Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bei N. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį taip pat nuteista ir S. K., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis organizavo ir koordinavo labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą ir gabenimą, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, 2014-10-01 skambindamas mobiliojo ryšio telefonu sesei S. K. bei nurodydamas paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paslėpti makštyje ir 2014-10-01 atgabenti į Alytaus pataisos namus, ilgalaikio pasimatymo metu paketą su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis perduoti jam, ne vėliau kaip 2014-10-01, vykdydama brolio N. K. nurodymus telefonu dėl paketo su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, paslėpimo ir gabenimo į Alytaus pataisos namus bei perdavimo jam, turėdama tikslą platinti – perduoti N. K., prie savęs neteisėtai laikė 1 paketą su 42,762 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 13,920 g narkotinės medžiagos heroino; 8,505 g tablečių, tablečių fragmentų ir miltelių, kurių sudėtyje yra 0,116 g psichotropinės medžiagos klonazepamo; 6,993 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys). Šias narkotines ir psichotropines medžiagas iš Alytaus, (duomenys neskelbtini), nugabeno į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, ten paslėpė makštyje, kur toliau laikė ir neteisėtai gabeno turėdama tikslą platinti, perduodant N. K., vėliau, 2014-10-01, 14.05 val., Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpoje, pareigūnei pareikalavus, paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų atidavė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo N. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, sušvelninti nuosprendį nuteistajam N. K. nerado teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis, išnagrinėjo visus įrodymus bei tinkamai išsprendė N. K. kaltumo klausimą. Pagrįstai pripažinęs jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, jam paskyrė tokią bausmę, kurią pripažinti per griežta negalima.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1–2 dalys).

Apygardos teismas, skirdamas N. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausmę, 1 metais didesnę, nei straipsnio sankcijoje įtvirtintas bausmės minimumas, nuosprendyje nurodė, kad vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (N. K. siekė įgyti narkotines medžiagas, kurios buvo skirtos vartoti bei platinti), į atsakomybę lengvinančią (visiškai prisipažino kaltu ir gailisi) ir sunkinančią (veikė kartu su bendrininkų grupe kaip veikos organizatorius) aplinkybes, į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: anksčiau ne kartą teistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, nusikalto teistumui neišnykus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neigiamai charakterizuojamas. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, nurodė ir tai, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, N. K., kaip organizatoriui, už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti laisvės atėmimo vietoje, skirdamas bausmę įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir rėmėsi jų visuma. Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms teismas turi skirti vienodą teisinę reikšmę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (visiškai prisipažino ir gailisi), nurodytai nuteistojo N. K. apeliaciniame skunde, negali būti suteikta išskirtinė reikšmė ir vien dėl jos sušvelninta teismo paskirta bausmė. Taigi, aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, t. y. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įvertinęs veikos pavojingumą, konkretų vaidmenį (veikos organizatoriaus) bendrininkų grupėje bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo, teismas padarė teisingą išvadą, kad N. K. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Apygardos teismas šioje byloje taip pat taikė BK 64 straipsnį, kuris reglamentuoja subendrintos bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies pridedama neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju, teismas, paskyręs bausmę už naują veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, prie šios nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalį. Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-581-693/2015), bendrindamas bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kokia ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė, nuo kada skaičiuoti jos pradžią ir kokia yra neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną, nes tik tuomet galima teisingai subendrinti paskirtąją bausmę su neatlikta bausme. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas konkrečiu atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė minėtų duomenų, tačiau tai pripažinti pažeidimu nėra pagrindo, nes BK 64 straipsnį taikė tinkamai bei paskyrė teisingą subendrintą bausmę.

N. K. nusikalstamą veiką padarė Alytaus pataisos namuose atlikdamas 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-06-14 nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011-08-08, bausmės pabaiga – 2018-02-08 (1 t., b. l. 137). Kauno apygardos teismo 2016-06-09 nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis sudarė – 1 metus ir 8 mėnesius. Teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnį, prie naujai paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo neatliktos bausmės dalį, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka įstatymo reikalavimus. Aptariamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą N. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Jis atlikinėjo bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, ir šis laikotarpis įskaitytas į atliktą bausmės dalį, o prie naujai paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatliktos bausmės dalis, t. y. taikytas švelnesnis bausmių pridėjimo būdas.

Todėl apelianto prašymas pakeisti nuosprendį ir įskaityti į bausmę laiką nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neįgyvendinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.