- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-30426-937/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25003-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, A. J. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, A. J. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, pašalinusi trūkumus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. priėmė palikimą po sutuoktinio A. J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodo, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu A. J. L., kuri įregistruota Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau - JAV), Ilinojaus valstijoje, Čikagos Cook apylinkės viršaičio biure ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuoka taip pat įregistruota ir Lietuvoje. A. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2014-06-19 buvo įgytas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Abiejų sutuoktinių nuosavybės teisė įregistruota Registrų centre. Teigia, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja buvo JAV ir dėl pasaulinės pandemijos buvusių keliavimo suvaržymų per 3 mėnesius negalėjo grįžti į Lietuvą. Nurodo, jog pareiškėja nesikreipė JAV dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes su sutuoktiniu jokiu turto, kuris būtų JAV neturėjo. Praleidusi 3 mėnėsių terminą Lietuvoje ji kreipėsi į notarą, tačiau pastarasis nurodė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime teigia, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdtyti turtą (butą) kaip savo, kiekvieną mėnesį mokėjo komunalinius mokesčius (šaltą vandenį, daugiabučio namo savininkų bendrijos mokesčius). Nurodo, jog šiuo metu pareiškėja yra grįžusi į Lietuvą bei gyvena nurodytame bute. Pareiškime nurodo, jog nors sutuoktinis gyveno Lietuvoje, tačiau nėra sudaręs testamento nei Lietuvoje, nei JAV, jog sutuoktinis neturėjo vaikų, todėl nėra pirmos eilės įpėdinių, jog sutuoktiniui mirties dieną buvo 92 metai, todėl neturėjo ir antros eilės įpėdinių, dėl šios priežasties pareiškėja paveldi visą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja ir A. J. L. (duomenys neskelbtini) JAV sudarė santuoką, kuri įregistruota Ilinojaus valstijoje, Čikagos Cook apylinkės viršaičio biure, santuoka Lietuvoje įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš 2021-09-03 gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-4033 apie asmens duomenis matyti, jog duomenų apie A. J. L. vaikus nėra, o, pareiškėjos teigimu, vaikų jos sutuoktinis neturėjo nei Lietuvoje, nei JAV.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad santuokos su palikėju A. J. L. metu buvo įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas sutuoktiniams nuosavybės teise priklausė po ½ dalį.
Bylos duomenimis palikėjas A. J. L. mirė JAV (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja. Pasak pareiškėjos, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ji negalėjo dėl pasaulinės pandemijos buvusių keliavimo suvaržymų. Byloje nėra duomenų, kad po A. J. L. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla.
Pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo su viso buto išlaikymu susijusius mokesčius (už elektrą, vandenį ir šilumos energiją, už suteiktas komunalines paslaugas), ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat gyvena nurodytame bute. Paminėti pareiškėjos veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja V. L. po A. J. L. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai V. L. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai V. L. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.