Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-849/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
1-241-849/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00277-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
G. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-241-849/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00277-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7; 1.2.4.6.3; 2.3.6.4.5
N UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, nukentėjusiajam V. K., nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos atstovei A. L., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.3 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K. 2013-03-16 apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, kambaryje, tyčia sudavė rankos kumščiu tėvui V. K. vieną kartą į veido sritį, jam nukritus ant grindų, sudavė kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip sužalojo savo šeimos narį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p.

Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu G. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis gyvena pas savo tėvą V. K.. Įvykio dieną būdamas neblaivus, sumušė savo tėvą, tačiau dėl ko sumušė, jis neatsimena, nes buvo girtas, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu (BPK 276 str. 1d. 2p.), kur jis parodė, kad jis su tėvu V. K. gyvena jam priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena patėvis Č. B.. Šiuo metu jis niekur nedirba, pragyvena iš tėvo ir patėvio gaunamų pajamų. 2013-03-16 ryte iš parduotuvės kartu su tėvu ir patėviu parsivežė butelį vyno kurį, visi kartu ir gėrė. Jau maždaug į vakarą tikslaus laiko nepamena, tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Jis neatsimena konflikto priežasties, tačiau pamena, kad sudavė rankos kumščiu tėvui nemažiau du kartus į veidą. Nepamena, kas vyko toliau. Kitą dieną jam atsikėlus, tėvas skundėsi skausmais krūtinės srityje, tad paskambino tėvo broliui J., kuris atvykęs išvežė tėvą į ligoninę. Tai ne pirmas kartas, kaip prieš tėvą naudoja fizinį smurtą (b. l. 43-44). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino tokius savo parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena su sūnumi G. K. ir jo buvusios žmonos sugyventiniu Č. B., kadangi žmona yra mirusi prieš metus laiko. Pragyvena iš jo gaunamos pašalpos iš darbo biržos ir Č. pensijos, kadangi sūnus G. niekur nebedirba. Gyvendami kartu sutaria gerai, tačiau kartais pasitaiko konfliktų su sūnumi G., kadangi išgėręs jis tampa agresyvus. 2013 m. kovo 16 d. ryte, parsivežė vyno ir trise gėrė. Vakare tarp jo ir sūnaus G. įvyko žodinio pobūdžio konfliktas, kadangi kiek pamena papriekaištavo sūnui, dėl to kad jis niekur nedirba. Tuomet kiek pamena G. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ties kairiu smilkiniu ir vieną smūgį rankos kumščiu į smakrą. Nuo suduotų smūgių jis pargriuvo kambaryje ant grindų ir gulinčiam sūnus kelis kartus spyrė į krūtinę, tačiau kiek buvo suduota smūgių neatsimena. Jų konfliktą matė, kambaryje su jais buvęs Č. Po suduotų smūgių G. nuėjo miegoti į savo kambarį, o jis į savo. Kitos dienos rytą pas V. atvažiavo brolis J., kuriam papasakojo kas įvyko, tarp jo ir sūnaus G., jį nuvežė į ligoninę, kur apžiūrėję medikai, jam nustatė šonkaulių lūžimą (b. l. 27-28).

Liudytojas Č. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su V. ir G. K., gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), apie 18 metų, kadangi G. motina J. buvo jo sugyventinė. G. pažįsta nuo mažens. Gyvena visi draugiškai, o po jo sugyventinės J. mirties liko gyventi trise. 2013 m. kovo 16 d. trise gėrė vyną. Vakare, tikslios valandos nepamena, jis nuėjo miegoti į savo kambarį, kadangi buvo girtas, todėl konflikto vykusio tarp V. ir G. nematė. Kad įvyko konfliktas tarp G. ir V., jis sužinojo kitos dienos rytą, kai pas jį į kambarį atėjo G. ir paklausė už ką jis vakar sumušė tėvą. Kadangi jis nieko nematė, o jei ir matė tai nieko neprisimena, tad jam pasakė, kad jis nieko nežino. Tą pačią dieną, valandos nepamena, į namus atvyko V. brolis J. ir pamatęs sužalotą V. jį išvežė į Alytaus ligoninę, o po kurio laiko atvyko į namus ir policijos pareigūnai, kurie išsivežė G. Tai ne pirmas kartas kai G. su tėvu konfliktuoja (b. l. 29-30).

Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. K. yra jo brolis, kuris gyvena kartu su savo sūnumi G. Abu jie gyvena iš brolio gaunamos pašalpos, kadangi jo sūnėnas niekur nedirba. 2013 m. kovo 17 d. apie 11 val. jis atvyko pas brolį V., kuris papasakojo, kad kovo 16 d. tarp jo ir sūnaus įvyko konfliktas, kurio metu G. jį sumušė, kumščiu trenkė jam į kairį smilkinį ir vieną kartą sudavė į smakrą, nukritusį ant grindų spardė. Brolis skundėsi, kad jam skauda šoną, todėl jis jį išvežė į ligoninę, kur apžiūrėję medikai, nustatė šonkaulių lūžimą. Su broliu jie grįžo namo ir sutiktas G. jam pasirodė agresyvus ir piktas, jis jam tik pasakė, kad V. lūžęs šonkaulis, palydėjo brolį iki virtuvės, o su G. nuėjo į kambarį pasišnekėti. G., kuris buvo girtas, bandė jį gąsdinti, tačiau jis nekreipė dėmesio. Jis susiruošė važiuoti namo ir einant link automobilio išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad G. išstūmė jo brolį pro duris. Brolis patvirtino, kad G. jį išmetė iš namų. Jis su broliu nuvažiavo į miestelį ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė G. į Alytų ( b. l. 31-32 ).

2013-03-17 Tarnybiniu pranešimu pranešama, kad 2013-03-14 22.51 val. Alytaus apskrities VPK telefonu pranešta apie V. K., kurį sumušė sūnus, kreipimąsi į ligoninę dėl galvos, krūtinės sumušimo (b.l. 3.).

2013-03-17 Tarnybiniame pranešime užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, kad (duomenys neskelbtini) kaime sūnus išgertuvių metu sumušė savo tėvą (b.l. 4-6).

2013-03-26 Specialisto išvadoje Nr. G281/13(06) konstatuota, kad V. K. padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14,15).

2013-03-17 asmens blaivumo testu G. K. nustatyta 3,25 promilės (b. l. 33).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis G. K. kaltas padaręs nusikaltimą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis pripažino, kad nukentėjusiajam, kuris yra jo tėvas, sudavęs smūgius, ką patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Tokiais kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam, kuris yra kaltinamojo tėvas, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 d.3 p., požymiai. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys.

Bausmės skyrimo klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis G. K. į psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 54). Jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 57), dabar yra teisiamas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriuos taip pat darė būdamas neblaivus ( b. l. 57-58).

Kaltinamasis, nors yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nededa jokių pastangų susirasti darbą, ką patvirtina pažyma iš Lietuvos darbo biržos, kad kaltinamasis darbo biržoje neregistruotas(b. l. 60), Miroslavo seniūnijos charakterizuojamas neigiamai - charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamasis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, niekur nedirba ir neregistruotas darbo biržoje, kad dėl jo elgesio skundėsi jo tėvas ( b. l. 56).

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ne pirmą kartą savo tėvo atžvilgiu vartoja smurtą ir išvadų dėl tokių savo neteistų veiksmų nedaro (b.l. 44,45,47).

Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę ir neleidžia teismui manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo lengvinančių aplinkybių nėra: nors kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo poelgyje nėra nuoširdaus gailėjimosi: kaltinamasis savo poelgio kritiškai nevertina, nesikremta dėl padarytų veiksmų, atvirai ir iššaukiančiai išreikšdamas teisme savo poziciją, kad nenori ir net neketina atsiprašyti savo tėvo.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Šios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės, nes tokiu atveju kaltinamasis nebus pakankamai nubaustas ir sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. (BK 41 str.), todėl G. K. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už įstatymo straipsnio, numatančių atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-17 iki 2013-03-19 (b. l. 35, 50).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nutartimi G. K. paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės: įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie V. K., nebendrauti, neieškoti su juo ryšių, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 48).

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo V. K. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 185,39 Lt. žalos atlyginimo(b.l.17-20).

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamasis privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais,

n usprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.3 p. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-17 iki 2013-03-19.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. K. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nutartimi G. K. paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones: įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie V. K., nebendrauti, neieškoti su juo ryšių, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš G. K. 185,39 Lt. (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 39 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Diana Atajeva