Bausmių vykdymo kodekso 183 str. nustatyta tvarka. Pareiškėjas atsakymą Nr. 8-6881 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2011-08-04 raštu Nr. 2S-2706 iš esmės atmetė pareiškėjo skundą bei patvirtino 2011-06-10 atsakymo Nr. 8-6881 teisėtumą (b. l. 13). Kalėjimų departamentas pareiškėjui taip pat rašte nurodė, jog sprendimas gali būti skundžiamas BVK 183 str. 3 d. nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu apklaustas A. A. (18 būrio viršininkas) patvirtino, kad 2011-05-13 jis pavadavo 9 ir 17 būrių viršininkus. 9 būryje jis lankėsi iki pietų. Niekas iš nuteistųjų nesikreipė dėl leidimo į Sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat nesiskundė sveikatos būkle. Korespondencijos išsiuntimui taip pat niekas iš nuteistųjų neperdavė. Liudytojas taip pat nurodė, kad dėl sveikatos būklės ar korespondencijos pareiškėjas turėjo visas galimybes bet kuriuo momentu kreiptis į budėtoją. Budėtojas S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į jį dėl sveikatos būklės ar korespondencijos išsiuntimo pareiškėjas nesikreipė.

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti 2011-06-10 Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-6881 (b. l. 12), kuriuo pareiškėjui nurodyta, jog 2011-05-13 raštą (laišką) jis turėjo teisę įteikti ne tik būrio viršininkui, bet ir kitam administracijos pareigūnui (ginčo atveju – pavaduojančiam 18 būrio viršininkui, taip pat budėtojui), tačiau pareiškėjas to nepadarė. Taip pat atsakovas ginčijamame rašte nurodė, jog 2011-05-13 9 būrio nuteistieji buvo registruojami priėmimui Sveikatos priežiūros tarnyboje, tačiau pareiškėjas neužsiregistravo. Išaiškinama, jog staigaus sveikatos sutrikimo atveju medicininė pagalba suteikiama nedelsiant ir visą parą. Be to, atsakovas pareiškėjui nurodė, kad minėtas raštas gali būti skundžiamas BVK 183 str. numatyta tvarka. Pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo ir apskundė minėtą aktą Kalėjimų departamentui, kurio direktorius taip pat pareiškėjui nurodė, jog Kalėjimų departamento raštas skundžiamas BVK 183 str. 3 d. nustatyta tvarka (b. l. 13, 75). Atkreiptinas dėmesys, jog BVK 183 str. numatyta galimybė pareiškėjui apskųsti jo manymu neteisėtus tiek Alytaus PN pareigūnų veiksmus, tiek ir sprendimus. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad pateiktas atsakymas neišsamus, biurokratiškas, juo dangstomi neteisėti Alytaus PN pareigūnų veiksmai. Teismas konstatuoja, jog atsakovo (Alytaus PN), kaip viešojo administravimo institucijos, priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. įtvirtinti reikalavimai. Teismas, įvertinęs ginčijamą aktą, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis, nurodytas pareiškėjui galimas elgesio modelis, konstatuotas Alytaus PN pareigūnų veiksmų teisėtumas, išdėstyta apskundimo tvarka, pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo). Be to, šio akto teisėtumas pareiškėjui yra svarbus neturtinės žalos reikalavimo bei įrodinėjimo kontekste, jame išdėstytos faktinės aplinkybės pasitvirtino bylą nagrinėjant teisme, todėl jį naikinti skunduose bei atsiliepime išdėstytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Šį pareiškėjo skundo reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu administracijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, kadangi pareiškėjas iš esmės savo noru nesiuntė laiško ir nesiregistravo pas gydytoją. Taigi, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio pagrįsto teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 3000 Lt neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta (ABTĮ 57 str.). Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam (ABTĮ 23 – 24 str.).

Teismui pateikti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad BVK 11 str., 100 str., 2006-05-11 Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-119 patvirtinta Tvarka numato teisę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t.t.. Paminėtų teisės aktų, taip pat Apskaitos kortelės (b.l. 69-71) duomenų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų analizė patvirtina, jog pareiškėjas 2011-05-13 turėjo realią galimybę įteikti laišką (skundą, prašymą, adresuotus teismui) 18 būrio viršininkui, budėtojui, tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Netikėti teismo posėdyje apklaustų liudytojų (būrio viršininko, budėtojo) parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat ima domėn ir tai, jog teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas tik 2011-05-30 išsiuntė korespondenciją, nors, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimą, turėjo tokią galimybę nuo 2011-05-16. Analogišką išvadą teismas daro ir dėl pareiškėjo galimybės 2011-05-13 užsiregistruoti priėmimui Sveikatos priežiūros tarnyboje. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, liudytojo (gydytojo) parodymus, taip pat išrašus iš medicininių dokumentų (b.l. 24, 32-34) bei Alytaus PN direktoriaus įsakymais patvirtintų Aprašų (taip pat juose minimų teisės aktų, kurių pagrindu jie buvo priimti bei prieš tai galiojusių Alytaus PN direktoriaus patvirtintų Aprašų) nuostatas (b.l. 35-39, 53-57), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo negalavimai neatitiko atvejų, kai jam turėjo būti suteikta skubi medicininė pagalba arba pirmoji medicinos pagalba (būtinosios medicinos pagalbos rūšys). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2011-05-12 vakare pasireiškė bronchito simptomai, 2011-05-16 buvo apžiūrėtas gydytojo - specialisto, paskirti medikamentai bei specialistas konstatavo, jog pareiškėjo kūno temperatūra normali. Teismas taip pat vadovaudamasis protingumo principu konstatuoja, kad pareiškėjas specialisto – mediko buvo apžiūrėtas ir jam paskirtas realus gydymas dėl eilinio peršalimo (nesant būtinosios medicininės pagalbos suteikimo būtinumo) daug greičiau (iš esmės po 3 dienų) negu daugumai Lietuvos Respublikos gyventojų, neatliekančių realių terminuoto laisvės atėmimo bausmių (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjui pagrįstai, jam savarankiškai pareikalavus, nebuvo išduoti medikamentai, kai pareiškėjas jų reikalavo jų prieš eidamas į valgyklą. Taigi, konstatuojama, kad pareiškėjas teismui nepateikė pakankamo pagrindo duomenų savo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrįsti (ABTĮ 57 – 63 str.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realų sveikatos būklės pablogėjimą, jo dvasinius išgyvenimus ir patvirtinančių tiesioginį priežastinį su konkrečių pareigūnų (institucijų) veiksmais (neveikimu).

III.

Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b. l. 104) nesutinka su 2012 m. vasario 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą, tenkinant skundą, nurodo šiuos argumentus: pirma, nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, nes 2011 m. gegužės 13 d. pareiškėjas nebuvo užregistruotas pas gydytoją, nebuvo apžiūrėtas ir šią dieną jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, o budėtojas S. M. davė prieštaringus parodymus; antra, 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė leisti pasinaudoti teise teikti įrodymus, prašė į teismą iškviesti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad budėtojas S. M. melavo, nes 2011 m. gegužės 13 d. nebuvo nei 9 ir 17 būrių viršininkų, nei juos pavadavusio pareigūno; trečia, 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 8-6881 dėstoma neteisinga informacija, kad 2011 m. gegužės 13 d. buvo registruojami nuteistieji priėmimui sveikatos priežiūros tarnyboje, nes nei vienas nuteistasis nebuvo registruotas tą dieną.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, teigia, kad teisme buvo patvirtinti faktai, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam savalaikiai nebuvo suteikta medicininė pagalba ir nebuvo išsiųstas laiškas, pabrėžia, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl 2011 m. birželio 10 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus akto Nr. 8-6881; teisėtumo ir 3000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atlyginimo.

Ginčijamu 2011 m. birželio 10 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktu Nr. 8-6881 (b. l. 12) pareiškėjui buvo nurodyta, jog 2011 m. gegužės 13 d. raštą (laišką) jis turėjo teisę įteikti ne tik būrio viršininkui, bet ir kitam administracijos pareigūnui (ginčo atveju – pavaduojančiam 18 būrio viršininkui, taip pat budėtojui), tačiau pareiškėjas to nepadarė. Taip pat atsakovas ginčijamame rašte nurodė, jog 2011 m. gegužės 13 d. 9 būrio nuteistieji buvo registruojami priėmimui Sveikatos priežiūros tarnyboje, tačiau pareiškėjas neužsiregistravo. Išaiškinama, jog staigaus sveikatos sutrikimo atveju medicininė pagalba suteikiama nedelsiant ir visą parą.

Apeliacinio skundo argumentai susiję su faktinių aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, kad 2011 m. gegužės 13 d. pareiškėjas nebuvo užregistruotas pas gydytoją, nebuvo apžiūrėtas ir šią dieną jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, yra pagrįstas. Iš Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registro (identifikavimo žymuo 227) ir Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registro (9 būrys) išrašų darytina išvada, kad pareiškėjas užsiregistravo ir buvo apžiūrėtas gydytojo ne 2011 m. gegužės 13 d., o 2011 m. gegužės 16 d. (b. l. 58-68, 83-84). Taip pat iš gydytojo įrašų apie rizikos faktorius ir sveikatos tikrinimus (b. l. 24, 32-34) matyti, kad ne 2011 m. gegužės 13 d., bet 2011 m. gegužės 16 d. gydytojas A. J. diagnozavo pareiškėjui bronchitą. Tos aplinkybės, kad pareiškėjas R. K. 2011 m. gegužės 16 d. buvo apžiūrėtas gydytojo, neneigia ir pats pareiškėjas (2011 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 40-43). Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas A. J., kuris betarpiškai 2011 m. gegužės 16 d. apžiūrėjo pareiškėją bei nustatė diagnozę (2012 m. sausio 31 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 86-90).

Dėl apeliacinio skundų argumentų dėl to, kad 2011 m. gegužės 13 d. nebuvo nei 9 ir 17 būrių viršininkų, nei juos pavadavusio pareigūno bei kad 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 8-6881 dėstoma neteisinga informacija, kad 2011 m. gegužės 13 d. buvo registruojami nuteistieji priėmimui sveikatos priežiūros tarnyboje, nes nei vienas nuteistasis nebuvo registruotas tą dieną, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 9 lokaliniame sektoriuje 9 būryje (b. l. 12, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), 2011 m. gegužės 13 d. Alytaus pataisos namuose dėl objektyvių priežasčių nebuvo 9 ir 17 nuteistųjų būrių viršininkų (šią aplinkybę proceso dalyviai pripažįsta), o juos pavadavo 18 būrio viršininkas A. A., budėjo – S. M. (b. l. 12, 42, 72-74). Iš Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registro (9 būrys) išrašo matyti, kad 2011 m. gegužės 13 d. keturi 9 lokalinio sektoriaus 9 ir 17 būrių nuteistieji buvo užregistruoti į priėmimą pas gydytoją (b. l. 83-84), o pareiškėjas R. K. buvo užregistruotas į priėmimą pas gydytoją 2011 m. gegužės 16 d. Iš Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registro (identifikavimo žymuo 227) išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas R. K. buvo apžiūrėtas gydytojo 2011 m. gegužės 16 d. (b. l. 58-68). Teismo posėdžio metu apklaustas A. A. (18 būrio viršininkas) patvirtino, kad 2011-05-13 jis pavadavo 9 ir 17 būrių viršininkus, 9 būryje jis lankėsi iki pietų (b. l. 88-89). Pareiškėjas į būrio viršininką A. A. 2011 m. gegužės 13 d. nesikreipė. Budėtojas S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į jį 2011 m. gegužės 13 d. pareiškėjas R. K. dėl sveikatos būklės ar korespondencijos išsiuntimo nesikreipė, to neteigia ir pats pareiškėjas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su liudytojų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad budėtojas S. M. melavo, nes 2011 m. gegužės 13 d. nebuvo nei 9 ir 17 būrių viršininkų, nei juos pavadavusio pareigūno, kvietimu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog 2011 m. gegužės 13 d. 9 ir 17 būrių viršininkų nebuvo, neturėjo įtakos pareiškėjo teisių gynimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad juos pavadavo 18 būrio viršininkas A. A.. Taip pat 2011 m. gegužės 13 d. pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į budėtoją S. M..

Teisinius santykius, susiklostančius vykdant bausmes, reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka nustatyta šio kodekso 183 straipsnio 1–3 dalyse.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija) įtvirtinta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Minėtas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas ginčijamą atsakymą Nr. 8-6881 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2S-2706 iš esmės atmetė pareiškėjo skundą bei patvirtino 2011-06-10 atsakymo Nr. 8-6881 teisėtumą (b. l. 13).

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad, anot jo, neteisėti pareigūnų veiksmai jam sukėlė diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nervinę įtampą. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius atsakovo Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų nėra ir būtinų sąlygų deliktinės atsakomybės atsiradimui bei nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas neįrodė ir žalos atsiradimo fakto.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.