- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- II-34-272/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00274-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Irena Stefanovič (pirm.)
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Pažeidėjas
- A. A. G.
- Institucija
- VA VPK Trakų r. PK
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2020-10-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1701-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau ir - Institucija) 2020-10-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1701-2020 (toliau ir – Nutarimas) ir bylą nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (toliau ir – Pareiškėjas) A. A. G. ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu pateiktu prašymu prašė, atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją ir paskelbtą karantiną šalyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 630 straipsnio 2 dalimi bylą nagrinėti pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Institucija 2020 m. spalio 6 d. priėmė Nutarimą ir jam skyrė 150 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu ir nepraleisdamas teisės aktuose nustatyto termino teikia skundą.
Nurodė, kad Nutarime teigiama, jog 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.53 val. į J. D. priklausančios sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atėję Pareiškėjui priklausantys galvijai, kurie buvo pabėgę iš aptvaro, nulaužė aštuonių pušų bei dviejų beržų šakas, taip pat dekoratyvinę rožę ir jurginus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmių ir neginčytinų jo kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų. Pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo Pareiškėjo kaltinimas, tai pačios mukentėjusiosios J. D. parodymai. Jos sklype ganosi daugiau galvijų, todėl jeigu iš tikrųjų buvo padaryta žala jos želdiniams, neaišku, kieno galvijai tai padarė. Netgi neaišku, ar nukentėjusiosios nurodytą žalą (nulaužtos pušų ir beržų šakos, dekoratyvinė rožė, jurginai) iš tikrųjų padarė galvijai. Įvykį tyrę policijos pareigūnai specialių žinių, leidžiančių nustatyti vieno ar kito gyvūno rūšies želdiniams padaryto pažeidimo faktą, neturi, jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti želdiniams padarytos žalos faktą bei nustatyti žalą sukėlusią priežastį, byloje nėra.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, taip pat Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše (patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužes 2 d. įsakymu Nr. B1-336) ir Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimuose (patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. isakymu Nr. B1-690) nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti vykdoma gyvūnų laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat pareiga nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ar ūkinių gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
Šiuo atveju Pareiškėjas ėmėsi priemonių minėtoms teisės aktų jam keliamoms pareigoms užtikrinti – įrengė elektrinį piemenį jam priklausančioje pievoje, kurioje ganė savo gyvulius, todėl net jei žala būtų sukėlę Pareiškėjo galvijai, jo veikoje nėra kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo) dėl to, kad jam priklausantys gyvuliai išėjo iš jiems įrengto aptvaro, nes nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad jis turėjo ir galėjo numatyti, jog jo įrengtos apsaugos nuo gyvulių išėjimo iš aptvaro priemonės nebus pakankamos, kad būtų užtikrinta, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
Pareiškėjo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog Pareiškėjas neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi ribų, ir dėl to atsirado padariniai – buvo padaryta žala nukentėjusiosios J. D. turtui. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Nukentėjusioji J. D. teismo posėdyje parodė ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (2021-01-18 Prašymas) nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi 6 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra ūkininkė, sėja javus ir kt. Galvijų nelaiko. Pareiškėjas prieš 5-6 metus šalia jos sklypo ribos nusipirko ar išsinuomojo žemę ir laiko mėsinius galvijus. Pirmais metais problemų nebuvo, Pareiškėjas įsirengė elektrinį piemenį, buvo nušienauta žolė, bet su laiku jis nustojo prižiūrėti elektrinį piemenį, jo laidai nusvyro iki pat žemės. Ji kiekvieną savaitgalį atvažiuoja į savo sodybą, šienauja laukus, prižiūri ir puoselėja sodybą. Jos ir pareiškėjo žemės sklypai ribojasi. Jo gyvuliai (galvijai) vis ganosi jos sodybos žemėse, tai jau tęsiasi apie 4-5 metus. Ji buvo nuvažiavusi pas Pareiškėją į namus į (duomenys neskelbtini) (gal už 6 km nuo jo žemės sklypo) pakalbėti, bet jis buvo nusiteikęs agresyviai, į jos pastabas nereagavo ir nereaguoja. 2019 m. apie rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į policiją dėl to, kad Pareiškėjo galvijai nuolat ganosi jos sodyboje ir gadina jos turtą. Tuo metu elektrinis piemuo buvo visai neveikiantis, nutrauktas. Tuo metu Pareiškėjas turėjo apie 12-14 galvijų, o šiuo metu turi virš 10 galvijų. Parodė, kad 2020-07-01, 2020-08-26 ir 2020-08-29 ji siuntė Pareiškėjui savo mobiliuoju telefonu darytas nuotraukas, kad jo galvijai ganosi jos žemės sklype, bet jis nereaguoja. 2020-08-29 ji parašė policijai pareiškimą. Atvažiavę policijos pareigūnai viską užfiksavo. Ji įvertino jai padarytą žalą simboline suma – 100 Eur, vertino ne tik pačius Pareiškėjo galvijų apgadintus augalus – jurginus, dekoratyvinę rožę, medžius – aštuonias pušis ir du beržus, kurių šakas nulaužė Pareiškėjo galvijai, bet ir savo darbą, kadangi ne tik gėles, bet ir pušis bei beržus jie patys su vyru sodino, prižiūrėjo juos. Pareiškėjas nuo to laiko savo galvijus perkėlė į kitą ganyklą, toliau nuo jos sodybos, ir po šio įvykio jis nebendravo su ja dėl šio įvykio. Nei ji, nei arčiau gyvenantys kaimynai nelaiko galvijų. Į savivaldybę dėl komisijos dėl šio įvykio sudarymo ji nesikreipė, nes internete nerado, kad dėl žmonių laikomų galvijų padarytos žalos nustatymo galima būtų kreiptis į savivaldybę. Pareiškėjas jai padarytos 100 Eur žalos neatlygino. Prašo Nutarimą palikti galioti ir priteisti jai iš Pareiškėjo 100 Eur turtinę žalą.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo į skundą Institucija nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
2020-08-29 Andriui A. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 87-ANR_P-4852-2020 (toliau – Protokolas) už tai, kad 2020-08-29, apie 8.53 val. į J. D., gimusiai 1966-06-06, priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą atėję Andriui A. G., gimusiam 1961-07-23, priklausantys galvijai, kurie buvo pabėgę iš aptvaro, nulaužė aštuonių pušų ir dviejų beržų šakas, taip pat dekoratyvinę rožę ir jurginus, už tai yra nustatyta atsakomybė ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
A. A. G. Institucijos 2020-10-06 nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1701-2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir nenustačius jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam paskirta 150 Eur bauda. Taip pat Nutarime (Nutarimo sklityje „Sprendimas dėl įpareigojimo atlyginti žalą ir (ar) motyvai, kuriais remiantis nuobauda didinama aba mažinama“) nurodyta, kad A. A. G. įpareigojamas atlyginti padarytą 100 Eur žalą nukentėjusiajai J. D..
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ANK 5 straipsnis).
Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio nusižengimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
ANK 346 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš skundo matyti, jog Pareiškėjas neginčija, kad jo gyvuliai išėjo už aptvaro ribų, tačiau jis nurodo, kad ėmėsi priemonių jam teisės aktų keliamoms pareigoms užtikrinti – įrengė elektrinį piemenį jam priklausančioje pievoje, kurioje ganė savo gyvulius, todėl net jei žalą būtų sukėlę Pareiškėjo galvijai, jo veikoje nėra kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo) ir jis nesutinka, kad padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jam priklausančius gyvulius jis prižiūrėjo tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, jis nurodė, kad J. D. sklype ganosi daugiau galvijų, todėl jeigu iš tikrųjų buvo padaryta žala jos želdiniams, neaišku, kieno galvijai tai padarė. Netgi neaišku, ar nukentėjusiosios nurodytą žalą (nulaužtos pušų ir beržų šakos, dekoratyvinė rožė, jurginai) iš tikrųjų padarė galvijai. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti želdiniams padarytos žalos faktą, dydį bei nustatyti žalą sukėlusią priežastį.
Kaip minėta, Protokole ir skundžiamame Nutarime A. A. G. veika kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Taigi, veikai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti, jog minėtais veiksmais buvo padaryta žala. T. N., tiek Protokole Institucija konstatavo, kad A. A. G. priklausantys galvijai pabėgo iš aptvaro ir atėję į J. D. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą nulaužė aštuonių pušų ir dviejų beržų šakas, taip pat dekoratyvinę rožę ir jurginus, tačiau nei Protokole, nei Nutarime nurodant administracinio nusižengimo esmę, t. y. formuluojant kaltinimą, skiltyje „Administracinio nusižengimo esmė“ nėra nurodyta, kad A. A. Grigas savo veiksmais padarė žalą ir kokio dydžio. Pažymėtina, kad tik Nutarime skiltyje „Sprendimas dėl įpareigojimo atlyginti žalą ir (ar) motyvai, kuriais remiantis nuobauda didinama arba mažinama“ nurodyta, kad A. A. G. įpareigojamas atlyginti padarytą 100 Eur žalą nukentėjusiajai J. D.. Tačiau šiuo atveju tai nelaikytina, kad yra aiškiai išdėstyta inkriminuoto nusižengimo esmė.
Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. ANK 617 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnis nurodo būtinus ne teismo tvarka priimto administracinio nusižengimo nutarimo turinio elementus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nutarime, be kita ko, turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
ANK 346 straipsnis savo esme yra blanketinė norma, todėl kvalifikuojant asmens padarytą nusižengimą pagal aptariamą teisės normą administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik ANK straipsnį, straipsnio dalis, bet turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas (taip pat – jo straipsnis, dalis ar punktas), kurio (kurių) reikalavimus asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
Šiuo atveju Protokole ir skundžiamame Nutarime (skiltyje „Administracinio nusižengimo esmė“) nenurodytas nei specialusis įstatymas, nei kitas teisės aktas, kurio (kurių) reikalavimus galimai pažeidė A. A. G., t. y. nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta administracinio nusižengimo esmė.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos argumentus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 618 straipsnyje, kuriame reglamentuoti administracinio nusižengimo nutarimo turiniui keliami reikalavimai, reikalauja administracinio nusižengimo nutarime ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio nusižengimo nutarime protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio nusižengimo padarymu.
Taigi, iš Protokolo ir skundžiamo Nutarimo matyti, kad nei Protokole, nei Nutarime (skiltyje „Administracinio nusižengimo esmė“) nėra nurodyta, kokius konkrečiai teisės aktus, numatančius gyvūnų laikymo reikalavimus (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus), Institucijos nuomone, savo veiksmais pažeidė padarė A. A. G.. Todėl konstatuojama, jog Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi Nutarimą, pažeidė ANK 609 straipsnio 1 dalies, 617 straipsnio 1 dalies, 618 straipsnio 2 dalis reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad skundžiamame Nutarime A. A. G. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ANK 617 straipsnyje nurodyti administracinių nusižengimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir teisėtumo, staigmenų negalimumo procese bei kiti principai, numatyti ANK 566-567 straipsniuose.
Galiausiai, administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių (ANK 609 straipsnis), tačiau A. A. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole jo paaiškinimo nėra (pažymėtina, kad Institucijos teismui pateiktoje Protokolo kopijoje yra pareigūno, suračiusio Protokolą, padarytas prierašas (nenurodant jo padarymo datos): „atsisakė nuo paaiškinimo“).
ANK 642 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali.
ANK 617 straipsnio 2 dalis suteikia teisę pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už nusižengimus, kurie apskritai nebuvo tinkamai įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti Protokole ir Nutarime.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju surašant Protokolą ir priimant Nutarimą padaryti anksčiau nurodyti trūkumai/pažeidimai laikytini esminiais, suvaržančiais asmens teisę į gynybą, numatytą ANK 577 straipsnyje, nes neaiškiai išdėstyta jam inkriminuoto nusižengimo esmė ir formuluojant nusižengimo esmę nėra nurodyta, ar padaryta žala ir kokio dydžio, ir teismas neturi galimybės ištaisyti padarytų trūkumų/pažeidimų, kurie turi būti taisomi Institucijoje, surašiusioje administracinio nusižengimo protokolą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl skundas tenkintinas iš dalies, Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo tirti Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2020-10-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1701-2020 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.