- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-290-739/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- H. F.
- Atsakovas
- A. F.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. F. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-763-786/2023 pagal ieškovo H. F. ieškinį atsakovei A. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovės A. F. priešieškinį ieškovui H. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas H. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovo H. F. ir atsakovės A. F. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Atsakovė A. F. pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė išreikalauti iš ieškovo atsakovės asmeninė nuosavybėn dovanojimo sutartimi padovanotą šį nekilnojamąjį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) ½ dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ½ dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovė kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės ieškovui dovanotą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį šį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) ½ dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)2); 4) ½ dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ½ dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 4); 7) ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovui minėtą turtą (ar jo dalį) parduoti, padovanoti, mainyti ar kitu būdu perleisti nuosavybės teisę į turtą, taip pat uždraudžiant minėtą turtą išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir/ar apsunkinti turtą, iki teismo sprendimo byloje įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovui pardavus, padovanojus, išmainius ar kitu būdu perleidus nuosavybės teises į turtą, kurį reikalaujama grąžinti atsakovės nuosavybėn, priešieškinio reikalavimo tenkinimas bei galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, todėl tik prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkirstų kelią galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo dėl dovanoto turto grąžinimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui nebeįmanomam įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą H. F., a. k. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu priklausančiam turtui - ½ daliai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ daliai pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) ½ daliai pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ daliai pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ½ daliai pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) ½ daliai pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) ½ daliai šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovui H. F. minėtą turtą (ar jo dalį) parduoti, padovanoti, mainyti ar kitu būdu perleisti nuosavybės teisę į turtą, taip pat uždraudžiant minėtą turtą išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir/ar apsunkinti turtą.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju preliminariai įvertinus atsakovės priešieškinį bei pateiktus rašytinius įrodymus negalima vienareikšmiškai spręsti, kad priešieškinys yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas.
6. Taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių atsakovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš atsakovės nurodytų faktinio pobūdžio aplinkybių, dovanos grąžinimo teisinio reguliavimo bei pridėtų rašytinių įrodymų matyti, jog taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas H. F. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytas draudimas ieškovui turtą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti ar suteikti panaudai.
7.1. Apeliantas pažymi, kad jo nuosavybės teisės buvo nepagrįstai apribotos, kadangi buvo pritaikytas ne tik turto perleidimo draudimas, tačiau ir tokios priemonės, kaip draudimas ieškovui turtą išnuomoti bei suteikti panaudai. Ieškovo manymu, šios priemonės yra visiškai neproporcingos ir perteklinės, kadangi viso bylos nagrinėjimo teisme metu, kuris gali ir, tikėtina, kad užtruks netrumpą laiko tarpą, ieškovas negalės jam priklausančio turto valdyti ir naudoti. Kaip pati atsakovė, pagrįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė – „ieškovui pardavus, padovanojus, išmainius ar kitu būdu perleidus nuosavybės teises į turtą“. Taigi toks jos prašymas buvo iš esmės grindžiamas turto perleidimo ieškovui draudimu, t. y. draudimu juo disponuoti – perleisti nuosavybės teises į turtą, o tai niekaip nesusiję su turto nuoma ar panauda, kadangi turtą išnuomojus ar suteikus panaudai jis nėra perleidžiamas tretiesiems asmenims. Pasak apelianto, taikytos priemonės, t. y. ieškovui uždraudžiant turtą išnuomoti ar suteikti panaudai, neturės jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui bei jo neapsunkins, todėl minėtos priemonės šioje dalyje turi būti panaikintos.
7.2. Be to, apeliantas teigia, kad atsakovės A. F. teismui pateikti procesiniai dokumentai – priešieškinis su priedais, yra surašyti lietuvių kalba, kurios ieškovas nemoka. Mano, kad teismas šiuo atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą – t. y., turėjo įpareigoti atsakovę A. F. pateikti procesinių dokumentų su priedais patvirtintus vertimus į ieškovui suprantamą kalbą ir tik po to spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tačiau šio instituto netaikė ir priešieškinį priėmė bei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu, pažeisdamas ieškovo teisę suprasti jam reiškiamus priešieškinio reikalavimus ir į juos tinkamai atsikirsti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė A. F. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Pasak atsakovės, būtent tokiems atvejams, kai pareikštas priešieškinis dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Teigia, kad skunde ieškovas iš esmės neneigia galimai palankaus atsakovei sprendimo neįvykdymo realios grėsmės egzistavimo, kuomet, net ir palankaus atsakovei sprendimo priėmimo atveju, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas galėtų parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į turtą ir atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu (nes turtas jau priklausytų tretiesiems asmenims, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos dalyviais; kurių atžvilgiu teismas negalėtų atsakovei išduoti vykdomojo dokumento ir kt.). Taigi, panaikinus ginčo nutartį, tačiau atsakovės priešieškinį patenkinus, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovas turtą perleis tretiesiems asmenims arba apsunkins, pvz., ilgalaike nuoma, tokiu atveju, sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes turtas būtų išreikalautas ne laisvas nuo apsunkinimų, o su nuomininkais (kuriuos iš gyvenamųjų patalpų galima iškeldinti tik teismo sprendimu ir pan.).
8.3. Papildomai pažymi, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia pačiam ieškovui naudotis bei valdyti turtą, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos pareikšto priešieškinio reikalavimui (dėl dovanos – turto grąžinimo) bei nėra perteklinės.
8.4. Taip pat pažymi, kad 2023 m. vasario 18 d. telefoninio pokalbio su ieškovu metu, ieškovas pranešė atsakovei apie realius ketinimus kiek įmanoma greičiau parduoti ieškovui su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog tą patį ieškovas gali padaryti ir su atsakovės reikalaujamu grąžinti turtu.
8.5. Mano, jog ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo surašytas lietuvių kalba, o ieškovas yra Norvegijos pilietis – nepagrįstas, kadangi toks prašymas nebuvo siunčiamas kitai šaliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
12. Byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė išreikalauti iš ieškovo atsakovės asmeninėn nuosavybėn dovanojimo sutartimi padovanotą šį nekilnojamąjį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) ½ dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ½ dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
13. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neinformavus ieškovo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės ieškovui dovanotą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį šį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) ½ dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ½ dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovui minėtą turtą (ar jo dalį) parduoti, padovanoti, mainyti ar kitu būdu perleisti nuosavybės teisę į turtą, taip pat, uždraudžiant minėtą turtą išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir / ar apsunkinti turtą, iki teismo sprendimo byloje įvykdymo.
14. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovui pardavus, padovanoju, išmainius ar kitu būdu perleidus nuosavybės teises į turtą, kurį reikalaujama grąžinti atsakovės nuosavybėn, priešieškinio reikalavimo tenkinimas bei galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas (dėl turto perdavimo atsakovės nuosavybėn) taptų neįmanomas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiškai.
16. Ieškovas, pateikęs atskirąjį skundą, nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria teismas nutarė uždrausti ieškovui ginčo turtą (ar jo dalį) išnuomoti bei suteikti panaudai. Pasak apelianto, teismo taikytos priemonės yra visiškai neproporcingos ir perteklinės, kadangi viso bylos nagrinėjimo teisme metu, kuris gali ir, tikėtina, kad užtruks netrumpą laiko tarpą, ieškovas negalės jam priklausančio turto valdyti ir naudoti, juo labiau kad pati atsakovė, pagrįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė turto perleidimo ieškovui draudimu, t. y. draudimu juo disponuoti – perleisti nuosavybės teises į turtą, o tai niekaip nesusiję su turto nuoma ar panauda.
17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės nurodytų faktinio pobūdžio aplinkybių, dovanos grąžinimo teisinio reguliavimo bei pridėtų rašytinių įrodymų matyti, jog taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui ginčo turtą (ar jo dalį) parduoti, padovanoti, mainyti ar kitu būdu perleisti nuosavybės teisę į turtą, taip pat uždraudė turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti ir / ar apsunkinti turtą. Apeliantas šios teismo nutarties dalies neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių konkrečių taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepasisako. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su ieškovu, kad teismo taikytas draudimas ginčo turtą išnuomoti ar suteikti panaudai, šiuo konkrečiu atveju, yra perteklinis ir per daug nutolęs nuo priešieškiniu reiškiamų reikalavimų.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
21. Visų pirma, kaip teisingai pažymima ir atskirajame skunde, atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas išimtinai turto nuosavybės teisių apsauga, siekiant išsaugoti turtą ieškovo asmeninėje nuosavybėje, tokį reikalavimą siejant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalies nuostata dėl sutuoktinio dovanoto nekilnojamojo turto grąžinimo, šioje nuostatoje įtvirtintų turto grąžinimo sąlygų įgyvendinimu.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, pateikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ginčo turtą išnuomoti ar suteikti panaudai, nenurodė jokių argumentų kuo tokie ieškovo veiksmai apsunkintų jai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Be to, nors taikant laikinąsias apsaugos priemonės tokio pobūdžio bylose asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, sąžiningumas nėra esminis kriterijus, šioje byloje nėra nustatyta jokių ieškovo nesąžiningų veiksmų, siekio pakenkti atsakovei ar siekio pabloginti šiuo metu ieškovo asmeninėje nuosavybėje esančio turto būklę, ypač įvertinus tai, kad ieškovas atsiliepime į priešieškinį nesutinka su atsakovės reikalavimu gražinti jam dovanotą nekilnojamąjį turtą ir siekia, kad šis turtas liktų jo asmenine nuosavybe.
23. Dėl šios priežasties, konstatuotina, kad teismo taikytas absoliutus draudimas ieškovui savo nuožiūra valdyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (išskyrus teisę jam pačiam asmeniškai naudotis turtu) nėra proporcingas ir per daug varžantis ieškovo nuosavybės teisę.
24. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir pakeisti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartį, pašalinant iš jos rezoliucinės dalies draudimą ieškovui turtą išnuomoti ar suteikti panaudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Atsižvelgus į tai, kad CPK 143 straipsnyje nėra atskirai aptarta galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties (rezoliucijos), kuria išsprendžiamas priešieškinio priėmimo klausimas, o skundžiama nutartimi apskritai nebuvo spręstas klausimas dėl priešieškinio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl priešieškinio trūkumų (vertimo į lietuvių kalbą) nevertina ir dėl jų nepasisako. Be to, apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kadangi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės ieškovui dovanotą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį šį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) ½ dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) ½ dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovui minėtą turtą (ar jo dalį) parduoti, padovanoti, mainyti ar kitu būdu perleisti nuosavybės teisę į turtą, taip pat, uždraudžiant minėtą turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti ir / ar apsunkinti turtą, išskyrus išnuomoti ar perduoti panaudai, iki teismo sprendimo byloje įvykdymo.“