- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-158-166/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- M. K.
nukentejusiajam M. K. ir jo atstovei R. K.
teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo nukentejusiojo M. K. atstoves R. K. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-02-17 nutarties, kuria atmestas jos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo atmesti jos skunda, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2006 m. balandžio 28 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dali del to, kad 2006 m. balandžio 28 d. apie 12.30 vai. Vilniuje, Pilaites prospekte, M. K. vairuojamas motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) v/n AT, susidure su M. N. vairuojamu automobiliu Honda FR-V, v/n (duomenys neskelbtini) del ko M. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
2008 m. rugpjucio 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-80388-06 buvo nutrauktas M. N. veikoje nenustacius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiu.
2008 m. lapkricio 20 d. Vilniaus miesto l apylinkes teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-80388-06 buvo atnaujintas nurodant spresti klausima del pakartotines specialisto išvados gavimo ar komisijines teismo autotechnines ekspertizes atlikimo.
2009 m. birželio 3 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-80388-06 pakartotinai buvo nutrauktas M. N. veikoje nenustacius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiu.
2009 m. rugpjucio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas r. 10-1-80388-06 buvo atnaujintas, o 2009 m. rugpjucio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apylinkes teismo nutartis palikta galioti.
Ivertines papildomo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras 2010 m. lapkricio 2 d. nutarimu ikiteismini tyrima Nr. 10-1-80388-06 nutrauke nustates, kad nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiu. Ši nutarima nukentejusiojo atstove apskunde.
2010 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prieme nutarima, kuriuo atmete nukentejusiojo atstoves skunda del prokuroro nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 10-1-80388-06 panaikinimo ir tyrimo atnaujinimo.
Šalies argumentai
P. R. K. kreipesi i Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja su skundu prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarima ir atnaujinti ikiteismini tyrima patraukiant kalta asmeni baudžiamojo atsakomyben.
Prokuraturos nutarime padarytos išvados del ikiteisminio tyrimo nutraukimo pareiškejai kelia tam tikru abejoniu. Pareiškeja skunde visu pirma atkreipia demesi i tai, kad pirminis motociklo ir automobilio Honda kontaktas buvo prieš šukiu koncentracijos vieta, o ne priešais. Pirminis motociklo ir automobilio kontaktas ivyko priešpriešineje eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Pilaites, M. K. liko guleti toje pacioje juostoje, kur ir ivyko susidurimas. Antra ekspertai teigia, kad motociklas susidurimo metu su automobiliu Honda kontaktavo kairiuoju šonu, taciau pareiškeja pastebi, kad motociklo kairysis šonas yra smarkiai apgadintas, taciau motociklo apgadinimai prasideda nuo motociklo viršuje esanciu spoileriu, dengianciu skydelio lempa, ortakius ir tesiasi išilgai per visa šona iki motociklo galines dalies. Šie sugadinimai akivaizdžiai patvirtina, kad motociklo sugadinimai atsirado nugriuvus ant asfalto dangos, kadangi ant automobilio Honda nera net menkiausio ibrežimo. Be to, tyrejos pateiktose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad motociklo priekis yra 60-70 cm aukštyje, todel esant ekstremaliam stabdymui ir motocikla pastacius ant priekinio rato, tuo paciu pridejus priekiniu motociklo amortizatoriu paslankuma, aukštis gali sutapti (šiuo atveju ir sutampa) su automobilio Honda padarytais sugadinimais, kurie yra užfiksuoti 49-56 cm aukštyje nuo žemes paviršiaus. Tokiu budu pareiškejos nuomone, ekspertizes metu nebuvo vertinamos visos bylos aplinkybes, kurio nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Trecia, pats M. N. savo parodymuose nurode, kad važiavo 50 km/h greiciu ir priartejo prie dar leciau važiavusio automobilio Audi. M. N. važiavo apie 50 km/n greiciu kelyje, kur tuo metu maksimalus leistinas greitis buvo 60 km/h. Iš šiu parodymu pareiškejai matyti, iš kur galejo buti didelis greiciu skirtumas tarp automobilio Honda ir motociklo, todel ekspertu atlikti paskaiciavimai, susije su reakcijos laiku, atstumui reikalingu sumažinti motociklo greiti iki priekyje važiuojancio automobilio greicio, nera teisingi ir pagristi, kadangi ekspertizes metu buvo imtas maksimalus leistinas greitis, o ne ikiteisminio tyrimo metu nustatytas greitis.
Šalies argumentai
Pareiškeja skunde taip pat nurodo, kad byloje papildomai buvo atlikta specialisto išvada, nors ji apie jokius papildomai atliekamus veiksmus nebuvo informuota nei raštu, nei žodžiu. Pareiškeja nesutinka su 2009 m. gegužes 15 d. specialisto išvada Nr. 11-576(09), kadangi ji neinformatyvi, itin paviršutiniška bei neatitinkanti faktiniu bylos aplinkybiu. Patys specialistai tiriamoje dalyje nurode, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje esancios ivykio vietoje ant kairio šono gulincio motociklo fotografijos yra itin prastos kokybes ir neinformatyvios (jose motociklo išoriniai sugadinimai apskritai neižiurimi), klaidingai nurode, kad ekspertiniais tyrimais negalima atkurti aukšciau paminetu transporto pirminio suartejimo mechanizmo bei nustatyti, kokiu atstumu nuo automobilio Honda FR-V buvo motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini), kai pirmasis pradejo lenkimo manevra. Pareiškeja pažymi, kad prieš pat eismo ivyki motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) nevažiavo priešpriešinio eismo juosta, t.y. nebuvo lenkianciuoju. Tokia specialistu išvada yra itin subjektyvi ir klaidinga, pareiškejai susidaro nuomone, kad jiems nebuvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Juk šiai dienai ikiteisminio tyrimo duomenimis aiškiai ir negincijamai nustatyta, kad susidurimas ivyko lenkiamojoje dalyje - priešpriešineje eismo juostoje. Tokiu budu prokuratura, priimdama galutini procesini sprendima, negali aklai vadovautis LTEC 2009 m. gegužes 15 d. specialisto išvada Nr. 11-576(09). Pareiškejos nuomone, visiškai nevertinti automobilio Honda vairuotojo veiksmai, kad jis be posukio signalo prieš pat važiuojanti motocikla atliko lenkimo manevra neisitikindamas, kad tai saugu, kas ir itakojo eismo ivykio kilima. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje visiškai nepaneigtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertinis tyrimas, kuri atliko ir specialisto išvada suraše VGTU Automobiliu transporto katedros prof. habil. dr. O. L., turinti 46 metu mokslinio ekspertinio darbo staža ir eismo ivykiu teismo ekspertes kvalifikacija. Atlikus tyrima gautos išvados patvirtina, kad atliktos ankstesnes ekspertizes nera teisingos bei objektyvios. Butent, ivertinus ivykio vietos plane-schemoje nurodytas eismo ivykio aplinkybes, transporto priemoniu išsidestyma kelyje po ivykio, ju pedsakus bei stiklu-luženu išsibarstymo zona, buvo atliktas šio eismo ivykio grafo-analitinis tyrimas, atlikus atitinkamus paskaiciavimus, pavaizdavus transporto priemoniu judejima, nustatytas šio eismo ivykio mechanizmas. Pateiktame tyrime nustatyta bei išvadose aiškiai konstatuota, kad automobilis Honda, vairuojamas M. N., važiuojantis greiciu apie 50 km/h dešine kelio puse Pilaites prospektu Pilaites link paskui priekyje kolonoje leciau važiuojancius automobilius nuo „Lukoil" degalines ir budamas apie 220 m atstumu nuo kelio praplatejimo prieš tilta-viaduka, pradejo priekyje leciau apie 15 m atstumu važiuojancio automobilio Audi B4, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. K. lenkima neisitikines, kad kolona jau lenkia motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini), v/n AT, vairuojamas M. K..
Pareiškeja skunde nurodo, kad prokuratura, priimdama procesini sprendima del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, betarpiškai vadovavosi LTEC 2010 m. birželio ll d. ekspertizes aktu Nr. 11-609(10), taciau nesudare pareiškejai galimybes užduoti ekspertams papildomus ir labai svarbius klausimus. Ekspertams nebuvo užduoti šie klausimai: 1) kuria motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini) dalimi padaryti sugadinimai automobiliui Honda FR-V, v/n (duomenys neskelbtini) užfiksuoti fotonuotraukose; 2) ar tuo metu, kai ivyko transporto priemoniu susidurimas ar kelios sekundes (akimirkos) iki transporto priemoniu susidurimo motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini) galine dalis galejo buti pakilusi nuo asfalto esant ekstremaliam stabdymui, t.y. visiškai užblokavus priekini stabdi; 3) ar motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) susidurimo metu ekstremaliai stabdant ir budamas ant priekinio rato galejo pakeisti savo judejimo trajektorija ir išvažiuoti i gretima eismo juosta? Pareiškejos nuomone, LTEC 2010 m. birželio 11 d. atliktoje ekspertizeje yra daug grubiu netikslumu ir prieštaringu išvadu, motyvu del paties transporto priemoniu susidurimo, kurios nera pašalintos iki šiol. Patys ekspertai tiriamoje dalyje nurode, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje esancios fotografijos, kuriose užfiksuotas ivykio vietoje ant kairio šono gulintis motociklas, yra itin prastos kokybes ir mažai informatyvios (jose motociklo išoriniai sugadinimai apskritai neižiurimi), ekspertu teiginys akivaizdžiai nurašytas nuo ankstesnio tyrimo rezultatu, t.y. nuo 2009 m. geguže 15 d. specialisto išvados. Tik po ekspertizes atlikimo pareiškeja buvo informuota apie tokia, ekspertize. Susipažinusi su jos išvada pareiškeja ikiteisminio tyrimo pareigunams nurode, kad iki šiol eismo ivykyje dalyvaves motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) visiškai neremontuotas, nuo eismo ivykio stovi garaže, todel turetu buti apžiuretas ekspertu ir tokiu budu butu gauta papildomos objektyvios informacijos itin reikšmingos tyrimo sekmei, taciau motociklo atvyko apžiureti tik tyrima atliekanti tyreja E. M., kuri neturi tam reikalingu specialiu žiniu. Ekspertams šis, motociklas taip ir nebuvo pateiktas paaiškinant, jog tai visiškai nera butina. Pareiškeja mano, kad nera pagristas prokuroro teiginys, jog šiuo atveju, kai apžiura atliko tyreja i ja nepakvietusi specialisto, jokie istatymu reikalavimai nebuvo pažeisti, juk taip nera igyvendinti baudžiamojo proceso tikslai bei paskirtis, taip pat nera vykdoma pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, tuo paciu yra paneigtas teisingumo principas.
Pareiškeja atkreipia demesi i tai, kad ekspertizes akte klaidingai ir neteisingai motociklo išsikišusios detales vadinamos dempferiais, iš tikruju jos vadinamos „slider", tai detale, kuri dedama apsaugoti motociklo išoriniams sugadinimams motociklui slystant, krentant. Dempferiai motocikle montuojami (statomi) tarp motociklo remo ir vairo del motociklo stabilumo. Šie prieštaravimai ir neatitikimai nera pašalinti iki šiol. Be to, pareiškejos tvirtinimu, motocikle Suzuki (duomenys neskelbtini) nebuvo sumontuotu slideriu - i išore išsikišusiu detaliu, todel ekspertu išvados ir pamastymai šiuo konkreciu atveju nera pagristos ir teisingos. Pareiškeja nesutinka ir su ekspertizes akte nurodytos motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini) susidurimo vieta, nes iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemoniu susidurimas ivyko priešpriešineje eismo juostoje, be to, byloje aiškiai nustatyta, kad vienos eismo juostos plotis 4,4 m plocio (važiuojant link Pilaites), o priešpriešines eismo juostos plotis yra 4,9 m plocio. Tokiu budu ekspertu padaryta išvada, kad susidurimas ivyko ne mažesniu kaip 3,6 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto žiurint abieju transporto priemoniu važiavimo kryptimi, yra visiškai nepaaiškinama ir klaidinga. Ekspertu išvada, kad priekinio rato kaire puse (tiketina vairo šakemis) 49-56 m aukštyje nuo žemes paviršiaus kontaktavo su automobilio galinio bamperio dešinio puse, o juodos spalvos užnešimas 63-H58 m aukštyje ant to paties bamperio buvo padarytas, tiketina, kontaktuojant su šiuo motociklo kaires puses dempferiu, pareiškejai taip pat atrodo klaidinga, nes motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) neturejo slideriu, todel akivaizdu, kad automobilio galinio bamperio sugadinimai negalejo buti padaryti motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini) šonu. Buvo pridetos elementaraus eksperimento fotonuotraukos atliktos su tuo paciu motociklu Suzuki (duomenys neskelbtini) ir tokios pacios markes automobiliu Honda FR-V, todel akivaizdu, kad ekspertai patys turejo apžiureti motocikla ir esant reikalui atlikti butina eksperimenta, taciau tas atlikta nebuvo. Pareiškeja mano, kad tik atlikus eksperimentini tyrima galima objektyviai atkurti aukšciau paminetu transporto priemoniu pirmini suartejima, ju mechanizma, susidurimo mechanizma, kad šioje byloje butina atlikti papildoma ir išsamu šio eismo ivykio tyrima, byloje butina pavesti tiems patiems ekspertams ištaisyti akivaizdžias tyrimo klaidas, tikslinti komisijine eismo ivykio ekspertize ar paskirti pakartotine ekspertize.
Šalies argumentai
Pareiškeja taip pat mano, kad byloje netinkamai ivertinti liudytoju parodymai, liudytoju V. K., L. B. ir M. C. parodymus prokuroras vertino neobjektyviai, juos iškraipe bei jais kaip irodymu šaltiniu nesivadovavo, juk visas eismo ivykio mechanizmas aiškiai aprašytas 2008 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje. Pareiškejai akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota visomis galimybemis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, visiškai nebuvo atsižvelgta i ikiteisminio tyrimo medžiagoje jau esamus irodymus, kurie yra negincijami. Atskleisti nusikalstama veika bei pritaikyti nusikaltima padariusiam asmeniui atitinkama sankcija yra imanoma tik objektyviai ir teisingai atlikus parengiamaji darba - ikiteismini tyrima. Išanalizavusi nurodytas aplinkybes pareiškeja daro išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas bei teisingumo principas ipareigoja teisesaugos institucijas atskleisti bei išsiaiškinti kiekviena nusikalstama veika, o ne vilkinti bylos nagrinejima, slepti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Pareiškejos nuomone, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurorai savaip subjektyviai interpretavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neatsake, nepaneige pareiškejos skunde destomu aplinkybiu, daugelis skundo motyvu tiesiog nutyleti. Tokiu budu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas objektyviai, kvalifikuotai, išsamiai, per ši tyrima nebuvo surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktu teisingai išspresti baudžiamaja byla teisme. Nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima gali buti priimamas, jeigu visos irodymu rinkimo priemones yra išsemtos, visi irodymai teisingai ivertinti, tyrimas atliktas objektyviai ir kvalifikuotai.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teiseja 2011-02-17 nutartimi nukentejusiojo atstoves R. K. skunda atmete.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui R. K. prašo panaikinti teismo nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima.
Motyvuojamoji dalis
Nukentejusiojo atstoves R. K. skundas yra pagristas ir tenkinamas.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis yra neteiseta ir todel naikinama. Vilniaus apygardos teismo teisejas nesutinka su teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir, kad prokuroru nutarimuose teisingai išdestyta nusikalstamos veikos esme, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 str. 1 d.) ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas.
BPK 2 str. ipareigoja prokurora ir ikiteisminio tyrimo istaigas kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, pagal savo kompetencija imtis visu istatymo numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Ikiteisminio tyrimo teiseja, nagrinedama skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, savo kompetencijos ribose turejo patikrinti ar prokuroro nutarimas atitinka BPK 216 str. reikalavimus, t.y. ar nutarime nutraukti ikiteismini tyrima tinkamai išdestyta nusikalstamos veikos esme, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Taip pat ikiteisminio tyrimo teiseja esant nukentejusiojo(šiuo atveju atstoves) prašymui del nepilnai atlikto ikiteisminio tyrimo, privalejo patikrinti, ar veiksmai, kuriu prašo nukentejusysis(atstove), turi buti atlikti.
Apygardos teismo teisejas susipažines su bylos duomenimis bei nukentejusiojo atstoves R. K. skundo argumentais daro išvada, jog ikiteisminio tyrimo teiseja nepagristai sutiko su prokuroru nutarimuose padarytomis išvadomis, jog nepadaryta veika, turinti BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymius ir nepagristai atmete nukentejusiojo atstoves skunda.
Iš esamu duomenu matyti, jog prokuroru nutarimuose išdestytos bylos aplinkybes ir padarytos išvados yra vienpusiškos, remiamasi duomenimis, palankiais automobilio „Honda FR-V“ vairuotojui M. N. ir atvirkšciai nukentejusiojo M. K. atžvilgiu. Taciau prokuroru nutarimuose ir teismo nutartyje nera visapusiškos ivykio aplinkybiu analizes. Butent, kad pagrindine eismo ivykio priežastis techniniu požiuriu buvo automobilio „Honda“ vairuotojo veiksmai. Nukentejusiojo motociklui esant lenkime ir važiuojant priešingos eismo krypties juosta, automobilio „Honda FR-V“ vairuotojas išvažiavo i kaire priekyje važiuojancio automobilio „Audi“ lenkimui ir motociklininkas, budamas artimu atstumu ji pastebejus kaip kliuti stabde, taciau atsitrenke i ji. Motociklininko leistino greicio viršijimas, bylos duomenimis apie 10 km/h nebuvo pagrindine eismo ivykio priežastis. Remiantis bylos duomenimis Apygardos teismo teisejas nesutinka su prokuroru ir teisejos nutartyje padaryta išvada, kad M. N. lenkima pradejo esant saugiam atstumui iki motociklo. Kai tuo tarpu KET 180.1 punkte nurodyta, jog prieš pradedamas lenkti, vairuotojas privalo isitikinti, kad ne vienas iš važiuojanciu paskui ji vairuotoju, kuriems galetu buti sukliudyta, nepradejo lenkti. Tokiu budu M. N. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. požymiai. Tai patvirtina nukentejusiojo, liudytoju parodymai, ekspertizes, specialistes išvados ir kita medžiaga. Skunda nagrinejantis teisejas negali ipareigoti prokurora užbaigti ikiteismini tyrima, surašyti kaltinamaji akta ir byla perduoti teismui, taciau nustacius, kad prokuroru nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisejos nutartis yra neteiseti juos naikina. Ikiteismini tyrima butina atlikti išsamiai. Reikia atlikti virš išdestytus nukentejusiojo atstoves nurodytus tyrimo veiksmus, kurie yra svarbus ir gali tureti esmines reikšmes bylai, jie butini. Teisejas mano, jog esant tokiai bylos situacijai M. N. baudžiamosios atsakomybes klausima galetu išspresti teismas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarti, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-11-02 nutarima bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-12-22 nutarima.
Nutartis galutine ir neskundžiama.