Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-487-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-02-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
1-487-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65547-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
N. A.
Nukentėjusysis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-487-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65547-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam N. A., jo gynėjui advokatui M. M.,nukentėjusiajam D. G.,

teismo medicinos ekspertei Jūratei Gincman-Dorošenko (2017 m. vasario 13 d. teismo posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas

2012-09-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

N. A. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą tokiomis aplinkybėmis:

2015-11-28, laikotarpiu nuo 04.00 iki 05.00 val., adresu Vilniuje, Dominikonų g. 9, viešoje vietoje, prie klubo „Universiteto pabas“, priėjo prie D. G. ir be priežasties vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. G. į veidą, po ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajam D. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio bei kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir šoninės sienelių skeveldriniais lūžiais, poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje (specialisto išvada Nr. G 4017/15(01)) ir tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Jis gi buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, įžūliais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2015-11-28, laikotarpiu nuo 04.00 iki 05.00 val., adresu Vilniuje, Dominikonų g. 9, viešoje vietoje, prie klubo „Universiteto pabas“ priėjo prie D. G. ir be priežasties vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Kaltinamasis N. A. nusikalstamų veikų padarymo faktą neigia ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo 2015 metų lapkritis. Tuo metu dirbo apsaugos darbuotoju klube. Tiksliai aptariamo įvykio laiko nepasakys, galimai nuo 3.30 val. iki 4.30 val. su juo prie klubo „Universiteto pabas“ durų dirbo kitas apsaugos darbuotojas S. D.. Prie jų buvo priėjęs kolega A. (U.), jie tarpusavy bendravo. Tuo metu pribėgo mergina ir pranešė, kad tualete mušasi. Liko prie durų, o S. su A. nubėgo į tualetą. Iš ten buvo išvesti 3 vaikinai, tarp kurių, kaip paaiškėjo, ir vyko konfliktas. Vienas ėjo pats, du iš jų, užlaužę rankas, vedė kolegos. Kiek atsimena, du iš trijų ar vienas buvo kruvini. Kraujas buvo veido srityje. Negali prisiminti, kuris tai buvo iš trijų. Vaikinai buvo išvesti į lauką ir jiems vakaras tuo pasibaigė, nes tokios būklės, po sukeltų muštynių atgal jų neįleistų. Klubo įėjimo durys yra stiklinės, jis liko stovėti viduje prie durų. Kai atsisuko į lauko pusę, pamatė, jog nukentėjusysis su savo draugu vėl užpuolė tą trečiąjį žmogų ir mušė jį kumščiais. Pastarasis bandė gintis, buvo pritūpęs ir užsidengdavo, bandė atsimušti, galėjo kliudyti kitus du. Kartu su bendradarbiais išbėgo į lauką. Nukentėjusįjį jis paėmė už pečių ir tiesiog atitraukė, atstūmė jį nuo trečiojo vaikino. Tuo metu kolega atitraukė nukentėjusiojo draugą. Realiai nukentėjusįjį jis paėmė už rankų ir nustūmė į šoną, jam nesmogė, pastarasis nenukrito. Ar iki to jis buvo nukritęs, neatsimena. Griežtu tonu pasakė jiems, kad išeitų, ir pats vėl sugrįžo į klubo vidų. Nukentėjusysis su draugu kurį laiką dar pašūkavo, keikėsi, įžeidinėjo, paskui pasuko už kampo ir dingo. Pasišalino ir trečiasis, kurio duomenų jis nežino. Negali paaiškinti, kada ir kaip nukentėjusiajam buvo sužalotas žandikaulis, tačiau mano, kad tai galėjo būti jam besimušant tualete arba paskui lauke, kai jis mušėsi su trečiuoju vaikinu. Jis (nukentėjusysis) su draugu buvo neblaivūs, todėl galėjo bet kur gauti traumą. Policija kviečiama nebuvo, kadangi niekas nesikreipė dėl sužalojimų nei į juos, nei į klubo administratorių. Negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis nurodo į jį kaip asmenį, padariusį jam sužalojimus.

Nukentėjusysis D. G. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jo atmintis šlubuoja, todėl pasakos, kiek atsimena: užpernai, lapkričio 28 d., apie 1 val. nakties, jis su draugu L. (P.) atėjo į Universiteto pabą (klubą), kur sutiko mažesnėje patalpoje grupioką P. B., kitus nepažįstamus. Išgėrė du bokalus alaus, dar kokteilį - džiną su toniku. Po ko grupiokas išėjo, o jis su L. nuėjo į didesnį klubą. Užėjo į tualetą, kur prie jo prisikabino du nepažįstamieji, su kuriais jis sukonfliktavo. Atėjo ir L. Įvyko susistumdymas rankomis, smūgių tualete nebuvo, sužalojimo jis negavo. Atsimena, kad L. buvo prie durų ir šiek tiek galva atsitrenkė į durų staktą, gavo nedidelį įdrėskimą. Po ko atėjo apsauginis, kiek atsimena - tai buvo ne kaltinamasis, ir pranešė, kad jiems vakaras jau baigėsi ir jie turi palikti patalpą. Neatsimena, kad apsaugos darbuotojas būtų išvedęs jį ar draugą, ėjo patys. Išėjo į lauką, dabar spėja, kad lauke buvo žmonių. Turėjo palaukti, nes L. nuėjo paimti striukės. Atsimena vaizdą, kai atsisuko ir apsauginis smogė jam į veidą. Sunku tai atpasakoti, įvardinti atstumą, tačiau konkrečiai prisimena, kad matė, kaip apsaugos darbuotojas -kaltinamasis užsimojo, po ko jis nukrito. Tuo metu šalia jo kitų žmonių nebuvo. Viskas vyko labai greitai. Skaudėjo, pribėgo L. Klausė, ar jam viskas gerai. Apsaugos darbuotojas buvo jau klubo viduje. Niekada neturėjo lūžių, bet suprato, kad lūžęs žandikaulis, nes sukandimas buvo ne tas. Užėjo dar į tualetą, nes kai buvo nukritęs ant žemės, išsipurvino. Nusiprausė, sėdo su draugu į taksi automobilį ir nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, po to į Žalgirio ligoninę, kur jam padarė žandikaulio operaciją. Pats į policiją iš karto nesikreipė. Pareigūnai atvyko į ligoninę. Ar žandikaulio lūžis gavosi nuo smūgio, ar nuo nukritimo ir atsitrenkimo veidu į betoninį (akmeninį) grindinį, pasakyti negali. Vieną tik atsimena - nukrito po smūgio. Lauke jokio susistumdymo su klubo lankytoju nebuvo. Pirminiame pareiškime, parodymuose nurodė, kad neatsimena, kas ir kaip pastūmė jį ar smogė jam, nes iš karto jo atsiminimai „streikavo“, t.y. atmintis atsistatė ne iš karto ir būtent vėliau jis pradėjo geriau prisiminti įvykio aplinkybes, o būtent - kad jam smogė kaltinamasis. Konkrečiai - kad šis buvo vienintelis šalia jo ir užsimojo ranka, po ko jis ir nukrito. Civilinio ieškinio nereiškia.

Asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis D. G. atpažino įtariamąjį N. A. (b.l. 83-85).

Akistatos ikiteisminio tyrimo metu liudytojo (nukentėjusiojo) L. P. ir įtariamojo (kaltinamojo) N. A. parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko. Liudytojas akistatos metu nurodė, kad lauke „kilo sąmyšis“, kad matė apsaugos darbuotoją šalia D. G., tačiau smūgio nematė. Taip pat matė nukritusi draugą. Pastarajam atsikėlus sužalojimų, patinimų, sumušimų ant jo veido nematė (b.l. 80-81).

Liudytojas L. P. teismo proceso metu parodė, kad su kaltinamuoju iki įvykio nėra bendravęs. Įvykio naktį, jau po vidurnakčio, su draugu D. G. atvyko į Universiteto pabą (klubą). Pats įvykis prasidėjo, kai pastebėjo, jog nėra D.. Nuėjo į tualetą, kur pamatė, kad šis pykstasi su dviem vaikinais. D. nesakė, kad jam būtų suduoti smūgiai, skausmais nesiskundė. Jis (liudytojas) susistumdė su vienu iš tų vaikinų. Stumdymosi metu, matomai, jis atsitrenkė galva, nes liko įdrėskimas. Po ko atėjo apsaugos darbuotojai ir juos išvedė į lauką. Šiuo metu neatsimena, jis ar D. grįžo į rūbinę paimti striukių. Trumpam su D. išsiskyrė. Lauke pamatė vaikiną, su kuriuo konfliktavo tualete, ir vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Kažkiek pasitraukė nuo durų, pamatė atbėgantį apsauginį - kaltinamąjį ir draugą D., jau gulintį ant žemės. Konkrečiai jis nematė, kaip ir kodėl nukrito D.. Lauke buvo dar ir kiti asmenys. Pribėgo prie D. ir klausė, ar jam viskas gerai. Šis atsakė, kad skauda žandikaulis, spjaudėsi krauju, paprašė važiuoti į ligoninę. Negirdėjo, kad jis skųstųsi galvos skausmais. Aiškino, jog apsauginis ar tai pastūmė, ar tai trenkė jam. Pats jis (liudytojas) konkrečiai to nematė. Jie iškvietė taksi ir išvažiavo.

Liudytojas S. D. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs bendradarbis, o nukentėjusįjį yra matęs klube, kur dirba apsaugos komandos viršininku. Datos nepasakys, kai jis su N. (A.) dirbo prie klubo durų. Padavėja ar barmenė atbėgo ir pranešė jiems, kad mušasi tualete. Kitas kolega A. (U.) buvo jau nubėgęs į tualetą. Kai įbėgo į tualeto patalpą, pamatė besistumdančius vaikinus. Vyko trijų vaikinų muštynės, trečias vaikinas irgi muistėsi su smūgiais. Gražiai išskyrė juos, palydėjo prie rūbinės, kur jie pasiėmė striukes ir išėjo į lauką. Vaikinai pakeliui dar apsižodžiavo. Galėjo būti, kad vienas iš jų buvo kruvinas, tiksliai dabar neatsimena. Kurį laiką jie liko dar prie durų, paskui atsisuko į triukšmą ir pamatė, kaip du vaikinukai (parodo į nukentėjusįjį ir liudytoją L. P.) vėl puolė ant to trečiojo vaikino, su kuriuo jie buvo susikibę tualete. Buvo smūgiai, trečias vaikinukas bandė gintis. Tiesiog rankomis išskyrė juos, N. per vidurį net šoko, kad jie toliau nesimuštų. Jokių smūgių iš apsaugininkų pusės nebuvo. Tas vaikinukas, kuris buvo užpultas nukentėjusiojo ir jo draugo, užėjo į vidų, palaukė, kol nukentėjusysis su draugu pasišalino taksi automobiliu. Paskui pastarasis vaikinas taip pat išėjo, jo duomenų neužrašė. Jeigu situacija būtų buvusi nekontroliuojama, jie būtų kvietę policiją. Vaikinų sužalojimų nematė. Nukentėjusysis ir jo draugas buvo neblaivūs. Nukentėjusiajam žandikaulis galėjo būti sužalotas tiek tualete, tiek ir lauke. Kodėl jis apkaltino N. A., paaiškinti negali, galimai todėl, kad pats buvo neblaivus ir paskutinį įsiminė būtent N. A., kuris atitraukė jį nuo mušamo trečiojo vaikino.

Liudytojas A. U. parodė, kad dirbo kartu su kaltinamuoju. Įvykio naktį N. (A.) su S. (D.) stebėjo situaciją prie durų, jis gi - klubo viduje. Atbėgo mergaitė, pasakė, kad tualete mušasi. Su S. nubėgo į tualetą, kur vyko vaikinų muštynės. Nukentėjusysis su draugu stumdėsi su kitais vaikinais. Ar buvo kas nors iš jų sužalotas, pasakyti negali, neprisimena. Vaikinus išskyrė, išlydėjo į lauką. Tik spėjo nuo jų nusisukti, kai jie vėl susikibo. Tuomet į lauką išbėgo visi, tarp jų ir N. A.. Gražiai už rankų išskyrė juos, atitraukė vieną nuo kito, po ko vaikinai kaip ir apsiramino. Jie buvo neblaivūs, neadekvatūs. Pagal klubo taisykles - jeigu jie susimušė, tai atgal neįleidžiami. Policija kviečiama nebuvo, nes konfliktas buvo baigtas. Negali paaiškinti, kodėl buvo apkaltintas vienas iš apsaugos darbuotojų. Gal dėl to, kad išvijo juos iš klubo. Tą vakarą niekas su skundais ir pagalbos prašymu nesikreipė. Dėl prabėgusio laiko visų aplinkybių neprisimena, tačiau patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo eigoje (b.l.41-42), o būtent: tualete dviese mušė trečiąjį vaikiną, kad ant jo veido matėsi kraujas, ir kad lauke tie du vėl mušė trečiąjį, kol jų neatitraukė. Kad būtent N. A. sušuko jiems, kad lauke vėl „muša“.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirba taksi vairuotoju. Nukentėjusįjį atpažįsta. Tą naktį dirbo Dominikonų gatvėje, prie klubo „Universiteto pabas“. Priėjo vaikinas (nukentėjusiojo draugas), paklausė, ar taksi neužimtas. Paskui atėjo kartu su draugu ir paprašė nuvežti į ligoninę. Nukentėjusysis laikėsi už nosies. Jam bėgo kraujas. Skundėsi lyg žandikaulio skausmais. Sakė, kad jam trenkė, tačiau aplinkybių neaiškino, girdėjo abiejų kalbas apie apsauginius, tačiau nieko konkretaus.

Specialistės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertės J.Gincman-Dorošenko išvada Nr. G 4017/15(01) konstatuota, kad D. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio bei kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir šoninės sienelių skeveldriniai lūžiai, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei neribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-11-28). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl D. G. nustatytų veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su kairio skruostikaulio bei kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir šoninės sienelių skeveldriniais lūžiais kvalifikuojami visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į kairės pusės skruosto - viršutinio žandikaulio sritį. Likusi poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nukentėjusiojo rankai, juos pasidarant pačiam. Tačiau D. G. nustatyti kūno sužalojimai nepriskiriami sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui. Poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, atsižvelgiant į jos konkrečią lokalizaciją (užpakaliniame paviršiuje) būdinga griuvimui, atsiremiant dešine alkūne į kietą pagrindą. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti dviejų skirtingų kontaktuojančių paviršių savybių (kietu buku ribotu ir kietu buku neribotu) turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydį, nėra. Pasisakyti apie sužalojimų padarymo seką nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų (b.l. 31-32).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J.Gincman-Dorošenko patvirtino savo išvadą. Ji gi papildomai paaiškino, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dviejų trauminių poveikių metu. Jeigu kontaktuojantis paviršius (žemė, grindinys ir pan.) yra atsikišęs, nelygus, tai ekspertė neatmeta galimybės, kad nukentėjusysis ne tik alkūnės, bet ir veido sužalojimus galėjo gauti nukritęs. Asmens atmintis gali būti dalinai prarandama, jeigu yra galvos sukrėtimo požymių, šiuo atveju iš nukentėjusiojo medicinos dokumentų to nustatyta nebuvo. Kita vertus, alkoholis taip pat veikia žmogaus atmintį. Pati nukentėjusiojo veido trauma, kaulo lūžiai su atmintimi, jos laikinu praradimu priežastinio ryšio neturi.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo.

Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tuomet, kai teismui išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Prielaidomis, spėjimais dėl kaltinamojo asmens galimo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką remtis negalima.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių šią veiką aplinkybių, pagal LR BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Tuo tarpu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013). Taigi, fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas papildomai ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015).

Kaltinimas N. A. formuluojamas tokiu būdu, kad jis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo pat metu šiais veiksmais įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą.

Įvertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą, analizuojant įrodymus jų pakankamumo išvadai dėl asmens kaltumo konstatavimo aspektu, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, ypatingai įvertinus nukentėjusiojo nenuoseklius aiškinimus, pripažinti įrodytu, kad kaltinamasis N. A. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. bei 284 str. 1 d.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamojo akto turinio, jame suformuluotos nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybės, tyčia ir kitos aplinkybės yra grindžiamos nukentėjusiojo D. G., iš dalies liudytojo L. P. parodymais bei teismo specialisto medicinos išvada apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą bei jų padarymo galimą mechanizmą.

Tačiau, teismo manymu, laikyti nukentėjusiojo bei aukščiau nurodyto liudytojo, jo draugo L. P. parodymus pakankamais kategoriškai išvadai daryti, vertinti juos patikimu įrodymų šaltiniu negalima, kadangi jų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, be to šiuos parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai.

Pasakojantis apie įvykius lauke nukentėjusysis D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prie klubo kaltinamasis užsimojo, aplinkui žmonių nebuvo. Jis nukrito, gavo sužalojimus. Ar žandikaulio lūžis gavosi nuo smūgio į veidą, ar nuo nukritimo ir atsitrenkimo veidu į betoninį (akmeninį) grindinį, pasakyti D. G. negali. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai itin nenuoseklūs ne tik dalyje dėl sužalojimo aplinkybių, galimo jų atsiradimo mechanizmo, tačiau ir dėl kitų svarbių bylai aplinkybių. Pristatytas į ligoninę nukentėjusysis D. G. 2015-11-28 ligoninės personalui aiškino, kad „jį sumušė klubo apsaugos darbuotojas“ (t.1, b.l.20), tai matyti ir iš įrašo jo ligos istorijoje Nr.15-3095/1952 (t.1, b.l.181-190), kur nurodyta iš jo žodžių, kad traumą gavo „sumuštas apsaugos darbuotojo“. Savo ruožtu pareiškime policijai 2015-11-28 jis nurodė, kad laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. Vilniuje, Dominikonų g. 9, šalia klubo „Universiteto Pabas“ įėjimo jam buvo trenkta arba buvo pastūmėtas, ko pasekoje pargriuvo ant žemės“ (t.1,b.l.15). Tuo tarpu pirmos liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo eigoje metu nukentėjusysis apie įvykį prie klubo parodė: <“... atsisukau pažiūrėti, kur draugas, ir priešais save pastebėjau apsaugos darbuotoją ir staiga mane kažkas arba pastūmė, arba smogė, po ko aš pargriuvau ant žemės...“> (t.1, b.l.23). Prieštaringi nukentėjusiojo parodymai ir dėl įvykių klube bei šalia jo, nes nukentėjusysis teismo proceso metu teigė, kad lauke jokio susistumdymo su klubo lankytoju nebuvo (t.1, b.l.159-161). Tokie parodymai yra paneigti ne tik liudytojų, kaltinamojo bendradarbių S. D., A. U. parodymais, kurie parodė, jog du vaikinai, t.y. nukentėjusysis ir liudytojas L. P., būdami išvesti iš patalpos už sukeltas muštynes klubo tualete, lauke vėl puolė trečiąjį vaikiną, su kuriuo jie prieš tai susistumdė tualete ir todėl jiems (liudytojams) kartu su kaltinamuoju teko atitraukti juos nuo šio vaikino, tačiau ir nukentėjusiojo draugo, liudytojo L. P. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad lauke vėl prasidėjo konfliktas su vaikinu, su kuriuo konfliktavo tualete (t.1, b.l.161-163). Tokiu būdu, bylos duomenimis yra patvirtinta, kad lauke tęsėsi konfliktinė situacija tarp nukentėjusiojo, liudytojo L. P. bei trečiojo vaikino, kurio tyrimas nenustatė. Kaltinamasis N. A. neigia sudavęs smūgius D. G., nurodo, jog lauke nukentėjusysis „su savo draugu užpuolė vėl tą trečiąjį žmogų ir mušė jį kumščiais. Pastarasis bandė gintis, buvo pritūpęs ir užsidengdavo, bandė atsimušti, galėjo kliudyti“. Todėl jis paėmė jį už pečių ir atstūmė nuo trečiojo, kai tuo metu kolega atitraukė jo draugą“ (t.1, b.l.158-159). Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojai S. D. bei A. U.. Liudytojas S. D. nurodė, kad yra apsaugos komandos viršininkas, kad lauke vyko muštynės, trečiasis vaikinas buvo mušamas, pastarasis gynėsi, muistėsi su smūgiais. Gražiai rankomis išskyrė juos ir jie pasišalino. Jokių smūgių apsaugininkai nesudavė. Pasišalindami vaikinai su skundais dėl traumos nesikreipė, policija kviečiama nebuvo, trečiojo vaikino duomenų neužrašė. Galvojo, jog situacija išsisprendė, konfliktas buvo nutrauktas. Nukentėjusysis ir jo draugas buvo neblaivūs, žandikaulis nukentėjusiajam galėjo būti sužalotas tiek tualete, tiek ir lauke vykusių muštynių metu.

Nukentėjusysis savo parodymų prieštaringumą, tai, kad pirmos apklausos metu teigė, jog „kažkas arba pastūmė, ar smogė, po ko jis pargriuvo ant žemės“ (t.1, b.l. 23), ir tik vėliau parodė, kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis, aiškina tuo, kad atmintis jo atsistatė su laiku, kai jis pradėjo daugiau atsiminti įvykius. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė - medikė nurodė, jog atminties sutrikimą galėjo sukelti smegenų sukrėtimas, tačiau medicininiuose dokumentuose to konstatuota nebuvo. Atminčiai reikšmės galėjo turėti nebent asmens neblaivumas.

Iš liudytojų, klubo apsaugos darbuotojų S. D., A. U. parodymų matyti, kad konfliktas, kuriame dalyvavo nukentėjusysis, jo draugas L. P. bei trečias, tyrimo nenustatytas vaikinas, prasidėjo dar klubo tualete. Apie tai jiems pranešė klubo darbuotoja, aiškindama atbėgusi, jog ten „mušasi“. Tualete iš tikrųjų vyko muštynės, kurių metu trečias vaikinas irgi muistėsi smūgiais. Pirmasis liudytojas aiškina, kad vienas iš trijų buvo kruvinas, tačiau neatsimena - kuris. Nors tyrimo eigoje nebuvo nustatytas konflikto trečiasis dalyvis, netikėti išvardintų liudytojų parodymais dėl įvykių (muštynių) klubo tualete, pagrindo nėra, kadangi iš dalies šiuos parodymus patvirtino nukentėjusiojo draugas, liudytojas L. P., teigdamas, jog stumdymosi tualete metu kartu su juo dalyvavo ir nukentėjusysis. Jis gi patvirtino, kad pats, matomai, atsitrenkė galva, nes gavo įdrėskimą. Nukentėjusysis neigia gavęs sužalojimus tualete, tačiau pripažįsta, kad konflikte dalyvavo.

Tokiu būdu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog trijų vaikinų konfliktas vyko dar klubo patalpoje, kad tualete vyko jų susistumdymas, muštynės. D. G. bei liudytojas L. P. teigia, kad jie konfliktavo su dviem vaikinais, liudytojai S. D., A. U. nurodo, kad, be minėtų dviejų vaikinų, buvo dar tik trečias, tačiau šioje vietoje reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis bei liudytojas L. P. buvo neblaivūs. Kita vertus, nors liudytojas L. P. aiškino, jog tualete vyko jo bei draugo susistumdymas su dviem vaikinais ir kad jie visi buvo išvesti į lauką, apie įvykius prie klubo jis jau kalba kitaip, nurodo, kad lauke buvo tik trečiasis vaikinas, su kuriuo konfliktavo tualete (t.1, b.l. 161-162).

Teismas pažymi tą aplinkybę, kad nukentėjusysis ne tik itin nenuosekliai ir prieštaringai aiškina įvykius klube bei lauke prie klubo, tačiau ir pats pripažįsta, kad išvadą, jog jį sužalojo būtent apsaugos darbuotojas N. A., jis daro iš to, kad pastarasis užsimojo, kad aplinkui žmonių jis nematė, nukrito, gavo sužalojimus, t.y. jis neteigia tiesiogiai, kad matė, kaip ir kokiu būdu kaltinamasis smurtavo jo atžvilgiu, tačiau daro išvadą iš to, kad matė šalia savęs apsaugos darbuotoją, kuris buvo užsimojęs. Nukentėjusysis aiškina, kad žandikaulio sužalojimą gavo ar nuo smūgio, ar nuo kontakto su paviršiumi, kai krito. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė - medikė J.Gincman - Dorošenko tokios galimybės neatmetė. Tokiu būdu, darytina išvada, kad žandikaulio sužalojimą nukentėjusysis galėjo gauti ir nuo kritimo pasekmių. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. dalyvavo muštynėse su trečiuoju nenustatytu vaikinu tiek tualete, tiek ir lauke. Akivaizdu, kad tuo metu jis, kaip ir jo draugas L. P., galėjo gauti sužalojimų nuo smūgio ar nuo kritimo ir atsitrenkimo į kietą ir nelygų grindinio paviršių.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalies nuostata skelbia, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Nešališkai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, išnaudojęs visas įrodinėjimo galimybes, nesant byloje patikimų įrodymų, jog kaltinamasis N. A. sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo ko pastarasis nukrito ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, esant pakankamai faktinių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis D. G. dalyvavo muštynėse ir tualete, ir lauke su trečiuoju, tyrimo nenustatytu asmeniu, krito, galėjo gauti sužalojimus, teismas daro išvadą, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis N. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Pagal šį kaltinimą jis yra išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinimas buvo formuluojamas tokiu būdu, kad suduodamas smūgį į veidą ir nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. G. sveikatą viešojoje vietoje kaltinamasis N. A. veikė įžūliai, tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neįrodžius jo veiksmuose smūgio sudavimo į veidą ir nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, neįrodytas yra ir kitos kaltinamajam inkriminuojamos veikos, t.y. viešosios tvarkos pažeidimo, padarymas. Todėl pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d. kaltinamasis N. A. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant ir šią nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis, kaip klubo apsaugos darbuotojas, tramdė vaikinų susistumdymą, muštynes, kartu su bendradarbiais išskyrė juos, todėl tokių veiksmų laikyti neteisėtais, pažeidžiančiais viešąją tvarką, negalima.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 302,36 Eur nukentėjusiojo D. G. gydymo išlaidų padengimo, pareikštas N. A., paliekamas nenagrinėtas, civiliniam ieškovui paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 str.str., 303 str. 5 d. 2 p., 307 str.4 d., 308 str., teismas

nusprendė:

N. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 602,36 Eur nukentėjusiojo D. G. gydymo išlaidų padengimo palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – išteisintajam N. A. panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski