Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2009 m. gruodžio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį bei 129 straipsnį už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,60 promilės), neturėdamas teisės jį vairuoti, pareigūnams pareikalavus, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonės draudimo poliso. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu N. J. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė įspėjimą, o už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – 5 parų administracinį areštą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė jam paskirta administracinė nuobauda – 5 parų adminstracinis areštas. Teismas konstatavo, jog pažeidimų padarymas įrodytas N. J. paaiškinimu teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio matuoklio užfiksuotais duomenimis. Kaip N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvertinta tai, kad jis prisipažino pažeidęs KET reikalavimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, šeimos ir turtinę padėtį (jis nedirba, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus), į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Todėl už pažeidimų padarymą paskirtos sankcijose už šiuos pažeidimus numatytos minimalios nuobaudos.

III.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad teismas nesilaikė ATPK įtvirtintų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklių (ATPK 30 str.). Pažymima, jog nutarime nėra duomenų apie tai, kad N. J. atžvilgiu buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, o paskirtos 5 paros administracinio arešto akivaizdžiai neatitinka sankcijoje numatytų nuobaudos dydžių. Apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertino teisės pažeidimo pobūdžio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2008 m. sausio 1 d., kuris sugriežtino nuobaudas už daugelį KET pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką avaringumui, pagrindinė parengimo priežastis buvo sumažinti sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose skaičių, atsižvelgiant į Europos komisijos 2003 m. spalio 21 d. rekomendaciją Nr. 2004/345/EC, kurioje numatyta siekti, kad iki 2010 metų žūstančiųjų keliuose skaičius sumažėtų iki 50 procentų. Rekomendacijoje išvardintos pagrindinės problemos - vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyto greičio nesilaikymas ir nesinaudojimas saugos diržais (Aiškinamasis raštas Nr. XP-1883(2) „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 32, 123, 124, 124¹, 125, 126, 127, 129, 130, 130², 131, 134, 187, 224, 225, 259¹, 269, 281, 312, 313, 314, 315, 320 ir 326 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto"). Iš to matyti, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 129 straipsnyje, padarytas N. J., yra vienas pavojingiausių ir sunkiausių, darantis tiesioginę įtaką eismo saugumui, avaringumui, nes jo padarymu gali būti pažeisti valstybės labiausiai saugomi teisiniai gėriai, tokie kaip žmogaus sveikata ir gyvybė, visuomenės saugumas, todėl už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą turi būti skiriamos griežčiausios nuobaudos. Apeliantas mano, kad šiuo atveju paskirta nuobauda nėra adekvati padaryto pažeidimo pavojingumo laipsniui, prieštarauja ATPK įtvirtintoms teisės normoms. Apeliantas pažymi, jog dėl nepagrįstai švelnių nuobaudų taikymo asmenims, neblaiviems vairuojantiems transporto priemones, kyla reali grėsmė, kad ATPK numatyti tikslai ir valstybės įsipareigojimai Europos Bendrijai avaringumo mažinimo srityje liks neįgyvendinti, o policijos kova su asmenimis, keliančiais realų ir akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams, taps beprasmė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

N. J. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnį. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, o ATPK 129 straipsnis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <...> užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. J. padarė nurodytus pažeidimus, pažeidimų padarymą jau savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole jis pripažino, paaiškindamas, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų. Apeliantas Vilniaus rajono policijos komisariatas mano, kad pažeidėjui paskirta per švelni administracinė nuobauda, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tinkamai neįvertinus teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo.

ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Pažymėtina, jog nors šiuo atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų; ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai nebuvo pakankamas pagrindas taikyti pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Teismas nurodė, jog administracinė nuobauda skiriama atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, šeimos ir turtinę padėtį (jis nedirba, nėra baustas už KET pažeidimų padarymą), tačiau išvardintos aplinkybės nevertintinos kaip išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo N. J. kaip administracinė nuobauda paskirtas administracinis areštas trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminui, naikintinas, perduodant bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog skundžiamame teismo nutarime neaptarta ir tai, kodėl, nors yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtina griežtesnė ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis, kuri pagal ATPK 29 straipsnį gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.