- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- A6.-472-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00442-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. D.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D., nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 3 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovės finansinė padėtis sunki, mokestiniai įsipareigojimai didėja ir ji yra nemoki, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, tačiau vėliausiai iki 2023 m. kovo 24 d. (nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad mokesčių inspekcija, nežinant nei jam, nei įmonės buhalterei, nežinant apie jokius procesus, iškėlė įmonei bankroto bylą. Apie tai gavo tik registruotą laišką su priskirtu bankroto administratoriumi, viskas padaryta jam nežinant. Taip įvyko dėl to, kad, mokesčių inspekcijos darbuotoja, neįsigilinus į situaciją, grynai iš skaičių, pasiėmus įmonės balansą 2021 m., pamačiusi įsipareigojimus įmonės ir faktinį sandėlio likutį, nusprendė, kad įmonė yra nemoki. Įmonė turėjo gavusi baudą mokesčių inspekcijos, kuri buvo nesumokėta, bet buvo ne vieną kartą kreiptasi į mokesčių inspekciją sudaryti mokėjimo grafiką ir mokėti, tačiau jokių minčių apie jokius bankrotus ir t. t. nebuvo ir būti negalėjo. Įmonė veikianti, viskas kaip ir gerai, tiesiog, susidūrė su tokiu žmogišku faktoriumi, kažkas nepasigilino, nepasižiūrėjo, pamatė skaičiukus ir atidavė į teismą tiesiog. Jam nebuvo žinoma, kad mokesčių inspekcija išieškojimo veiksmus vykdo. Nors sąskaitoje buvo įstatytas inkasinis, į sąskaitą įkrisdavę pinigai automatiškai nusirašydavo mokesčių inspekcijai. Bet tuo pačiu metu, ta prasme skola niekur nedings, ji susidarė iš baudos ir ten dar truputėlį neapmokėta buvo, nes buvo sunkumų. Čia ir ta pandemija keli metai buvo, corona virusas, po to karas prasidėjo, jie labai surišti su tuo, įmonė prekiauja automobilių dalimis ir ženkliai apyvartos krenta, tai normalu, krenta, pakyla ir t. t. Todėl ir prašė ne vieną kartą sudaryti mokėjimo grafiką, nuo kurio neatsisako ir nemato jokių problemų iš to išbristi, išsisukti, išsimokėt ir dirbti toliau. Žinojo, kad bendrovė skolinga mokesčiams, įsiskolinimas buvo, už gyventojų pajamų mokestį. Tai po baudos 2022 m. kovo mėn. 18 500 tūkstančių skola buvo. Buvo mokami mokesčiai 2020, 2021, 2022 metais. Nuo 2019 m. pradžios nemokėta, 2019 m. spalio 18 d. sumokėta 2 350 Eur. Taip, ne pilnai, tiesiog, bet buvo mokėta. Neneigia, kad skola yra, žinojo, kad buvo iškelta bankroto byla įmonei, nutartį apskundė, bet su teismo sprendimu nesutinka. Įmonė po šiai dienai moki būtų, jeigu galėtų dirbti. Jokių skolų, išskyrus VMI, daugiau nebuvo. Skola buvo daugiau nei 20 tūkstančių šių metų balandžio mėnesį. Iš karto pilnai tą skolą padengti galimybės nėra, dėl to ir prašė sudaryti mokėjimo grafiką. Po šiai dienai niekas nieko nepaaiškino. Dabar mintis tokia, kad su bankroto administratoriumi eina tuo keliu, kad sudarytų taikos sutartį ir bandys nutraukti bankroto bylą. Jis per paskutinius metus praplėtė patalpas, dvigubai padidinosandėlį, susitvarkė dokumentus, leidžiančius dirbti su pavojingomis atliekomis ir t.t. Nemato prasmės nevykdyti toliau veiklos, tuo labiau kieme stovi turto, mažiausiai 50 tūkstančių eurų, čia realizavus. Yra 12 transporto priemonių, tai oficialiai dirba. Transporto priemonės likvidžios, kelios pilnai, viena yra įmonės, kurios vien tik vertė mažiausiai 5 tūkstančiai eurų. Tos transporto priemonės 3 kartus padengtų nepilnai, 2,5 karto, įsiskolinimą. Na tos transporto priemonės nėra skirtos parduoti kaip daiktą, o tos transporto priemonės išardytos ir galėtų būti parduodamos dalimis, įmonė tuo ir užsiima, prekiauja dėvėtomis automobilių dalimis. Tai jų prekės, jų vadinamas sandėlis. Kito turto įmonė neturi.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.
VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo R. D.. VMI yra Bendrovės kreditorė. VMI duomenimis, 2023 m. balandžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 22 562,31 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. balandžio 16 d. Bendrovei pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m. balandžio mėnesį. Bendrovė VMI teikė mokesčių deklaracijas, tačiau juose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus iš Bendrovės sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Pagal VMI pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1564-392/2023 iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Buvęs Bendrovės vadovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas skundo netenkino ir 2023 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-356-934/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą, t. y. ji įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ duomenimis paskutinė Bendrovės finansinė ataskaita ir jos dokumentai yra pateikti už 2021 m., pateiktame balanse Bendrovės turto vertė iš viso nurodyta – 39 225 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už 139 644 Eur. Iš pateikto balanso matyti, kad Bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršija Bendrovės nurodyto turto vertę. Šis Bendrovės balansas buvo sudarytas ir patvirtintas 2022 m. kovo 4 d. ir Juridinių asmenų registrui pateiktas 2022 m. gegužės 31 d. Pažymima, kad Bendrovės finansinės ataskaitos už 2021 m. sudarymo ir jos patvirtinimo dieną, t. y. 2022 m. kovo 4 d. Bendrovės skola VMI buvo 18 467,58 Eur, o jos pateikimo Juridinių asmenų registrui dieną, t. y. 2022 m. gegužės 31 d., buvo 19 095,17 Eur. Bendrovė registruoto turto neturi, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis jos vardu įregistruota 12 transporto priemonių, tačiau VMI neturi duomenų, ar šios transporto priemonės realiai egzistuoja, kokia jų būklė. Taigi, tai dar nereiškia, kad Bendrovė turi likvidaus turto. Be to, tai, kad Bendrovė neturi realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, patvirtinta ir tai, kad VMI dar nuo 2021 m. gruodžio 9 d. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės turto, tačiau iki pat šios dienos išieškoti mokestinės nepriemokos iš Bendrovės nepavyko. Akivaizdu, kad Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų VMI, nes jos mokestinė nepriemoka 2021 m. lapkričio 8 d. dienai buvo 3 333 Eur, 2022 m. kovo 4 d. dienai buvo 18 467,58 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. datai buvo 19 095,17 Eur ir 2023 m. sausio 12 d. buvo 22 126,32 Eur, o tai, sutinkamai su JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra nemoki. Daroma išvada, kad buvusio Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado nuo 2022 m. kovo 4 d., t. y. kada buvo sudaryta ir patvirtinta Bendrovės finansinė ataskaita už 2021 m., kurią jis pats pasirašė ir jam jau tada neabejotinai buvo žinoma sunki Bendrovės finansinė padėtis. Taigi R. D., nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 3 d., būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. didelius bei nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Taigi jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus. R. D. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2-4).
Prie pareiškimo pateikti dokumentai: „Mano VMI“ išrašas UAB (duomenys neskelbtini) (vadovo) kontaktiniai duomenys, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie vadovą, mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. gegužės 31 d., 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. balandžio 6 d. išrašai, likučių derinimo ataskaita, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1564-392/2023 kopija, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-356-934/2023 kopija, VĮ „Registrų centras“ išrašai apie UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius (b. l. 5-34).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).
Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui tapus nemokiam (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 5 d. 1 p., 6 str. 2 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 str. 23 d.). Tuo tarpu terminas „juridinio asmens bankroto procesas“ (toliau – bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 str. 4 d.).
Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 str. 2 d.). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatyta, kad R. D. nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Bendrovė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjo deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka vis didėjo – 2021 m. lapkričio 8 d. dienai buvo 3 333 Eur, 2022 m. kovo 4 d. dienai buvo 18 467,58 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. datai buvo 19 095,17 Eur ir 2023 m. sausio 12 d. buvo 22 126,32 Eur. Paskutinės Bendrovės finansinės ataskaitos ir jos dokumentų už 2021 m. duomenimis, Bendrovės turto vertė iš viso – 39 225 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -139 644 Eur. Taigi įsipareigojimai ženkliai viršijo Bendrovės nurodyto turto vertę. VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. priėmė sprendimus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 2021 m. lapkričio 8 d. (1 441,14 Eur), 2022 m. sausio 20 d. (173,29 Eur), 2022 m. vasario 21 d. (9 795,47 Eur), 2022 m. kovo 2 d. (101,02 Eur), 2022 m. kovo 21 d. (7 443,84 Eur), 2022 m. balandžio 7 d. (104,77 Eur), 2022 m. gegužės 2 d. (394,26 Eur), 2022 m. gegužės 19 d. (489,07 Eur), 2022 m. birželio 13 d. (261,59 Eur), 2022 m. liepos 21 d. (135 Eur), 2022 m. rugpjūčio 22 d. (669,20 Eur), 2022 m. rugpjūčio 31 d. (554,79 Eur), 2022 m. rugsėjo 22 d. (1 312,01 Eur), taip pat sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 2021 m. gruodžio 9 d. (1 532,60 Eur), 2022 m. balandžio 13 d. (16 977,05 Eur), 2022 m. gegužės 24 d. (679,98 Eur), 2022 m. birželio 17 d. (488,04 Eur), 2022 m. liepos 20 d. (707,52 Eur). VĮ Registrų centro duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruota 12 transporto priemonių, tačiau nėra duomenų, ar šios transporto priemonės realiai egzistuoja ir kokia jų būklė. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. R. D. nevykdant JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, viena iš UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti Bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis (įsiteisėjusi 2023 m. kovo 24 d.), kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D. laiku, t. y. nuo tada, kai VMI pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus (2021 m. lapkričio 8 d.) arba vėliausiai iki 2023 m. kovo 24 d. (nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo VMI iniciatyva įsiteisėjimo dienos), nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo žinoma apie tai, kad jo vadovaujama Bendrovė yra skolinga VMI ir negalėjo nustatytu metu padengti šios skolos. Pažymėtina, jog ši aplinkybė įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, kaip matyti, R. D. minėtų veiksmų neatliko, tą jis pripažino ir teisme, nurodydamas, kad tik kreipėsi į VMI dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Kadangi priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir turto buvo vykdomas jau nuo 2021 m. lapkričio 8 d., darytina išvada, kad minėta Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, ir vėliausiai tuomet arba, kaip minėta, iki 2023 m. kovo 24 d., Bendrovės vadovui R. D. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad R. D. neketino skelbti Bendrovės bankroto, nes dar tikėjosi išmokėti skolas, vykdyti veiklą, neatleidžia jo nuo atsakomybės už kreditorės – VMI, interesų pažeidimą, kadangi jis ne tik kad neteikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), bet ir nesiėmė kitokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti Bendrovės mokumą.
Atsižvelgus į tai, R. D. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į R. D. asmenybę – nedirbantis, išsiskyręs, turintis du mažamečius vaikus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, tai, kad nenustatyta R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. D. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-472-1122/2023.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.