Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., išnagrinėjusi V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. gegužės 22 d., apie 06.50 val., Odminių g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas lengvas – 0,86 promilių (po paklaidos) girtumas, taip pat nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. pilnai pripažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamus pažeidimus, patvirtino protokole išdėstytas aplinkybes. Su nustatytu girtumu sutinka ir jo neginčija. Tą vakarą alkoholį vartojo po 4 mėnesių pertraukos (išgėrė 4 taures). Niekur toli važiuoti neketino, tik norėjo perstatyti automobilį (daugmaž už 400 metrų). Suprato, jog galimai dėl išgerto alkoholio negali vairuoti, tačiau galvojo, jog atstumas nedidelis, nieko neatsitiks, be to, jautėsi adekvati, galinti save kontroliuoti. Neabejotinai netinkamai įvertino situaciją. Yra atsakingas žmogus ir dėl tokio savo lengvabūdiško poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi neturėdama tokios teisės iš esmės negalės dirbti. Automobilis jos pagrindinis darbo įrankis. Yra interjero dizainerė, automobiliu vežioja įvairias medžiagas, vyksta pas užsakovus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo V. J. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, jog labai gailisi, pažadėjo pasitaisyti (b. l. 2-3).

Be pačios V. J. prisipažinimo jos kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš V. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-61276336-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4 būrio vyr. patrulio A. P. bei vyr. patrulio T. K. 2016-05-22 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-05-22, apie 06.43 val., patruliuojant pastebėtas stovintis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį sėdo galimai neblaivūs asmenys. Pamačius minėtą automobilį važiuojant Odminių gatve, jis buvo sustabdytas. Automobilio vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo V. J., negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, taip pat nuo jos sklido alkoholio kvapas, jai nustatytas lengvas girtumas. Dėl padarytų pažeidimų moteris sutiko, labai gailėjosi (b. l. 4, 5). Alkotesterio kvito duomenimis, V. J. 2016-05-22, 07.04 val., nustatytas 0,86 promilių girtumas (b. l. 6).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. J. vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl tokie pastarosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį bei 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama V. J. asmenybė (aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, užsiima taikomosios dailės bei vaizduojamojo meno dirbinių gamyba, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai V. J. gali būti pasiekti paskyrus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialios teisės atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį - įspėjimą.

Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. prašė netaikyti specialiosios teisės atėmimo, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą, administracinę nuobaudą. Prašymas dėl švelnesnės nuobaudos taikymo iš esmės grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę V. J. reikalinga darbui. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas atliekant su darbiniais santykiais susijusias funkcijas, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, duodančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numato įstatymas. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Pažeidimo padarymo išimtinių sąlygų ar aplinkybių nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pažeidėjai taikyti įstatymo išimtį, numatančią švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą, net ir įvertinus tai, kad pastarajai teisės vairuoti transporto priemonę netekimas sukels nepatogumų jos darbe (vykstant į susitikimus, gabenant medžiagas ir pan.). Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą. Teismo įsitikinimu, pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Vadovaujantis ATPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi V. J. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad ji teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui.

V. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. J. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16058127016. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).