- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-1581-493/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 16 d. nutarimo netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto 3 aplinkės teismo 2008-03-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 3 dalį (2002 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX–737 redakcija) 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-22 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2008-02-04, jos pabaiga – 2020-01-29.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 16 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti Komisijos nutarimą yra formali, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, nuteistojo nuomone, be pagrindo atsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumą, ankstesnius teistumus, nes į juos jau buvo atsižvelgęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, taikydamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė. Nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą gyventų su sutuoktine jai nuosavybės teise priklausiančiame bute, kad išėjęs į laisvę įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėtų pajamas, kad jau įvykdytas individualus socialinės reabilitacijos planas ir kad taikant lygtinį paleidimą yra prašoma taikyti intensyvią priežiūrą, kuri padėtų pasiekti ne tik bausmės tikslus, bet ir užtikrintų, kad nuteistasis tikrai pakartotinai nenusikals. Nuteistojo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad yra visi faktiniai ir teisiniai pagrindai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet įvertino ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo asmenybė nesuteikia pagrindo manyti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenimo stiliuje yra impulsyvumo ir agresijos pavyzdžių, jis yra teistas už chuliganizmą, turto prievartavimą, plėšimą. Šiuo momentu impulsų kontrolė pakankama, geba atpažinti problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau ne visada įvertina ankstesnį patyrimą, kartoja tas pačias klaidas. Dėl įvykdyto teisės pažeidimo linkęs kaltinti aplinkybes, minimalizuoti savo kaltę. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (54 balai pagal OASys). Pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, kad, kaip nuteistasis gebės integruotis visuomenėje, priklausys nuo aplinkos veiksnių bei nuteistojo asmenybinių faktorių.
Šias aplinkybes teisingai įvertinęs, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau jau buvo tris kartus teistas, jam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės tikslai jam taikomomis poveikio priemonėmis nebuvo pasiekti. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas už grubius vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus (psichiką veikiančių vaistų vartojimą, uždraustų daiktų laikymą, už naudojimosi kompiuteriu taisyklių pažeidimą). Nuobaudos nebegalioja, asmuo du kartus paskatintas, tačiau jo nusikalstama elgesio rizika išlieka vidutinė – 54 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Neatliktos bausmės dalis, lyginant su jau atlikta bausmės dalimi, yra gana didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog tai, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, nuteistasis turi motyvaciją keistis, turi šeimą, gyvenamąją vietą, kas veiktų kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamo elgesio, nesudaro pakankamo pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistojo V. K. asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nuteistojo skundo atmetimo priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
Nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.