- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 2-5317-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- CHOICE HOTELS INTERNATIONAL
- Advokatai
- Reda Žabolienė
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės CHOICE HOTELS INTERNATIONAL, INC pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama: 1) pripažinti prekių ženklo „VIEŠBUTIS MIKOTEL HOTEL COMFORT“ registraciją negaliojančia ir ją panaikinti; 2) pripažinti prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ registraciją negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: pripažino atsakovės akcinės bendrovės „MIKOTELGROUP“ prekių ženklo „VIEŠBUTIS MIKOTEL HOTEL COMFORT“ registraciją negaliojančia ir ją panaikino; atmetė ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą dėl prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ registracijos pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ registracijos pripažinimo negaliojančia, ir perdavė klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, palikdamas kitą sprendimo dalį nepakeistą.
Ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama, jog atsisako ieškinio. Nurodo, kad jai yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Prašo priteisti šios bylos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės akcinė bendrovė „MIKOTELGROUP“ ir uždaroji akcinė bendrovė Regina Tourism Service pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašo atmesti jos procesinį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ieškovės teisę atsisakyti ieškinio numato proceso įstatymas (Civilinio proceso kodekso 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pareiškė, jog jai yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Todėl teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip nustatyta, bylos dalis pagal ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą dėl prekių ženklo „VIEŠBUTIS MIKOTEL HOTEL COMFORT“ registracijos pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo buvo baigta, priėmus teismo sprendimą dėl šio reikalavimo esmės. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu patenkino šį ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi paliko šią sprendimo dalį nepakeistą. Todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šiuo materialiniu subjektiniu reikalavimu, paskirstytinos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nustatyta tvarka.
Ieškovė už teismo sprendimu patenkintą materialinį subjektinį reikalavimą sumokėjo 41,71 Eur (144 Lt) žyminį mokestį. Todėl jai iš atsakovės akcinės bendrovės „MIKOTELGROUP“, kuriai priklausė ginčo prekių ženklas, priteistinas 41,71 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė turi teisę gauti išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Teismas žemiau pasisakys šių išlaidų pagrįstumo ir paskirstymo klausimais.
Atsakovės akcinės bendrovės „MIKOTELGROUP“ apeliacinis skundas, pareikštas dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas, buvo atmestas. Vadinasi, ji neturi teisės gauti žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš kitos pusės, atsakovė, reikšdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, sumokėjo 41,99 Eur (145 Lt) žyminį mokestį, nors apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 31,28 Eur (108 Lt) žyminiu mokesčiu. Todėl atsakovei grąžintina žyminio mokesčio permoka, pinigine išraiška sudaranti 10,71 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei, jai atsisakius materialinio subjektinio reikalavimo, grąžinami 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už šį reikalavimą, tai yra 31,28 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.
Materialinis subjektinis reikalavimas dėl prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ registracijos pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas, siekiant eliminuoti prekių ženklo turėtojos galimybes naudoti šį žymenį vykdant ūkinę komercinę veiklą. Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazės duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog prekių ženklas „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ buvo išregistruotas, nepratęsus jo galiojimo termino. Vadinasi, prekių ženklo savininkė nesiėmė aktyvių valinių veiksmų, numatytų Prekių ženklų įstatyme, kad būtų pratęsta šio prekių ženklo registracija. Ieškovė, išregistravus prekių ženklą „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“, atsisakė ieškinio. Atsakovės pagrįstai teigia, kad uždaroji akcinė bendrovė Regina Tourism Service neprivalėjo pratęsti prekių ženklo registracijos. Ji, kaip prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ savininkė, turėjo teisę savo nuožiūra spręsti, imtis ar ne veiksmų, kad būtų pratęstas šio prekių ženklo galiojimo terminas. Visgi atsakovės pasyvus elgesys, pasireiškęs prekių ženklo galiojimo termino nepratęsimu, rodo, kad ji nebuvo suinteresuota ieškovės ginčijamo prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ turėjimu ir jo naudojimu ūkinėje komercinėje veikloje. Atsakovės neįrodė, jog pirminė prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ turėtoja akcinė bendrovė „MIKOTELGROUP“, iki buvo pradėtas šios bylos procesas, informavo ieškovę, kad ji nėra suinteresuota prekių ženklo turėjimu ir naudojimu, neketina pratęsti prekių ženklo registracijos. Ieškovė, atsakovėms neįrodžius buvus kitaip, nežinojo, jog prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ savininkė neturi suinteresuotumo naudoti šį žymenį, ir negalėjo numanyti, kad ji neketina imtis veiksmų, kad būtų pratęstas šio prekių ženklo galiojimo terminas. Kitaip tariant, prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ savininkės elgesys nesudarė ieškovei pagrindo manyti, kad jos galimai pažeistos teisės gali būti apgintos kitaip negu pateikiant ieškinį dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Be to, atsakovės aktyviai bylinėjosi – teikė pirmosios instancijos teisme atsikirtimus į ieškovės materialinius subjektinius reikalavimus, atsakovė akcinė bendrovė „MIKOTELGROUP“ pareiškė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė Regina Tourism Service pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, prašydama atmesti apeliacinį skundą, nors galiausiai paskutinė prekių ženklo savininkė savo pasyviu elgesiu parodė, kad ji nėra suinteresuota prekių ženklo išsaugojimu. Teismo vertinimu, nustatyti prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ savininkės veiksmai Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies prasme nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pripažįsta, jog ieškovė turi teisę gauti tokį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, koks jai Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies prasme priklausytų, jeigu būtų patenkintas jos materialinis subjektinis reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
Ieškovė nurodo, jog šios bylos procese patyrė 7 333 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 4 733 Eur išlaidas už advokato pagalbą, apeliacinės instancijos teisme – 2 600 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
Ieškovei šios bylos procese buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: parengtas ieškinys (2 083,41 Eur), parengtas prašymas dėl termino dublikui pateikti pratęsimo (150 Eur), parengtas dublikas (600 Eur), suteiktos konsultacijos (konsultuotasi) telefonu (300 Eur), atstovauta teismo posėdyje (1 200 Eur). Vėliau ieškovei buvo parengti apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (1 600 Eur) ir atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą (1 000 Eur). Ieškovė, pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, papildomai patyrė 400 Eur išlaidas už advokato atstovavimą teisme.
Didžioji teisinių paslaugų dalis ieškovei buvo suteikta, galiojant ankstesnei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), redakcijai. Iš kitos pusės, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų – ir išlaidų už advokato pagalbą, atlyginimo ir paskirstymo klausimas yra procesinis klausimas. Todėl ieškovės išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumui vertinti taikoma ne pirminė Rekomendacijų redakcija, kurią nurodo ir atsakovės, o aktuali (šiuo metu galiojanti) redakcija.
Rekomendacijų (Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 bruto darbo užmokesčio, už dubliko parengimą – 1,5 bruto darbo užmokesčio, už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 bruto darbo užmokesčio, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1,3 bruto darbo užmokesčio, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą – 0,4 bruto darbo užmokesčio, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 bruto darbo užmokesčio (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.10, 8.11, 8.16 ir 8.19 punktai). 2015 metų antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 701,30 Eur. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl išlaidų už konsultavimąsi telefonu atlyginimo, nes šios išlaidos Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies prasme nėra pakankamai pagrįstos. Nėra aišku, kokiais klausimais buvo konsultuotasi ir kokia buvo konsultavimosi trukmė. Išlaidos už ieškinio, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą teisme viršija Rekomendacijų numatytus maksimalius užmokesčių už atitinkamas paslaugas dydžius. Ši civilinė byla ir jos procese kilę teisės klausimai nebuvo tokie sudėtingi ir nereikalavo tokių didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, kad būtų pagrindas laikyti šios bylos atvejį išskirtiniu ir nukrypti nuo Rekomendacijų numatytų maksimalių dydžių. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog ieškovei priklauso 1 753,25 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už prašymo dėl termino dublikui pateikti pratęsimo parengimą, 600 Eur už dubliko parengimą, 1 192,21 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 911,69 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismo posėdžiai, vykę 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. spalio 28 d., Rekomendacijų 9 ir 10 punktų prasme truko vieną valandą. Todėl ieškovei papildomai priklauso 70,13 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Ieškovės išlaidos už advokato pagalbą paskirstytinos taip: pirma, atsakovės lygiomis dalimis kompensuoja išlaidas už ieškinio, prašymo dėl termino dublikui pateikti pratęsimo, dubliko parengimą ir atstovavimą teisme; antra, atsakovė akcinė bendrovė „MIKOTELGROUP“ kompensuoja išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; trečia, uždaroji akcinė bendrovė Regina Tourism Service kompensuoja išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Be to, ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Regina Tourism Service priteistinas 31,28 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, ir 25 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytąjį materialinį subjektinį reikalavimą, tai yra 10,43 Eur.
Apibendrinus konstatuotina, jog ieškovei iš atsakovės akcinės bendrovės „MIKOTELGROUP“ priteisiamas 2 240,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Regina Tourism Service – 2 520,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Be to, valstybei iš atsakovių (lygiomis dalimis) priteistinas 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą pagal CHOICE HOTELS INTERNATIONAL, INC ieškinį dėl prekių ženklo „Comfort VILNIUS VIEŠBUTIS HOTEL“ registracijos pripažinimo negaliojančia.
Priteisti CHOICE HOTELS INTERNATIONAL, INC, veikiančiai per advokatės Redos Žabolienės kontorą METIDA, iš akcinės bendrovės „MIKOTELGROUP“ 2 240,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti CHOICE HOTELS INTERNATIONAL, INC iš uždarosios akcinės bendrovės Regina Tourism Service 2 520,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš akcinės bendrovės „MIKOTELGROUP“ ir uždarosios akcinės bendrovės Regina Tourism Service (lygiomis dalimis) 10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti CHOICE HOTELS INTERNATIONAL, INC žyminio mokesčio, kurį 2014 m. balandžio 10 d. sumokėjo advokatės Redos Žabolienės kontora METIDA, dalį, pinigine išraiška sudarančią 31,28 Eur (2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1710).
Grąžinti akcinei bendrovei „MIKOTELGROUP“ 10,71 Eur žyminį mokestį, 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėtą į valstybės biudžetą (2014 m. gruodžio 1 d. vietinis lėšų pervedimas Nr. 3412).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.