Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. L., jo atstovui advokatui Mindaugui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010-09-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KVI-VA-10-085 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu D. L. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 137-3 straipsnio 1 dalį 750 Lt bauda, dėl to, kad 2010-07-19 praktinio vairavimo mokymo tikrinimo aktu Nr. KVI-VA-10-085 ir 2010-08-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. KVl-VA-10-085 užfiksuota, jog 2010-07-19 apie 10.35 val. Lentvario g, Vilniuje, buvo patikrinta mokomoji transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria UAB „Lekada“ vairavimo instruktorius D. L. mokė mokinį B. D. praktinio vairavimo. Tikrinimo metu nustatyta, kad instruktorius D. L. pateikė negaliojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pažeidė 2008-08-06 Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-302 patvirtinto ,,Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo“ (toliau - Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas) 40 punkto reikalavimus. Taip pat instruktorius D. L. mokė mokinį B. D. automobiliu „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „M“. Tuo pažeidė Susisiekimo ministro 2008-08-01 įsakymu Nr. 3-293 patvirtinto „Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo“ (toliau - Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas) 6.4.3 punkto reikalavimus.

Nutarime konstatuota, kad UAB „Lekada“ direktorius D. L., būdamas atsakingas už B kategorijos kelių transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą, nesilaikė nustatytų reikalavimų rengiant transporto priemonių vairuotojus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 137-3 straipsnio 1 dalyje.

D. L. įsitikinimu netinkamas veikos kvalifikavimas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant organo (pareigūno) priimtas skundžiamas nutarimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Neanalizuodami KET reikalavimų, susijusių su mokomosios transporto priemonės ženklinimu skiriamaisiais ženklais, pareigūnai netinkamai taikė ir materialinės teisės normas. Kadangi Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 6.4.3. punkto reikalavimas nėra savarankiškas ir tik nukreipia į KET, ant mokomosios transporto priemonės priekinės dalies nesant skiriamojo ženklo „M“, veika galėtų būti kvalifikuojama tik kaip KET reikalavimo nesilaikymas, už kurį administracinė atsakomybė galėtų kilti pagal ATPK 124-1 straipsnį.

Akcentavo, kad skiriamasis ženklas „M“ ant automobilio priekinės dalies yra vienas iš daugelio mokomosios transporto priemonės skiriamųjų ženklų. Patikrinimo metu mokomoji transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paženklinta ant stogo įrengtu, apšviečiamu iš vidaus, įjungtu, gerai matomu skiriamuoju ženklu „M“ (plafonu), skiriamuoju ženklu „M“ ant automobilio galinės dalies, ant abiejų automobilio šonų buvo užrašyti aiškiai matomi ir įskaitomi vairavimo mokyklos „Lekada“ pavadinimas bei telefonai, kaip to reikalauja KET 225, 226, 227 punktai bei Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 6.4.9. punktas.

Automobilio priekinė dalis nebuvo paženklinta skiriamuoju „M“ ženklu, nes tikrinimo dieną ženklas buvo pavogtas, nuluptas nuo automobilio. Tai pastebėjus, mokomosios transporto priemonės priekinė dalis nedelsiant buvo ir šiuo metu yra atitinkamai pažymėta. Tačiau D. L. įsitikinimu, daug svarbiau yra tai, jog automobilis buvo pažymėtas aiškiai matomais kitais skiriamaisiais „M“ ženklais. Vertinant aplinkybių visumą ir mokomosios transporto priemonės pažymėjimo skiriamaisiais „M“ ženklais tikslą ir paskirtį, D. L. yra įsitikinęs, jog skundžiamame nutarime konstatuota veika nėra laikytina pažeidimu.

Dėl Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 40 punkto nesilaikymo paaiškino, kad ATPK tiesiogiai nenumato administracinės atsakomybės už vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininės pažymos nepateikimą. Tikrinimo metu galiojo 2010-03-18 D. L. išduota nustatytos formos sveikatos tikrinimo pažyma, tačiau pripažįsta, jog šios pažymos neturėjo su savimi, todėl nagrinėjamu atveju nustatyto reikalavimo nesilaikymas, laikytinas formaliu ir mažareikšmiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2010-07-19 vairavimo mokymui naudojamos transporto priemonės tikrinimo akte Nr. KVI-VA-10-085 nustatyta, jog 2010-07-19 apie 10.35 val. Lentvario g, Vilniuje, buvo patikrinta mokomoji transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria UAB „Lekada“ vairavimo instruktorius D. L. mokė mokinį B. D. praktinio vairavimo. Tikrinimo metu nustatyta, kad instruktorius D. L. pateikė negaliojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą ir automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis nebuvo paženklinta skiriamuoju ženklu „M“ (b. l. 7).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Vilniaus regiono departamento Vilniaus kontrolės skyriaus inspektorius V. B. 2010-08-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. KVl-VA-10-085, kad 2010-07-19 apie 10.35 val. Lentvario g, Vilniuje, buvo patikrinta mokomoji transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria UAB „Lekada“ vairavimo instruktorius D. L. mokė mokinį B. D. praktinio vairavimo, tikrinimo metu nustatyta, kad instruktorius D. L. pateikė negaliojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pažeidė Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 40 punkto reikalavimus. Taip pat instruktorius D. L. mokė mokinį B. D. automobiliu „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „M“. Tuo jis pažeidė Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 6.4.3 punkto reikalavimus. UAB „Lekada“ direktorius D. L. būdamas atsakingas už B kategorijos kelių transporto priemonių vairuotojų ruošimą, nesilaikė nustatytų reikalavimų rengiant transporto priemonių vairuotojus. Tuo D. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137-3 straipsnio 1 dalyje (b. l. 23).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Vilniaus regiono departamento vyriausioji specialistė Rita Juškaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. KVI-VA-10-085, nustatė, kad D. L. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamą pažeidimą ir už ATPK 137-3 straipsnio 1 dalies pažeidimą jam skyrė 750 Lt dydžio baudą (b. l. 15).

ATPK 137-3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad nustatytų reikalavimų transporto priemonių vairuotojams rengti ar kvalifikacijai kelti, taip pat techninių apžiūrų centrų kontrolieriams ir ekspertams rengti nesilaikymas užtraukia baudą įstaigų, įmonių, rengiančių transporto priemonių vairuotojus ar techninių apžiūrų centrų kontrolierius ir ekspertus, vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Kadangi ši norma yra blanketinė, vertintinas Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2008-08-06 Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-302 (Valstybės Žinios, 2008, Nr. 91-3641). Šis įsakymas pripažintas negaliojančiu nuo 2010-09-01 Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2010-08-13 įsakymo Nr. 2B-378 (Valstybės Žinios, 2010, Nr. 99-5165) 1.1 punktu. Pažeidimo metu galiojusio Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 40 punktas nustatė, kad vairavimo instruktoriai praktinio vairavimo mokymo metu turi turėti ir kontroliuojantiems pareigūnams pateikti: mokomosios transporto priemonės dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pakeisto Susisiekimo ministro 2010-08-12 įsakyme Nr. 3-493 „Dėl Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2010, Nr. 99-5151) 34 punkte nustatyta, kad vairavimo instruktoriai praktinio vairavimo mokymo metu turi turėti ir kontroliuojantiems pareigūnams pateikti: mokomosios transporto priemonės dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantį specialių kursų baigimo liudijimą, darbo pažymėjimą, patvirtintą teminį planą, tinkamai įformintą vairavimo mokymo lapą, galiojančios mokinio sveikatos tikrinimo medicininės pažymos (F Nr. (duomenys neskelbtini)) originalą arba kopiją, patvirtintą nustatyta tvarka.

Kaip matyti, tiek galiojęs pažeidimo metu Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 40 punktas, tiek ir Susisiekimo ministro 2010-08-12 įsakymo Nr. 3-493 „Dėl Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 34 punktas yra identiški ir nustato, kad vairavimo instruktoriai praktinio vairavimo mokymo metu turi turėti ir kontroliuojantiems pareigūnams pateikti be kitų dokumentų, galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. (duomenys neskelbtini)).

D. L. paties pažeidimo fakto, jog neturėjo galiojančios vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininės pažymos (F Nr. (duomenys neskelbtini)) neneigia, bet prašo taikyti ATPK 9 straipsnį ir aiškintis, ar dėl savo mažareikšmiškumo normų nesilaikymas gali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę atsižvelgiama į įstatymo leidėjo poziciją kitų vairuotojų atžvilgiu, kai nustatoma, jog jie vairuoja transporto priemones, neturėdami reikalingų pateikti policijos pareigūnui dokumentų. Už tokį pažeidimą vairuotojai baudžiami pagal ATPK 124-1 straipsnio 6 dalį įspėjimu arba bauda nuo 20 Lt iki 40 Lt. Taigi bet koks Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas galinčiu sukelti administracinę atsakomybę. Todėl nėra galimybės visiškai pritarti D. L. argumentams dėl pažeidimo nereikšmingumo. Mokymas vairuoti yra ūkinė veikla, tad jai turi būti keliami aukštesni reikalavimai, nei tiesiog vairuojant automobilį. Pažeidimo reikšmingumas yra įvertinamas nustatant nuobaudos dydį. Priimta nuostata dėl to, kad mokantis vairuoti asmuo turi kartu vežiotis sveikatos tikrinimo pažymą, ši nuostata nebuvo keičiama keičiantis santykius reglamentuojantiems aktams, kas rodo, jog tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti visuomenės narių interesą. Iš teisės aktų leidėjo nėra reikalaujama kiekvienu atveju pagrįsti reikalingumą ginti viešąjį interesą, tai nėra administracinės atsakomybės kilimo sąlyga.

Nors priimant nutarimą ir buvo pateikta D. L. galiojanti vairuotojo sveikatos patikrinimo 2010-03-18 medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), tačiau ši aplinkybė nešalina atsakomybės, nes pažeidimo užfiksavimo metu jis privalėjo turėti galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą. Išimčių Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos apraše nenustatyta. Atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta ne dėl to, kad jis nebuvo pasitikrinęs sveikatos, o dėl to, kad jis tikrinimo metu nepateikė galiojančios pažymos.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus ir konstatuoja, kad D. L. pažeidė Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 40 punktą.

Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo, patvirtinto Susisiekimo ministro 2008-08-01 įsakymu Nr. 3-293, 6.4.3 punkto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, nustatė, kad mokomosios transporto priemonės turi būti paženklintos KET nustatytais skiriamaisiais ženklais.

Identiška nuostata įtvirtinta ir naujoje Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2010-09-01, kurių 6.5.3 punkte nustatyta, kad mokomosios transporto priemonės turi būti paženklintos KET nustatytais skiriamaisiais ženklais.

KET 225 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 4 priede, kur reglamentuojami transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse. 4 priedo 11 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

D. L. pažeidimo fakto, kad automobilio priekis nebuvo pažymėtas baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje neginčija. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad ženklas nuo automobilio priekio buvo pavogtas neilgai trukus iki automobilio sustabdymo, tačiau šis faktas liko neįrodytas, anksčiau minėtas nebuvo, todėl teismo vertinamas kaip gynybinė versija.

Nutarime nėra nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai, į kuriuos nukreipia Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 6.4.3 punktas. Kadangi teisės norma yra blanketinė, tai administracinio tesiės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas turi nurodyti galutiniame akte esančią aiškiai asmens veiklą apibūdinančią taisyklę. Tačiau šis pažeidimas nelaikomas esmingai pažeidusiu procedūrą, kadangi pati pažeidimo sudėtis išsamiai aprašyta protokole, Kelių eismo taisyklės turi būti žinomos kiekvienam vairuotojui, pareiškėjui buvo akivaizdu, kad jis baudžiamas dėl ženklo nebuvimo ant automobilio priekio, nes tai nurodyta procesiniuose dokumentuose.

Kitų skiriamųjų ženklų „M“ buvimas ant automobilio nepaneigia pareigos ženklinti automobilio pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad pažeidimas yra mažareikšmis, atmetamas. KET, nustatančios privalomus skiriamuosius ženklus, neišskiria jų svarbos ir nesudaro galimybės rinktis vienų ar kitų skiriamųjų ženklų. Todėl visų nustatytų ženklų visuma privaloma automobiliui, kuriuo mokoma vairuoti.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad 2010-07-19 apie 10.35 val., Lentvario g., Vilniuje, buvo patikrinta mokomoji transporto priemonė „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Valstybinės kontrolės transporto inspekcijos automobilis stovėjo Lentvario g., esančiame VĮ Regitra kieme, kai minėtas automobilis įvažiavo ir sustojo šalia šaligatvio. Automobiliui sustojus, pareigūnas priėjo ir paprašė pateikti dokumentus. Patikrinimo metu vairavimo instruktorius D. L. pateikė negaliojančią sveikatos tikrinimo pažymą ir automobilis „Opel Astra“ nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „M“ priekinėje automobilio dalyje. Nei tikrinimo metu, nei protokolo surašymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepaaiškino, kodėl mokomoji transporto priemonė priekinėje dalyje be skiriamųjų transporto ženklų.

Pažeidimas laikytinas įrodytu, remiantis byloje surinktais įrodymais, liudytojo V. B. parodymais. Transporto priemonių, kuriomis mokoma vairuoti, pažymėjimas skiriamaisiais ženklais, yra svarbus, nes šios transporto priemonės yra padidinto pavojaus šaltinis ir turi įspėti kitus eismo dalyvius apie mokinio dalyvavimą eisme.

D. L. teigia, kad dėl KET pažeidimo jis turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124-1 straipsnį. D. L. atžvilgiu buvo pritaikytos specialios normos, kaip asmeniui, kuris užsiima mokymo vairuoti veikla. Taigi KET normos buvo pažeistos netiesiogiai, o nevykdant Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 6.4.3 punkto reikalavimų.

D. L. teigia, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai neturėjo teisės stabdyti mokosios transporto priemonės, nes tokie įgalinimai jiems nesuteikti.

Kelių transporto kodekso (Valstybės Žinios, 1996, Nr. 119-2772) 13 straipsnyje reglamentuojama kelių transporto kontrolė. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinė kelių transporto kontrolė – tai valstybinė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi. Pagal 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka ir Valstybinė kelių transporto inspekcija, kurios įgaliojimai apibrėžti 14 straipsnyje. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius (14 straipsnio 2 dalis).

Vyriausybės 2005-04-13 nutarimas Nr. 403 „Dėl Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2005, Nr. 49-1627) nustato, kad kontrolę atlieka teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų padalinių, kuriems pavesta saugaus eismo priežiūra, pareigūnai. Keleivinių ir krovininių transporto priemonių kontrolę pagal savo funkcijas turi teisę atlikti ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai (4 punktas). Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę: 6.1. siųsti transporto priemonę į kontrolės vietą ir ją atlikti; 6.2. įtarę, kad transporto priemonė gali kelti (kelia) pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ar aplinkai, ypač dėl stabdžių sistemos, siųsti (ėmęsi visų reikiamų atsargumo priemonių) transporto priemonę į artimiausią valstybinės techninės apžiūros įmonę (ar jos techninės apžiūros stotį) privalomam patikrinimui, jeigu kontrolės vietoje kontrolės neįmanoma tinkamai atlikti; (...) 6.6. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais taikyti administracinio poveikio priemones. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, toliau važiuoti galima tik kontroliuojančiam pareigūnui leidus, 10 punkte nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, vairuotojai pagal galimybes turi padėti pareigūnams atlikti kontrolę.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 51 punkte apibrėžta, kad tikrinantys pareigūnai – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones, 2 straipsnio 54 punkte nustatya, kad transporto priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus reikalavimus.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūnai sustabdo.

Įvertinus anksčiau aptartas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Vyriausybės 2005-04-13 nutarimo Nr. 403 „Dėl Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“, Kelių transporto kodekso nuostatas, darytina išvada, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, o vairuotojai turi paklusti jų teisėtiems nurodymamas. Šiuo atveju, laikytinas teisėtu nurodymas D. L. pateikti dokumentus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnas nustatęs pažeidimus, neperžengdamas jam suteiktų teisės aktais įgalinimų, pažeidimą įformino nustatyta tvarka. Todėl D. L. teiginiai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai neturėjo teisės stabdyti automobilio ir atlikti dokumentų patikrinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad D. L. pagrįstai buvo nubaustas už ATPK 137-3 straipsnio 1 dalies pažeidimą 750 Lt bauda. Skiriant nuobaudą, nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo nepažeistos. Paskiriant nuobaudą nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokių aplinkybių nepastebėta ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl D. L. pagrįstai paskirtas baudos vidurkis. Tai atitinka ATPK 30-2 straipsnio reikalavimus. Kitų išskirtinių aplinkybių dėl kurių galėtų būti švelninama paskirtoji nuobauda, teismas nenustatė.

Pareiškėjas prašė sustabdyti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl 2010-09-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KVI-VA-10-085 ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Susisiekimo ministro 2008-07-27 įsakymas Nr. 3-279 „Dėl Susisiekimo ministro 2008-01-21 įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-08-06 įsakymas Nr. 2B-302 „Dėl vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo, o būtent jų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr. 1117 patvirtintų Susisiekimo ministerijos nuostatų 6.4.5. papunkčiui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę kreiptis apibrėžtas subjektų ratas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą, Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Teismas įvertinęs anksčiau aptartus teisės aktus, daro išvadą, kad D. L. prašymas yra nepagrįstas, nes teismui šioje byloje nekilo abejonių dėl šių teisės aktų taikymo ir jų vertinimo. Atsižvelgus į šioje byloje išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir tikrinti dokumentus. Įvertinant D. L. pažeidimą, buvo taikytos teisės aktų nuostatos, galiojusios teisės pažeidimo padarymo metu. Susisiekimo ministro 2008-01-21 įsakymo Nr. 3-13 2.2.18 punktu, pakeistu 2008-07-28 įsakymu Nr. 3-279 Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo Valstybinė Kelių transporto ministerija prie Susisiekimo ministerijos buvo įgaliota nustatyti vairuotojų pirminio tikrinimo tvarką. Tuo remiantis ir buvo priimtas Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-08-06 įsakymas Nr. 2B-302. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte, Susisiekimo ministro 2008-07-28 įsakymo Nr. 3-279 priėmimo metu, buvo nuostata, kad Susisiekimo ministerija, ar jos įgaliotos institucijos nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir mokymo įstaigoms bei teritorijoms, kuriose bus mokoma pradėti vairuoti motorinę transporto priemonę. Todėl nėra pagrindo akto laikyti priimto nekompetentingo subjekto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. L. skundą atmesti.

Palikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010-09-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KVI-VA-10-085 nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.