- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- I2-15225-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04820-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr.24S189583 kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad bendrovėje „Eltopsa“, kuri užsiima statybom ir ketino dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (armatūrininkas). Jis turėjo Lietuvos nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi. Šiuo metu turi Lenkijos taip vadinamą „darbo“ vizą, kuri galioja iki 2024-12-23, nuo 2024-05-14 turėjo darbinius santykius su UAB „Eltopsa“.
Pareiškėjas teigia, kad Bendrovė realiai veikė ir jai reikėjo darbuotojų, tačiau Migracijos departamentas nurodė, kad patikrinus pateikus dokumentus nustatė, kad nebuvo pateikta sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, todėl Migracijos departamentas sprendime nurodė, kad negali tvirtinti, kad Bendrovei šiuo metu oficialiai deklaruojamai veiklai statybų sektoriuje vykdyti reikalingi kviečiami užsieniečiai.
Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas bendrovės „Eltopsa“ veiklą tikrino itin formaliai, neįvertino, kad prie 2023-10-11 statybos subrangos sutarties Nr. LAZ2023/10/11, sudarytos tarp Bendrovės „Eltopsa“ ir UAB „Ginvytuba“, buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad buvo realiai vykdomi darbai.
Atkreipia dėmesį, kad bendrovės direktorius J. M. paaiškinimą dėl bendrovės veiklos pateikė 2023-12-29, kad buvo nagrinėjamas klausimas dėl A. M.. Daugiau jokių prašymų iš Migracijos departamento pateikti kitus paaiškinimus bei dokumentus dėl bendrovės veiklos, kurioje pareiškėjas dirbo ir ketino dirbti, kai buvo nagrinėjamas būtent jo prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvoje suteikimo, nebuvo. Teigia, kad Departamentas veikė pasyviai, nepasidomėjęs 2024 m. vasarą, rudenį dėl Bendrovės veiklos išsamiau, spręsdamas pareiškėjo klausimą, nepareikalavęs iš bendrovės vadovybės atitinkamų dokumentų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia pilnai atitinkantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio reikalavimams, o neatlikus tinkamo bendrovės patikrinimo, ar jį atlikus paviršutiniškai, negalima tvirtinti, kaip nurodyta sprendime, kad bendrovė šiuo metu nepagrindė poreikio įdarbinti užsieniečius deklaruojamos veiklos vykdymui ir kad leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimas neatitiktų UTPĮ reikalavimų (b. l. 2-5).
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Eltopsa“ (toliau - Bendrovė) pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (armatūrininkas) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Departamentas patikrino Registrų centro duomenis apie Bendrovę, nustatė, kad, Bendrovė įregistruota 2022-02-14. Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba), o ekonominės veiklos sritis - statyba. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais už 2022 metų laikotarpį, Bendrovė iš vykdomos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklos pajamų negavo. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20240712-132738 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinti ketinanti Bendrovė vykdo veiklą – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas - 4120).
Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją Bendrovei 2023-11-09 išsiuntė raštą Nr. 23SD23818, prašydamas pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, kad Bendrovė vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą statybų sektoriuje ir jos vykdymui reikalingas kviečiamas asmuo: paaiškinimą apie Bendrovės vykdomą veiklą statybos srityje; paaiškinimą, kodėl darbuotojams buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesinė alga (toliau - MMA), ar Bendrovė turi finansines galimybes įdarbintiems užsieniečiams mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; paaiškinimą apie tai, kokiems darbams atlikti Bendrovei reikalingas plataus profilio staklininkas; aktualių veiklos sutarčių su užsakovais ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų (Bendrovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, gautų atsiskaitymų už atliktus statybų darbus patvirtinančių dokumentų) skaitmenines kopijas.
2023-12-29 Bendrovė, atsakydama į Migracijos departamento raštą Nr. 23SD23818, pateikė direktoriaus paaiškinimą, Valstybės mokesčių inspekcijos išrašą, 2023-10-11 statybos subrangos sutartį Nr. LAZ2023/10/11, sudarytą tarp Bendrovės ir UAB „Ginvytuba“, Bendrovės išrašytas sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius. Departamentas vertino šiuos dokumentus, atsižvelgė, kad subrangos sutartis buvo nebegaliojanti ir Bendrovei išsiuntė raštus, prašydamas pateikti Bendrovės aktualių (šiuo metu vykdomų) veiklos sutarčių su užsakovais skaitmenines kopijas, kartu su šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų (pvz., išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų, gautų atsiskaitymų už atliktus statybos darbus patvirtinančių dokumentų) skaitmeninėmis kopijomis ir nurodyti, kokiuose statybų objektuose (adresai) šiuo metu vykdomi Bendrovės statybų darbai.
2024-03-24 Bendrovės direktorius į Migracijos departamento raštą Nr. 24SD5072 atsakė, jog Bendrovė vykdo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė 2024-02-28 rangos sutartį Nr. 20240228, sudarytą tarp Bendrovės ir UAB „Taveris“, kurioje Rangovas per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (2.5 p.) įsipareigoja atlikti darbus (2.1 p.); Bendrovės išrašytą 2024-03-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 004 UAB „Taveris“ už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini) ; UAB „Taveris“ 2024-03-21 mokėjimo nurodymą.
Departamentas taip pat nurodo vertinęs pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatęs, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikoje buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2022-02-23 iki 2023-02-22, o 2023-01-20 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris Migracijos departamento 2023-07-13 sprendimu Nr. 23S107833 buvo panaikintas ir negalioja nuo 2023-12-11. Pareiškėjas nuo 2022-03-03 iki 2023-11-02 dirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, o nuo 2024-05-14 turi darbinius santykius su Bendrove. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nerasta.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-08-16 sprendimą Nr. 24S189583 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovo nuomone, Departamentui aiškinantis aplinkybes apie Bendrovės aktualią veiklą statybų srityje, buvo teikiami dokumentai su nebegaliojančiomis sutartimis, Bendrovė ne į visus Departamento kreipimusis tinkamai reagavo, be to, jokių papildomų įrodymų ir dokumentų savarankiškai Departamentui neteikė, nors nebuvo tam jokių kliūčių. Migracijos departamentas nėra įpareigotas prašyti papildomų dokumentų, paaiškinimų ar įrodymų, o jam tik suteikta teisė prašyti ir gauti informaciją reikalingą priimti sprendimui, taigi Migracijos departamentas neturėjo pareigos vėl kreiptis į Bendrovė tik dėl to, kad kitas asmuo, šiuo atveju pareiškėjas, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbu Bendrovėje pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė, po keturių skirtingų prašymų, nepateikė veiklą pagrindžiančių dokumentų ir nepasinaudojo savo teise teikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų jos veiklą, Migracijos departamentas mano turėjęs pakankamus duomenis priimti ginčijamą sprendimą.
Atsakovas taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas Bendrovės veiklą, o būtent galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Tokiu atveju Migracijos departamentui įgaliojimus atlikti patikrinimą (kreiptis tiek į valstybės institucijas, tiek į fizinius ir juridinius asmenis dėl duomenų ir dokumentų apteikimo) suteikia Įstatymo 141 str. nuostatos. Taip pat pažymi, kad Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs ir savarankiški. Taigi, nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas laiko, kad pareiškėjas visiškai deklaratyviai teigia, kad jis atitinka imperatyvius Įstatymo 44 str. 1 d. 2 punkto reikalavimus ir nepateikia jokių reikšmingų argumentų. Departamento manymu, su Bendrove nebus sukurti realūs darbo santykiai darbo funkcijai, kuriai kviečiamas pareiškėjas, atlikti Lietuvoje, todėl pagrįstai nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentas laiko, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b. l. 80-84).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 24S189583, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 85-91).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, ketindamas dirbti armatūrininku Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „Eltopsa“, deklaravusioje ekonominę veiklą – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120) – Migracijos departamentui 2024 m. birželio 12 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Tarpininkavimo rašte Bendrovė taip pat pateikė informaciją, jog įsipareigoja pareiškėjui mokėti 1050 Eur dydžio darbo užmokestį dirbant pagal sutartį.
Bendrovė Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20240712-132738 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) taip pat nurodė, jog patvirtina, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio arba nuolat Lietuvoje gyvenančio kito užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį ir kad už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais 2024 m. rugpjūčio 16 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei kiti teisės aktai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarką reglamentuoja aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas).
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje darbą, kai jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui Užimtumo tarnybos sprendimo nereikėjo, kadangi jo profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su Sprendime nurodytais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų teisiniais pagrindais panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurie sudaro prielaidas Migracijos departamentui taip pat atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių nei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą nei 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Kaip nurodė LVAT 2024 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024, įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme atsakovas, pirmiausiai, turi pareigą, prieš priimdamas sprendimą minėtu pagrindu, surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, tik pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad, šiuo atveju, jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, jog toks tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi.
Narinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai vertino Bendrovės veiklą ir darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl asmens įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Bendrovėje pagrindu, iš tiesų ketino su asmeniu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jam darbo sutartyje sulygtą atlyginimą darbą. Tačiau vien ši faktinė aplinkybė, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra pakankama padaryti išvadą, kad buvo situacija, apibrėžta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės).
Nagrinėjamu atveju atsakovas vertino išimtinai Bendrovės veiksmus, tačiau nevertino paties pareiškėjo veiksmų. Į bylą nebuvo pateikta bei Migracijos departamento Sprendime neatsispindi duomenys apie tai, kad pareiškėjas būtų siekęs suklaidinti valstybės institucijas, siekdamas apgaule gauti leidimą gyventi. Analogiško aktualaus teisės aktų išaiškinimo buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi Sprendime remiamasi iš esmės vien tik Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, detaliau nevertinant anksčiau nurodytų aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju Sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi grindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, t. y. kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.
Atsakovas nepagrindė, kokius konkrečius tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjas pateikė Departamentui, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Kaip minėta, Departamentas rinko duomenis apie Bendrovės veiklą už 2022 – 2023 metus, tačiau yra nustatyta, kad 2024 m. vasarą, aktualiu ginčui laikotarpiu, Bendrovėje vyko pokyčiai, dirbo jau daugiau darbuotojų, o Departamentas su atsilipimu teismui į bylą teikia duomenis apie 2023 metus ir kreipimąsi į Bendrovę apie poreikį įdarbinti staklininką, kai pareiškėjas siekė būti įdarbintas armatūrininku.
Taigi, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Bendrovės veikla tikrinta itin formaliai ir pareiškėjo atžvilgiu, dėl jo realumo dirbti Bendrovėje, iš esmės joks tyrimas neatliktas.
Pagal LVAT praktiką, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-821/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1338-525/2024).
LVAT išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1338-525/2024).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: „<...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>“ (10 straipsnio 5 dalis).
LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 (buvusi VAĮ 8 straipsnio) straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismo vertinimu, ginčijamame Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pareiškėjas neatitiko.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime formaliai nurodė, kad Bendrovė nepagrindė jos poreikio įdarbinti užsieniečius deklaruojamos veiklos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) vykdymui ir negali priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokiu būdu nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi jam išdavimas neatitiktų UTPĮ leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo, o asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl leidimo išdavimo prašymą pateikė 2024-06-12, o Departamento surinkti duomenys apie Bendrovės veiklą yra 2023 m. pabaigos – 2024 m. pavasario, negalima teigti, kad aktualiu ginčui laikotarpiu Departamentui buvo pateikti kokie nors neteisingi duomenys. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad Bendrovė nevykdytų veiklos ar neturėtų poreikio įdarbinti užsieniečius, priešingai, pats atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2024-08-14 duomenimis, Bendrovėje dirba 15 darbuotojų, visi – užsieniečiai, kurie įdarbinti 2024 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Teismo vertinimu, motyvų išdėstymas Sprendime dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nėra adekvatus, aiškus, pakankamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
Remiantis sistemine teisės nuostatų analize Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24S189583.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.