Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2023-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-8-360/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
1-8-360/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21069-219-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis
E. G., R. B., G. G.
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Viktoras Kičiatovas
Baudž. byla Nr. 1-8-360/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21069-219-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.2.1.; 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui (Jurij Petuchov),gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,nukentėjusiesiems E. G., R. B., G. G.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnį 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2019 m. gegužės viduryje, tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tarpusavio konflikto metu su N. N. tyčia peiliu dūrė pastarajam ne mažiau kaip 3 kartus į krūtinę, dėl to nuo durtinių-pjautinių kiaurinių krūtinės ląstos su krūtinkaulio kūno kiauriniu sužalojimu ir krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio kremzlės apatinio krašto sužalojimu, krūtinės ląstos vidaus organų sužalojimų N. N. mirė įvykio vietoje. Taip A. Č. tyčia nužudė N. N..

Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, sekmadienį, galbūt 12 dieną, apie pietus pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo A. B., K. K., E. V.. Visi buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus: alų, degtinę. Po pietų, tiksliau kada, negalėjo pasakyti, pas jį į namus atėjo N. N.. Ar tuo metu buvo A., nežino. Negalėjo pasakyti, kuris iš išvardytų asmenų išėjo pirmas. Dėl per didelio kiekio suvartoto alkoholio ne visas aplinkybes detaliai pamena. Pamena, kad buvo vakaras, bet sutemę dar nebuvo, lygtai buvo trise: jis, E. V. ir N. N.. E. nuėjo į svetainės kambarį, po to į tą kambarį nuėjo ir N.. Jis pasiliko virtuvėje ir rūkydamas išgirdo, kad N. kažko nori iš E. V.. Girdėjo, kaip E. sakė: „atstok“, „nelįsk“, tai išgirdęs jis nuėjęs pas juos į kambarį. Kambaryje pamatė ant lovos gulinčią E. V. ir ją užgulusį N., priėjęs prie N. sugriebė jį ir parvertė ant grindų, iš rankos išplėšė peilį. Tada jis pradėjo draskytis rankomis, apdraskė jam kairės pusės žastą, intensyviai mosikavo rankomis, siekdamas jam suduoti smūgius, tada gindamasis smogė peiliu, kurį paėmė iš N., ir smogė jam į krūtinę. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negalėjo. Po suduotų smūgių jis „atsijungė“. Kur tuo metu buvo E. V., neatkreipė dėmesio. Pamatęs, kad N. kraujuoja iš krūtinės, suprato, kad jis negyvas. Jis vienas nuvilko N. kūną į galinį kambarį. E. V. tuo metu buvo bute, bet kur konkrečiai, pasakyti negalėjo. Išvilkęs N. kūną į galinį kambarį, paliko gulintį ant grindų, ir uždaręs duris grįžo į virtuvę, buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti. Ar E. ėjo iš paskos, ar buvo virtuvėje, negalėjo pasakyti, ar tuo metu buvo daugiau žmonių, nežino. Maždaug po valandos vienas nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo N., ir vienas įkėlė į lovos dėžę ir kažkuo uždengė, kad nesimatytų. Po to vienas išvalė kraują nuo grindų. Tuo metu bute buvo E. V. , ar ji matė, kaip valė kraują nuo grindų, nežino. Ar daugiau kas buvo bute, nežino. Kambario duris, kuriame buvo paslėpęs N. kūną, buvo uždaręs. Po to nuėjo gerti į virtuvę, kurioje buvo ir E. V. . Po to kelias dienas vartojo alkoholį. Žinojo, kad policija ieško N. N., buvo ir apklausoje, tačiau kad jis paslėptas jo bute, nepasakė. Norėdamas apginti E. V. nuo N. ir pats save, gindamas smogė peiliu gulinčiam N. į krūtinę. Apie peilį, kuriuo sudavė smūgius N. N., paaiškino, kad peilis galėjo būti ir jo, tačiau kur jį padėjo, nepamena (t. 4, b. l. 33–36, 59–61).

Kaltinamasis K. K. apklaustas 2020 m. lapkričio 30 d. teisiamajame posėdyje metu parodė, kad datos ir laiko nelabai pamena, pamena, kad gegužės mėnesį. Kai įvyko nusikaltimas, jis miegojo ir nežino tų smulkmenų, kas ten ginčijosi, kas ten puolė. Kai atsibudo, jis jau buvo nužudytas. Jam iškart buvo užėjusi depresija, pusę valandos sėdėjo ir galvojo, kas ir kaip. A. Č. sakė, kad paskambins policijai, kai jie su E. V. išvažiuos. A. Č. paprašė išvilkti lavoną į kitą kambarį. Jie išvilko jį, įkėlė į sofą-lovą ir su E. su taksi išvažiavo namo. Jis jau turėjo siuntimą į (duomenys neskelbtini) ir po kelių dienų išvažiavo į ligoninę. Daugiau jis nieko nežino.

Jie buvo (duomenys neskelbtini) pas A. Č. namuose. Jie išgėrinėjo su A. Č. ir E. V., o iš kur N. atsirado, jis nežino, jis jo nepažinojo. Buvo išgėręs jau nemažai, jeigu miegoti nuėjo. Miegojo pas A. Č. namuose. A. Č. pats pasakė, kad nužudė žmogų, kad jie niekuo dėti, kad kai jie išeis, jis paskambins į policiją ir praneš apie nusikaltimą. Sunku prisiminti, ar jis atsibudo ir pamatė, ar A. Č. pasakė, viskas kartu įvyko. Atsibudo salone, o išgertuvės buvo virtuvėje. Salone ir buvo tas kūnas, prie minkšto kampo galo, kuriame jis miegojo. Jis buvo atremtas, buvo pasodintas. Taip atrodė, kad nužudytas. Kraujo buvo krūtinėje. A. Č. pasakė, kad jis nužudė žmogų ir kai jie išvažiuos, jis paskambins į policiją, praneš apie nusikaltimą ir pasiduos. Ten yra du metrai iš salono į kitą kambarį. Ten buvo sudėti seni baldai. Kartu su A. Č. vilko kūną. A. Č. sugalvojo, kad reikia įdėti kūną į patalynės dėžę. Abu kartu įdėjo į tą dėžę. Jie su E. V. išvažiavo su taksi, o kas ten toliau vyko, jis nežino. Ligoninėje buvo virš mėnesio. Iki išvažiuojant į ligoninę su A. Č. daugiau nebendravo. A. Č. sakė, kad jis gynėsi, o kaip ten buvo, tai jis nematė.

Kai pamatė lavoną, užėjo depresija. Buvo likę pusę butelio, tai pabaigė gerti ir išvažiavo. Tiksliai nepamena, kada paguldė į ligoninę, yra dokumentai. Iki tol jis gulėjo lovoj ir norėjo, kad alkoholis išgaruotų, nes ligoninėje ima kraują. A. Č. žadėjo pranešti policijai. Jis negalvojo, kad tai nusikaltimo slėpimas. Nežino, kodėl jie kišo į lovą. Jis tada neadekvatus buvo. Galvojo gal, kad gali klausyti telefonų, nežino dabar. Ligoninėje leidžia vaistus ir viskas. Neturėjo jis jokios informacijos, nieko jis nereguliavo. Nieko jis nežinojo, iš kur jis galėjo žinoti. Nieko, jokių laiškų A. Č. nerašė ir neskambino. Nieko apie jokius laiškus nežino.

Prieš tempiant atrodė, kad tikrai yra nužudytas. Dangtį tikriausiai uždengė A. Č., jis nedengė ir nematė, kas uždengė. Jis pas A. Č. atvažiavo į svečius, nebuvo iš anksto susitarę. Turėjo A. Č. ir E. V. telefonus. Nepamena, ar po įvykio buvo pokalbiai su E. V. ir A. Č.. Jis jiems neskambino, buvo kažkur telefoną užmetęs, buvo išsikrovęs. Nepagalvojo, kad reikia pasitikslinti policijoje, ar pranešė A. Č. apie įvykį, pirmą kartą tokia situacija. Jis gulėjo lovoj visą laiką, dvi paras gulėjo. Buvo užėjusi depresija. Jis gyvena su tėvais. Tėvams apie tą įvykį nieko nesakė. Ligoninėje kiekvieną dieną vaistus vartodavo, tris kartus per dieną. Nuo tų vaistų vaikštai apsnūdęs. Nepamena tų pokalbių su E. V.. Taip, prisipažįsta dėl tų nusikaltimų.

Ieškinių nepripažįsta ir galvoja, kad A. Č. turi už viską mokėti. Jis nežudė. Pragyvena iš 220 eurų invalidumo. Gydėsi dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 162–163).

Nukentėjusioji E. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu bei paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad N. N. yra jos sūnus. N. turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Paskutinį kartą sūnų matė po šv. Velykų – po savaitės, po to kalbėjosi telefonu. Paskutinį kartą su sūnumi N. kalbėjosi 2019-05-09, jis jai pats paskambino. 2019-05-13 ryte ji N. skambino, signalas buvo kviečiantis atsiliepti, tačiau N. neatsiliepė. Tada jai jokio įtarimo nesukėlė. Kitą dieną (2019-05-14) vėl skambino N., buvo kviečiantis signalas. Paskutinis skambutis N. buvo tą dieną 18.00 val., tačiau N. neatsiliepė. Jau sunerimusi paskambino jo sugyventinei I., klausdama, kur yra N.. I. pasakė, kad N. nėra namuose, ir paaiškino, kad 2019-05-10 vakare ji su N. susipyko ir ji išėjo pas draugę. 2019-05-15, apie 8.00 val., skambino į N. telefoną, tačiau jau telefono signalas buvo nepasiekiamas. Sunerimusi paskambino sūnui G. ir dukrai R.. Nepavykus susisiekti su N., su G. pradėjo jo ieškoti per visas įstaigas, niekur jo neradusi, paskambino I. su pasiūlymu, kad ji nueitų į policiją ir parašytų pareiškimą dėl N. dingimo. Plungės PK I. parašė pareiškimą dėl N. N. dingimo ir prasidėjo jo paieška. Pradėjo paiešką ir patys, iškabinėjo informacinį skelbimą su nuotrauka, kad ieškomas N. ir Klaipėdoje, ir Plungėje. Nusprendė, kad reikia pasitelkti į pagalbą kinologus, tada savomis lėšomis už 280 eurų pasisamdė kinologus. Toliau N. paieška rūpinosi sūnus G. ir dukra R.. Apie N. suradimą ji sužinojo iš sūnaus G., kuris pasakojo, kad jis pats N. rado Plungėje, kažkokiame bute, galiniame kambaryje, paslėptą lovoje, detalių nepasakojo, kad nesijaudintų.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad N. N. yra jos sūnus. Apie įvykį žino tiek, kiek pasakė jos vaikai. Plungėje jie patys pradėjo paieškas, nes Plungės tyrėjai negalėjo jo rasti. Už savo pinigus kvietė kinologus iš Kauno. Vėliau tyrėja pasiūlė pasisamdyti narus, bet jie tiek pinigų neturėjo. Tęsė paieškas, prisidėjo giminaičiai. Rado Plungėje, name, sofoje. Jos ten nesivežė.

Šalies argumentai

Savo civiliniame ieškinyje prašo priteisti 20 000 Eurų neturtinės žalos. Advokatas suvėlė tas sumas ieškinyje, nieko jai nepaaiškino.

Nukentėjusioji R. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu bei paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad N. N. yra jos brolis. Su broliu G. G. intensyviai ieškojo brolio N. N. ir Klaipėdoje, ir Plungėje. Plungės policijos komisariate brolio N. N. sugyventinė I. parašė pareiškimą dėl jo dingimo. Kartu su broliu G. G. bendravo su paiešką vykdančia pareigūne, kuri nurodė paskutinę N. buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) . 2019-05-28 tęsiant paiešką, vaikščiodami prie to namo pajautė nemalonų kvapą. Užėję į namo laiptinę ir nuėję prie 14 buto taip pat jautė nemalonų kvapą, įtarė, kad kažkas tame bute negerai. Galvojo, kaip patekti į minėtą butą, nes niekas nedarė buto durų. Vaikščiojant prie namo ir galvojant, kaip patekti į butą, pamatė ateinantį buto savininką, pasak tyrėjos, A. Č.. Pastarasis atrakino buto duris ir įleido į butą. Į butą ėjo brolis G., ji ir tyrėja. Bute buvo nemalonus kvapas, nors butas buvo pakankamai tvarkingas. Ji su broliu G. A. Č. klausė, kur jis paslėpė brolio kūną, iš kur toks nemalonus kvapas, jis į tai paaiškino, kad tai kvapas nuo netvarkos. Vaikščiodami po butą, viską detaliai apžiūrinėjo. G. užėjęs į galinį buto kambarį, o ji tuo metu buvo už jo ir stovėdama tarpduryje kambario (nes kambarys mažas, tamsus) girdėjo, kaip jis kažką pakėlęs paleido, nes girdėjo kritimo garsą, ir G. sušuko „lauk“, nenorėjo, kad ji pamatytų. Viskas įvyko labai greitai. Po to A. Č. jai girdint aiškiai pasakė: „nu ką, nudūriau, nei biški nesigailiu“. Prieš brolio N. N. suradimą 2019-05-24 kalbėjosi su A. Č., kurį buvo sutikusi prie (duomenys neskelbtini) namo, kai ieškojo brolio. A. Č. patvirtino, kad pas jį 2019-05-12 buvo brolis N., E. (pavardės nesakė) ir K., jie išgėrinėjo. Bandė prisiminti, bent jau taip atrodė, kada kas išėjo, bet apie tai, kad įvyko koks konfliktas, ar jis nudūrė brolį N., kaip kad sakė po brolio kūno suradimo, to nesakė. E. taip pat patvirtino, kad brolis N. buvo 2019-05-12 pas A. Č. bute, buvo ir ji, jie vartojo alkoholį. Brolis N. mėgo nešiotis mažą sulenkiamą peiliuką, nes jis mėgo drožinėti. Tačiau ar jis pastoviai nešiojosi tą peiliuką, nežino. Su N. N. juos siejo artimas ryšys, netekusi brolio labai išgyvena, patyrė neigiamas emocijas. Palaidojo N. mama, savomis lėšomis.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji su broliu į kambarį užėjo dviese, tyrėja ėjo iš paskos. Ji stovėjo broliui už nugaros. Kai brolis pakėlė lovą, ir pamatęs, kas ten yra, ją išstūmė iš kambario, kad nematytų. Civilinio ieškinio jai nereikia priteisti, svarbu, kad būtų priteista mamai. Jai priteista dalis iš K. K. yra užtenkama. Daugiau nieko neprašo.

Nukentėjusysis G. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu bei paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad N. N. yra jo brolis. Kelias dienas neradę N., nusprendė pasitelkti privačius kinologus. Intensyviai brolis buvo ieškomas tiek Klaipėdoje, tiek Plungėje, buvo iškabinti skelbimai su jo nuotrauka. Kadangi į Plungės PK buvo parašytas pareiškimas dėl N. dingimo, bendravo su brolio paiešką vykdančia pareigūne, kuri nurodė paskutinę brolio buvimo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) . 2019-05-28 tęsiant brolio paiešką buvo nuspręsta patekti į butą antrame aukšte, iš kurio sklido nemalonus tvaikas. Kartu su ta pačia tyrėja buvo nuspręsta išsikviesti (duomenys neskelbtini) buto savininką, kuris atėjęs atrakino buto duris. Į butą užėjo jis, sesuo R. B., tyrėja ir pats buto savininkas A. Č.. Bute jautėsi nemalonus tvaikas. A. Č. aiškino, kad tai dėl netvarkos bute, tačiau butas buvo pakankamai tvarkingas. Priėjęs prie galinio kambario, pajautė dar aštresnį kvapą. Užėjęs į kambarį, kuriame buvo pakankamai tamsu, į viršų pakėlęs kairėje pusėje stovėjusios lovos dalį, kaip jam pasirodė, patalynės dėžėje pamatė ant nugaros gulintį brolio kūną. Viskas vyko labai greitai, radęs paslėptą N. kūną iš karto iš kambario išėjo. Kadangi kambaryje buvo tamsu, nepastebėjo, ar kambaryje ant grindų buvo kraujo dėmės. A. Č. neaiškino, kokiomis aplinkybėmis brolis atėjo pas jį. Jis A. Č., kaip brolio N. draugo, nepažinojo. Iš paties A. Č. sužinojo, kad jis brolį matė tik antrą kartą.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad mėnesio viduryje N. N. buvo dingęs, dingo gegužės 13 d., o rastas buvo gegužės 28 d. Neišgirdo prokuroro pasakymo dėl lavono slėpimo, teisiamas tik dėl nužudymo. Gali papildyti, kad ta E., kuri pasikvietė jo brolį pas jį, sakė, kad prie jos lindo. Jis nesigynė, nes jis lindo prie E.. Jam svarbiausia, kad būtų priteista mamai. Jam svarbiau, kad kaltinamasis būtų nuteistas ir nebevyktų teismai. Savo dalies dėl civilinio ieškinio atsisako, jeigu bus priteista mamai.

Apklausta E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-11 ji buvo A. Č. namuose, kur kartu su A. Č., K. K. ir R., gyv. (duomenys neskelbtini) name, buto nepamena, girtavo. Nei N., nei jo sugyventinės I. tą dieną Č. namuose nebuvo, bet žino, kad šie asmenys irgi vartojo alkoholį savo namuose, bet tai buvo penktadienis. Šeštadienį jie nebuvo susitikę. Sekmadienį (gegužės 12-ą) dieną ji, Č., K. tęsė išgertuves (visi ir miegojo pas Č.), o R. tai ateidavo, tai išeidavo, simboliškai pabūdavo, išgerdavo. Iki vakaro gėrė degtinę, iš viso išgėrė apie 5–6 butelius degtinės 0,7 l talpos, kai apie 20.00 valandą su taksi automobiliu ((duomenys neskelbtini)), lygtai S. taksi įmonė, atvyko N., kuris buvo labai girtas. Pastarasis atsivežė su savimi vieną plastikinį butelį alaus. Prieš atvykdamas N. telefonu klausė, kur ji, o kai pasakė, kad pas Č., tada domėjosi, ar gali ir jis atvažiuoti. Su Č. N. supažindino ji. N. iš pradžių nėjo į Č. namus, nes jis užsimanė naminės degtinės ir tuo pačiu taksi automobiliu ji, N. ir A. B. nuvyko nupirkti degtinės. N. pats davė savo pinigų naminei degtinei nupirkti (buvo nupirktas vienas butelis degtinės). Kai su taksi grįžo į Č. namus, tai tęsėsi išgertuvės, bet kas ką norėjo, tą ir gėrė: kas alų, kas degtinę. Č. namuose tuo metu buvo: Č., ji, N., K. bei B., bet jis labai trumpai pabuvo ir išėjo. Tuo metu, kai per TV rodė „Lietuvos talentus“, kažkuriuo momentu žiūrėdama užmigo iš nuovargio ir girtumo. Ji miegojo kambaryje, ant kampo dalies. Miegodama jokių garsų nei kambaryje, nei virtuvėje, kad kas būtų nukritę ar būtų koks triukšmas, negirdėjo. Ji negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar šalia jos gulėjo A.. Nepamena momento ir negirdėjo, kad K. K. būtų klausęs A. Č., kas įvyko, o A. Č. būtų pasakęs, kad N. lindo prie jos ir todėl jį padūrė. Jai atrodo, kad N. N. prie jos nesikabinėjo. Paaiškino, kad konflikto jos akivaizdoje nebuvo, niekas tarpusavyje nekonfliktavo, nesimušė, tik siūlė „laužtis“ rankas – čia žaidimo forma. Matė, kaip N. Č. bei kitiems buvusiems rodė savo peilį, kuris visas buvo sidabrinis, jis buvo su mygtukais. N. demonstravo, kaip tas peilis atsilenkia (užsilenkia). N. jautė silpnybę visokiems peiliams ar į peilį panašiems daiktams. Dar iki gegužės 12 dienos ji kažkada buvo N. ir I. namuose, ir N. rodė tą patį peilį, sakydamas koks jis aštrus, galima ir barzdą skusti. Tą patį peilį N. demonstravo ir Č. namie. A. Č. buvo paėmęs iš N. peilį ir ar jį apžiūrinėjo, negali pasakyti, nes nematė. N. bute buvusiems asmenims tuo peiliu negrasino. Patvirtino, kad N. atrodė labai piktas, kodėl jis pyko, tai, jos galva, todėl, kad nežinojo, kur yra jo I., kodėl ji negrįžta namo. Ji su K. apie 1.00 val. nakties dviese grįžo į namus. Jai išvykstant, Č. buvo labai girtas, jis vos paėjo, o N. išvykstant apskritai nebebuvo, ji jo nematė. Klausė Č,, ar N. jau išvyko, į tai jis atsakė, kad „nematė, nieko nežino“. Ji N. paskutinį kartą matė virtuvėje, kurioje vyko išgertuvės, o kai jai pasidarė silpna ir negera nuo išgerto alkoholio, prigulė kambaryje pasižiūrėti televizorių. Dar nebuvo pasibaigę „Lietuvos talentai“, kai N. pasakė: „E., varom numei“. O ji jam pasakė, kad šiek tiek dar pabus pas Č.. Ar N. tuo metu, kai ragino ją eiti į namus, vienas išėjo iš Č. buto, ji tiksliai nežino, bet girdėjo durų trinktelėjimą, tik negarantuoja, ar tai Č. buto ar jo kaimynų durys trinktelėjo, ir ar tikrai N. išėjo. Kai apie 1.00 val. grįžo į savo namų kiemą, matė, jog N. gyvenamojo būsto langų žaliuzės užtrauktos, langai uždaryti, šviesa nedegė. Pirmadienį (gegužės 13 d.) ji iš N. sugyventinės I. sužinojo, kad N. nėra namuose, bet kur jis yra, nežino. Kaip I. sakė, „pasivadalos“ ir grįš. Telefonu buvo susisiekusi ir su Č., bet jis nieko nepasakė apie N. buvimo vietą, davė suprasti, kad nieko nežino. Ji Č. pasakė, kad N. negrįžo į namus. Ji iš I. sužinojo, kad N. giminės paskelbė jo paiešką, nes nebuvo aišku, kur jis yra. Dar atkreipė dėmesį į tai, kad Č., nors ne kartą yra buvusi jo namuose, paskutiniu metu (laikotarpiu nuo gegužės 12 d.) kažkaip vis pranešdavo, jog jo nėra namuose. Jai buvo labai keista, kodėl Č. nenori, kad užeitų tiesiai į jo butą. Kokiu momentu K. paskutinį kartą matė N., nežino. Kad atsirado N. kūnas, ji sužinojo iš A. Č., kuris nieko smulkiau nepasakojo, nei kaip kūnas atsirado, nei kur buvo rastas (t. 3, b. l. 12–15).

2019-10-07 nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis E. V., nes ji nepadarė jai inkriminuojamo nusikaltimo (t. 2, b. l. 183–184).

Apklausta kaip liudytoja E. V. davė tokius pačius parodymus ir paaiškinimus apie įvykio aplinkybes kaip ir įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 187–190).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2019-05-28, nuo 14.40 val., apžiūrint įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butas yra antrame aukšte, dviejų kambarių, su virtuvės, koridoriaus patalpa. Užfiksuota koridoriaus aplinka, virtuvės aplinka, baldų (spintelių padėtis). Virtuvėje aptiktas indas su stalo įrankiais bei 2 peiliais. Vienas peilis – sulankstomas 15,5 cm ilgio, geležtės ilgis 67 mm, geležtės plotis iki 20 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Peilio kriaunos juodos spalvos plastmasės, ant kairės pusės kriaunų galo matomi subraižymai. Kito peilio ilgis apie 18 cm, geležtės ilgis apie 79 mm, geležtės plotis iki 18 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Ant geležtės kairiosios pusės yra užrašai: „Provence“, „Rostfrei“. Peilio kriaunos medinės. Peiliai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 1. Šalia krosnies spintelė su kriaukle. Tarp krosnies ir spintelės esančiame tarpe 90 cm nuo krosnies priekio ir 8 cm nuo čiaupo, rastas polietileninis maišelis, kuriame į „Norfa“ ir „Technorama“ susuktus reklaminius leidinius įdėtas peilis. Peilio ilgis 27,5 cm, geležtės ilgis apie 152 mm, geležtės plotis iki 37 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Ant geležtės kairiosios pusės yra užrašas: „Stainless steel“. Peilio dešinioji kriauna medinė, o kairiosios kriaunos nėra. Peilis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 2. Maišelis ir reklaminiai leidiniai supakuoti į paketą Nr. 3. Apžiūros metu ant skalbimo mašinos rastas peilis. Peilio ilgis apie 24,5 cm, geležtės ilgis iki izoliacinės juostos 115 mm, geležtės plotis iki 20 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Peilio kriaunos ir dalis geležtės apvyniota juodos ir mėlynos spalvos izoliacine juosta. Peilis supakuotas į paketą Nr. 4. Virtuvės patalpoje prie sienos stovinčioje skalbimo mašinos „Beko“ viduje rastas raudonos spalvos džemperis „Reebok“ su dėmėmis. Džemperis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 5. Už virtuvės durų prie kairiosios sienos fiksuota stovintis dujų balionas, prie jo šaldytuvas, šalia kurio prie sienos stovi spintelė su stalčiais. Spintelės kairės pusės antrame stalčiuje nuo viršaus rastas peilis. Peilio ilgis apie 20 cm, geležtės ilgis apie 88 mm, geležtės plotis iki 18 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Ant geležtės dešiniosios pusės yra užrašai „Biltema stainless steel sweden“. Peilio rankena pagaminta iš mėlynos spalvos plastmasės. Peilis supakuotas į paketą Nr. 6. Tos pačios spintelės dešiniosios pusės pirmame stalčiuje nuo viršaus, šalia dėklo su stalo įrankiais, rastas peilis. 2019-05-28 nuo 14.40 val. apžiūrint įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad butas yra antrame aukšte, dviejų kambarių, su virtuvės, koridoriaus patalpa. Užfiksuota koridoriaus aplinka, virtuvės aplinka, baldai (spintelių padėtis). Virtuvėje aptiktas indas su stalo įrankiais bei 2 peiliais. Vienas peilis – sulankstomas 15,5 cm ilgio, geležtės ilgis 67 mm, geležtės plotis iki 20 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Peilio kriaunos juodos spalvos plastmasės, ant kairės pusės kriaunų galo matomi subraižymai. Kito peilio ilgis apie 18 cm, geležtės ilgis apie 79 mm, geležtės plotis iki 18 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Ant geležtės kairiosios pusės yra užrašai: „Provence“, „Rostfrei“. Peilio kriaunos medinės. Peiliai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 1. Šalia krosnies spintelė su kriaukle. Tarp krosnies ir spintelės esančiame tarpe 90 cm nuo krosnies priekio ir 8 cm nuo čiaupo rastas polietileninis maišelis, kuriame į „Norfa“ ir „Technorama“ susuktus reklaminius leidinius įdėtas peilis. Peilio ilgis 27,5 cm, geležtės ilgis apie 152 mm, geležtės plotis iki 37 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Ant geležtės kairiosios pusės yra užrašas: „Stainless steel“. Peilio dešinioji kriauna medinė, o kairiosios kriaunos nėra. Peilis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 2. Maišelis ir reklaminiai leidiniai supakuoti į paketą Nr. 3. Apžiūros metu ant skalbimo mašinos rastas peilis. Peilio ilgis apie 24,5 cm, geležtės ilgis iki izoliacinės juostos 115 mm, geležtės plotis iki 20 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Peilio kriaunos ir dalis geležtės apvyniota juodos ir mėlynos spalvos izoliacine juosta. Peilis supakuotas į paketą Nr. 4. Virtuvės patalpoje prie sienos stovinčioje skalbimo mašinos „Beko“ viduje rastas raudonos spalvos džemperis „Reebok“ su dėmėmis. Džemperis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 5. Už virtuvės durų prie kairiosios sienos fiksuota stovintis dujų balionas, prie jo šaldytuvas, šalia kurio prie sienos stovi spintelė su stalčiais. Spintelės kairės pusės antrame stalčiuje nuo viršaus rastas peilis. Peilio ilgis apie 20 cm, geležtės ilgis apie 88 mm, geležtės plotis iki 18 mm. Viena geležtės pusė užaštrinta. Ant geležtės dešiniosios pusės yra užrašai „Biltema stainless steel sweden“. Peilio rankena pagaminta iš mėlynos spalvos plastmasės. Peilis supakuotas į paketą Nr. 6. Tos pačios spintelės dešiniosios pusės pirmame stalčiuje nuo viršaus, šalia dėklo su stalo įrankiais rastas peilis. Peilio ilgis apie 31,5 cm. Geležtės ilgis apie 20 cm, geležtės plotis iki 25 mm. Ant geležtės kairiosios pusės yra užrašai: „Provence“, „Rostfrei“. Viena geležtės pusė užaštrinta. Peilio kriaunos medinės. Peilis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 6. Kambaryje Nr. 1 prie kairiosios sienos stovi spintelė, toliau prie sienos sekcija. Į dešinę nuo durų į kambarį Nr. 2 prie sienos minkštas kampas, ant kurio sulankstyta patalynė. Už minkšto kampo dešiniojoje sienoje langas. Į dešinę nuo praėjimo į kambarį Nr. 1 prie sienos kėdė, už jos stalas, už kurio ant pakylos 2 televizoriai, virš jų ant sienos kitas televizorius. Tiesiai – durys į kambarį Nr. 2. Prie durų atremta į sekciją medinė sulankstoma pertvara. 73 cm nuo praėjimo į kambarį Nr. 1 ir 105 cm nuo kairiosios sienos ant grindų aptiktos sudžiūvusios dėmės 28x13 cm plote, iš kurių buvo paimtas biologinis ėminys, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 7. 34 cm nuo durų į kambarį Nr. 2 ir 113 cm nuo kambario Nr. 1 kairiosios sienos aptikti avalynės pėdsakų fragmentai. Kambario Nr. 2 durų spynos velkė išsikišusi, ant durų staktos matomos laužimo žymės. Už durų prie kairiosios sienos viena ant kitos sudėtos lovos. Viršutinės lovos patalynės dėžėje aptiktas lavonas. Lavonas guli ant nugaros. Kūnas pajuodavęs. Rankos ištiestos palei kūną, ant kairiosios rankos riešo matomas laikrodis. Kojos kiek sulenktos per kelius ir praskėstos, tarp kojų matomas juodos spalvos treningas, žaliu pamušalu. Apsiavęs lavonas juodos spalvos sportiniais batais, pilkos spalvos kelnėmis. Tamsios spalvos marškinėliais, kurie užsmaukti ant galvos. Ant lavono kūno, ypač viršutinės jo dalies matomas musių lervų sankaupos. Lavono apžiūros patogumui jis buvo ištrauktas ir išneštas apžiūrai į kiemą. Ant lavono krūtinės aptiktas apie 3–3,5 cm ilgio kūno pažeidimas. Pilve aptiktas 2 cm pažeidimas. Ant marškinėlių tose pačiose vietose aptikti durtiniai-pjautiniai pažeidimai. Toliau apžiūrint kambarį Nr. 2, šalia lovos, kurioje rastas lavonas, ant grindų metalinė kriauklė, ramentai, toliau prie sienos spinta, šalia spintos prie lango spintelė. Į dešinę nuo durų į kambarį Nr. 2 yra dėžė, šalia jos kušetė, prie kušetės ryšulys, kuriame 2 pagalvės su kraujo dėmėmis, pakavimo popierius su kraujo dėmėmis, drėgna antklodė, pilkos medžiagos gabalas su kraujo dėmėmis, pagalvės užvalkalas su kraujo dėmėmis, visa tai suvyniota į raudonos spalvos pledą. Tarp kušetės ir lango ant grindų yra lentynos (t.1, b. l. 38–61).

2019-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 313/2019 (03) nurodyta, kad N. N. kūno tyrimo metu konstatuoti trys durtiniai-pjautiniai pažeidimai krūtinės ląstos srityje su krūtinkaulio kūno kiauriniu sužalojimu bei krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio apatinio krašto sužalojimu. Vidaus organuose pažeidimų nefiksuota, nes beveik visi krūtinės ląstos organai sunaikinti musių lervų. Sužalojimai padaryti vienašmenio savybėmis pasižyminčiu daiktu, priskiriamu duriančių-pjaunančių daiktų kategorijai, tikėtina, kad geležtė panirimo srityje yra siaura. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio įrankio nustatymui netinkami. Sužalojimai padaryti dėl trijų trauminių smūgių poveikio galbūt prieš pat mirtį. Sužalojimai sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Įvertinus tai, kad neišliko krūtinės ląstos vidaus organų, kuriuose galbūt buvo sužalojimai, tiksliai nurodyti, kuris sužalojimas buvo mirtinas, negalima. Galima teigti, kad visi sužalojimai turėjo įtakos mirčiai. Remiantis kūno tyrimo metu rastais lavoniniais reiškiniais ir musių lervų pakitimais, N. N. mirė apie 1,5-2 savaičių laikotarpiu iki tyrimo atlikimo (t. 1, b. l. 66–68).

Apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, kad N. N. dideli minkštųjų audinių plotai ir vidaus organai pažeisti musių lervų. Remiantis jų generacija duotas mirties laikas 1,5–2 savaitės iki tyrimo atlikimo (2019-05-29). Norint tiksliau pasakyti apie laiką, būtina sužinoti to laikotarpio vidutinės temperatūros reikšmes nuo–iki, ir jeigu temperatūra buvo žemesnė nei 20 laipsnių, tikėtina, kad musių ciklai gali būti ilgesni nei trys savaites. Jeigu temperatūra žymiai viršijo 20 laipsnių, musių vystymosi ciklai sutrumpėja (t. 1, b. l. 70).

2019-10-03 pažymoje Nr. (8.40-10)-B8-2629, gautoje iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pateikiama informacija apie oro temperatūrą Plungėje laikotarpiu nuo gegužės 11 iki 28 d. (t. 1, b. l. 73–74).

Iš 2019-10-02 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad įtariamajam A. Č. atpažinimui buvo pateikti 4 peiliai. Jis atpažino peilį, kuris buvo paimtas 2019-05-28 įvykio vietos apžiūros metu buto (duomenys neskelbtini) , virtuvėje tarp krosnies ir spintelės plastikiniame maišelyje, įsuktas į „Norfa“ ir „Technorama“ reklaminius leidinius. A. Č. paaiškino, kad būtent tokį peilį jis ir turėjo namuose, bet nebuvo įsitikinęs, ar su šiuo peiliu sužalojo N. N.. Tačiau po to, kai sužalojo N. N., panaudotą peilį suvyniojęs į reklaminį lankstinuką, padėjo virtuvėje tarp spintelės ir krosnies (t. 4, b. l. 42–48).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019-05-31 A. Č. apie įvykių eigą parodė, kaip 2019-05-29 įtariamojo apklausos metu papildomai paaiškino, kad kambaryje kilo konfliktas tarp jo ir N. N., parodė, kaip ir kur vienas kitam sudavė smūgius. Parodė, kaip nuo stalo paėmęs virtuvinį peilį, atsisukęs priešais N. N., ėjo link jo, o pastarasis, traukdamasis atgal, nugriuvo aukštielninkas. Priklaupęs A. Č. peiliu dūrė 2 kartus N. N. į pilvą, supratęs, kad jis negyvas, suėmęs už pečių nutempė N. N. kūną į galinį buto kambarį. A. Č. parodymų patikrinimo metu manekeno, sveriančio apie 45 kilogramus, vienas pakelti ir įkelti į vietą, kur buvo aptiktas N. N. kūnas, negalėjo. Kas jam padėjo, pasakyti negalėjo. Peilį, kuriuo sužalojo N. N., suvyniojo į reklaminį lankstinuką ir paslėpė virtuvėje tarp krosnies ir spintelės (t. 4, b. l. 38–41).

Iš atliktos telefoninių pokalbių kontrolės ir fiksavimo metu užfiksuotų pokalbių laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2019-08-30 matyti, kad 2019-06-05 17.37.45 val. užfiksuotas išeinantis skambutis, t. y. E. V. skambina psichiatrinėje ligoninėje besigydančiam K. K. (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir teiraujasi, ar pas jį buvo apsilankę policijos pareigūnai. K. K. patikina, kad nebuvo. Tada E. V. teiraujasi, kiek ilgai jis ten dar gydysis, nes judviem reikia susisiekti ir apsitarti dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ (A. Č.) policijoje duoda parodymus apie jos ir K. K. dalyvavimą nužudant N. N.. K. K. keikia A. Č., liepia V. V. ta tema telefonu nekalbėti. Toliau kalba bendrom temom.

2019-06-07 20.08.56 val. užfiksuotas įeinantis skambutis: K. K., būdamas dar ligoninėje, skambina E. V., kuri pokalbio metu perspėja jį, kad šis „nesusimautų“ duodamas parodymus policijoje, nes A. Č. yra daug papasakojęs duodamas savo parodymus dėl N. N. nužudymo. K. K. liepia E. V. ta tema nešnekėti, sakydamas, kad pašnekės, kai jis grįš iš ligoninės. E. V. bijo, kad pakalbėti nespės, nes jam tik grįžus jį gali sulaikyti policija, nes ir jai taip buvo. K. K. vėl jai liepia ta tema telefonu nekalbėti. E. V. liepia K. K. kuo greičiau su ja susisiekti.

2019-06-08 18.36.04 val. E. V. skambina draugei, vardu J. (Nr(duomenys neskelbtini) ). Pokalbio metu E. V. tikina, kad nieko apie N. N. nužudymą nežinojusi, nes po nužudymo A. Č. ėmė vengti ją įsileisti į savo butą sakydamas, kad jame smirda kanalizacija, arba jai skambinant tvirtindavo, kad jo nėra namie. E. V. sako, kad po nužudymo keletą kartų buvo su A. Č. susitikusi pas jo namo pirmame aukšte gyvenantį kaimyną. E. V. sako, kad nužudymo išvakarėse buvo labai girta, tačiau prisimena, kad nužudytasis su peiliu jos tikrai nepuolė ir negalėjo, nes buvo jos geriausias kaimynas. Sako, kad čia A. Č. išgalvota versija. Ji tvirtina prisimenanti, kad N. N. prašė jos paskolinti pinigų, bet ši nedavė. Netrukus dėl girtumo užmigo viduriniame kambaryje ir nieko negirdėjo. Kai pabudo, pasižadino K. K. ir abu taksi išvažiavo kiekvienas į savo namus. N. N. jau nebematė. Manė, kad šis išėjęs. Kalbant apie A. Č., E. V. tvirtina, kad pastarasis nebuvo „tylus“, visada buvo nervingas ir stebisi, kaip šis ją įvardija kaip savo sugyventinę. Ji tikina, kad niekada taip nebuvo, kad A. Č. lankydavo kaip draugą iš gailesčio jam.

2019-06-11 22.18.18 val. E. V. skambina A. Č. kaimynui V. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu E. V. tikina nužudymo fakto nemačiusi ir apskritai nieko nežinojusi, nes A. Č. viską nuo jos slėpė ir į savo namus išsisukinėdamas neįsileido, net kai ši norėjo pas jį ateiti pasiimti savo daiktų, A. Č. pasakė, kad jie bus pas V.. V. sako, kad jam tada irgi buvo keista, kad kaimynas A. Č. atnešė ir paliko E. V. daiktus pas jį, sakydamas, kad ateis E. ir pasiims. Dabar pašnekovai supranta, jog A. Č. taip elgėsi slėpdamas namie N. N. lavoną galiniam kambary, kuriame E. V. tvirtina niekada nebuvusi. E. V. sako, kad A. Č. ją nori įtraukti kaip nusikaltimo bendrininkę.

2019-06-20 13.35.02 val. E. V. skambina K. K.. Šis pasisako, kad eis į policiją registruotis. E. V., nesuprasdama, ko K. K. eina į policiją, liepia jam pirmiau užeiti pas ją apsitarti. Netrukus pokalbio metu jiedu išsiaiškina, kad K. K. jau yra policijoje apklaustas dėl N. N. nužudymo, tačiau abu sutaria, kad K. K. vis vien užeis.

2019-07-01 18.26.18 val. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus E. V. skambina A. Č. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu E. V. papriekaištauja A. Č., kad šis apklausos metu nurodė ją kaip nusikaltimo dalyvę, nors ši buvo prašiusi jos neišduoti.

2019-07-08 16.40.03 val. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus E. V. skambina A. Č. (Nr. (duomenys neskelbtini) ). Pašnekovai kalba apie bylos tyrimą. Pokalbio metu A. Č. tvirtina, kad tiksliai žino, kad E. V. N. N. žudymo momentu šalia nebuvo.

2019-07-13 14.09.20 val. E. V. skambina pažįstamas, vardu R. (Nr. (duomenys neskelbtini) ). R. sako, kad A. Č. kaimynas V. gavo nuo pastarojo laišką, kurį perdavė K. K.. Toliau pašnekovai kalbasi apie dieną, kai buvo nužudytas N. N.. R. prisimena, kad tą dieną jis parvežė naminę degtinę, A. Č. bute jau buvo atėjęs N. N.. E. V. sako, kad dėl girtumo buvo kietai įmigusi ir nieko nei matė, nei girdėjo, o neva K. K. duodamas parodymus pasakė, jog ji buvo, kai jiedu su A. Č. slėpė nužudytojo kūną įkeldami jį į lovą. R. stebisi, kaip A. Č. niekam apie nužudymą neprasitarė. Prisimena, kad kartu su K. ir A. Č. pas pastarąjį namie gegužės 19 dieną gėrė naminę degtinę ir buvo nemalonus kvapas, o A. Č. pasiteisino, kad kvapas nuo prikepintos žuvies. E. V. tvirtina, kad jos A. Č. po nužudymo į butą neįsileido.

2019-07-17 22.16.28 val. E. V. skambina savo kaimynui V. (Nr. (duomenys neskelbtini)). V. sako, kad E. V. jam prieš tai užsiminė, jog matė, kaip K. K. su A. Č. nešė N. N. lavoną. E. V. teisinasi, kad jis ne taip suprato. Neva ji jam sakiusi, kad K. K. policijai taip sakė, o iš tikrųjų ji nieko nematė.

2019-08-02 09.41.23 val. E. V. skambina savo draugei E. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu draugė E. V. užklausia, dėl ko A. Č. nužudė N. N., gal iš pavydo. E. V. tikina, kad N. N. buvo tik jos kaimynas, su kuriuo ji gerai sutardavo, nors buvo karšto būdo, ne kartą yra smurtavęs prieš savo sugyventinę. E. V. pasakoja, kad nužudymo dieną ji su K. K. buvo pas A. Č., o N. N. atėjo prieš tai jai paskambinęs. E. V. sako, kad tą vakarą matė, kaip išgertuvių metu A. Č. ir N. N. buvo priešiškai nusiteikę vienas prieš kitą, tačiau iki nužudymo ji nuėjo miegoti ir nieko negirdėjo ir nematė (t. 2, b. l. 100–114).

Iš 2019-09-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti laiškai, kuriuos įtariamasis A. Č. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašė E. V.. Apžiūros protokole fiksuota, kad A. Č. parašė 3 laiškus E. V.. 2019-08-10 A. Č. rašytame laiške E. V., 4 lape jis rašo: „sutik K. ir paklausk-Ar jis man padėjo N.N. A. įkelti į Lovą“ (t. 2, b. l. 150–152).

Iš 2019-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 913/2019 (03) matyti, kad apžiūrėjus A. Č. rastos poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje – mentės ir pomentinėje srityje bei dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto priekiniame, šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje. Rastos kraujosruvos yra senos, galėjo būti padarytos maždaug prieš dvi savaites. Kraujosruvos padarytos buka jėga. Nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje ir dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje bei kairio žasto srityje pagal formą, dydį ir lokalizaciją būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais. Kitos neaiškios formos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo sumušimo arba atsitrenkimo, galėjo būti padarytos suduodant kumščiais. A. Č. poodinės nugaros ir viršutinių galūnių kraujosruvos yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 3, b. l. 196–200).

Iš 2019-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 911 /2019 (03) matyti, kad apžiūrėjus E. V., kūno sužalojimų nerasta (t. 3, b. l. 25).

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo. Netiesioginė tyčia nužudymo atveju konstatuotina tais atvejais, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo A. Č. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiojo N. N. mirtis siejami priežastiniu ryšiu. Suduodamas nukentėjusiajam peiliu pastarajam ne mažiau kaip 3 kartus į gyvybiškai labai svarbų kūno organą – krūtinę, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, kad dėl to gali atsirasti komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Č. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pasitvirtino, pastarojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumų laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padarytas tyčinis nusikaltimas – nužudymas – yra labai sunkus. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala artimiesiems ir visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbų organą – krūtinę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio.

A. Č. vieną kartą baustas administracine tvarka, nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, gydėsi nuo alkoholizmo, neteistas, todėl jam taikytina bausmė artima LR BK 129 straipsnio 1 dalies vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 76 straipsnio 1 dalimi A. Č. nuo bausmės atleistinas, nes iki nuosprendžio priėmimo susirgo nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (t. 6, b. l. 70–73).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji E. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės bei 954 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės ir 300 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. G. ieškinio dėl turtinės žalos atsisakė, todėl atsisakymas nuo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Nukentėjusieji R. B. ir G. G. nurodė, kad ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinių ieškinių atsisako, todėl nukentėjusiųjų R. B. ir G. G. atsisakymas nuo ieškinių priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. G. tenkintinas. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnis l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais ir atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu nepateisinamomis paskatomis. Dėl sūnaus netekties nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, sielvartą ir liūdesį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nukentėjusiajai priteistina 20 000 eurų.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų.

Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Paketas Nr. 1 su dviem peiliais, paketas Nr. 2 su vienu peiliu, paketas Nr. 3 su plastikiniu maišeliu bei „Technorama“ ir prekybos centro „Norfa“ reklaminiais leidiniais, paketas, pažymėtas Nr. 4, kuriame vienas peilis, paketas Nr. 5 su džemperiu, paketas Nr. 6, kuriame yra vienas peilis, pakuotė Nr. 7 su biologiniu ėminiu, mirusiojo N. N. marškinėliais, A. Č. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 108“ ir mobiliojo ryšio telefonas „Estar“, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laikas nuo 2019-05-28 iki 2020-11-25 įskaitytinas į bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo2019-05-28 iki 2020-11-25.

Vadovaujantis LR BK 76 straipsnio 1 dalimi A. Č. nuo bausmės atleisti, nes iki nuosprendžio priėmimo susirgo nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.

Nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. Č. priteisti nukentėjusiajai 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų E. G. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, o R. B. ir G. G. atsisakymus nuo visų ieškinių priimti ir šią bylos dalį nutraukti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, tai yra paketą Nr. 1 su dviem peiliais, paketą Nr. 2 su vienu peiliu, paketą Nr. 3 su plastikiniu maišeliu bei „Technorama“ ir prekybos centro „Norfa“ reklaminiais leidiniais, paketą, pažymėtą Nr. 4, kuriame vienas peilis, paketą Nr. 5 su džemperiu, paketą Nr. 6, kuriame yra vienas peilis, pakuotę Nr. 7 su biologiniu ėminiu, mirusiojo N. N. marškinėliais, A. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 108“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Estar“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Savinijus Katauskas