- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-215-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14569-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3Sprendimo išaiškinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovėms J. P. ir D. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. K., priteisė iš atsakovės D. A. ieškovo naudai 1 436,85 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės J. P. priteisė ieškovo naudai 1 223,99 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-29 papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 papildomą sprendimą.
Pareiškėja prašyme išaiškinti teismo sprendimą nurodė, kad teismų sprendimai yra visiškai nesuprantami, teismai neatsižvelgė į atsakovės ir jos anūko D. K. argumentus, nėra aišku, už kokią buto dalį ir kokiu pagrindu iš jos buvo priteista skola, už kokį laikotarpį, kodėl priteistos skolos iš jos ir kitos atsakovės D. A. yra beveik vienodos, taip pat prašo išaiškinti, už kokią buto dalį atsakovė privalo mokėti mokesčius už save, kad jos sumokėtos lėšos nebūtų įskaitytos kitų asmenų skolų dengimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-04 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą.
Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja iš esmės prašo išaiškinti tiek apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimų priėmimo motyvus, todėl, išaiškinus teismo nutartį pareiškėjos prašomu būdu, iš esmės pasikeistų teismo sprendimo/nutarties turinys, kadangi būtų išplėsti sprendimo/nutarties motyvai.
Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje priimto pirmosios instancijos teismo 2014-09-02 sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, vienareikšmiška ir aiški, yra vykdoma, sprendimo priėmimo motyvai buvo aiškiai nurodyti, teismo sprendime pasisakyta ir dėl atsakovės tariamai neaiškių aplinkybių (skolos laikotarpio, atsakovei tenkančios mokėti dalies, įskaitymų ir t.t.). Dėl šio teismo sprendimo teisėtumo yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, kuriame atsakovė iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kuriais prašo išaiškinti jai neaiškų teismo sprendimą. Teismų praktika nurodo, kad teismas neturėtų aiškinti sprendimo motyvų, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Aiškinant CPK 278 str. 1 d. nuostatas, yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais.
Pareiškėja yra 90 m. amžiaus, neįgali, neturinti teisinio išsilavinimo. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjai priklauso tik 23/200 dalys buto, o ne 23/100, kaip nurodė ieškovas. Teismas 2014-09-02 sprendime nenurodė, kodėl du kartus padidino pareiškėjai priklausančio buto dalį. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu priteista iš pareiškėjos skola ieškovui. Teismas atsisakė išaiškinti teismo sprendimą, nes pats nesupranta, kodėl priteisė iš pareiškėjos skolą, visiškai neįsigilino į pateiktus dokumentus, o tik formaliai išnagrinėjo bylą, patenkindamas nesąžiningo ieškovo ieškinį.Teismas savo sprendimą pirmiausia adresuoja šalims, kurioms turi paaiškinti, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą, ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pralaimėjusiajai šaliai. Pareiškėjai neaišku, kodėl teismas atsisakė išaiškinti teismo sprendimą ir atsakyti į pareiškėjos pateiktus klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį galioti ir priteisti 175,22 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
Teismo sprendimo išaiškinimas negali pakeisti jo turinio, neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendime išdėstytų motyvų. Teismo sprendimuose nėra jokių neaiškumų.Pareiškėja nurodo ne sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus, o nesutikimo su priimtu sprendimu/nutartimi motyvus ir ginčija šiais įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-11-04 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovėms J. P. ir D. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. K., priteisė iš atsakovės D. A. ieškovo naudai 1 436,85 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės J. P. priteisė ieškovo naudai 1 223,99 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-29 papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovė (pareiškėja) J. P. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 papildomą sprendimą. Nurodė, kad šie teismų sprendimai yra jai visiškai nesuprantami, teismai neatsižvelgė į atsakovės ir jos anūko D. K. argumentus; neaišku, už kokią buto dalį ir kokiu pagrindu iš jos buvo priteista skola, už kokį laikotarpį, kodėl priteisto skolos iš jos ir kitos atsakovės D. A. yra beveik vienodos, taip pat prašo išaiškinti, už kokią buto dalį atsakovė privalo mokėti mokesčius už save, kad jos sumokėtos lėšos nebūtų įskaitytos kitų asmenų skolų dengimui.
Pareiškėja skunde teigia, kad jai priklauso tik 23/200 dalys buto, o ne 23/100, kaip nurodyta 2014-09-02 sprendime, teismas šioje byloje visiškai neįsigilino į pateiktus dokumentus, o tik formaliai išnagrinėjo bylą, priimdamas 2014-09-02 sprendimą; taip pat jai neaiškus priteistos skolos pagrindas, ir neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakyti į pareiškėjos pateiktus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Pagal CPK 278 str. 1 d., jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.).
Iš pareiškėjos nurodytų teismų sprendimų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 papildomo sprendimo) matyti, kad jų rezoliucinės dalys yra aiškios, vienareikšmės ir suprantamos. Atsakovė (pareiškėja) bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme turėjo ir tebeturi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-15 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (sprendimas galioja iki 2016-05-22) paskirtą profesionalų atstovą – teisininką, kuris privalėjo pareiškėją konsultuoti ir atsakyti į jai rūpimus klausimus. Pareiškėjos prašyme išaiškinti teismų sprendimus ir atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su įsiteisėjusių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 papildomo sprendimo motyvų ir rezoliucinių dalių ginčijimu. Pareiškėja, skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą apeliacine tvarka, jau pasinaudojo apeliacijos teise ir turėjo visas galimybes nurodyti savo faktines aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, o Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 papildomo sprendimo ji neskundė, jie įsiteisėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai teisingą išvadą, kad išaiškinus teismo nutartį pareiškėjos prašomu būdu, iš esmės pasikeistų teismo sprendimo/nutarties turinys, kadangi būtų išplėsti šių sprendimo/nutarčių motyvai, ką griežtai draudžia teisinis reguliavimas (CPK 278 str. 1 d.) ir nurodyta teismų praktika. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su 2015-09-21 prašymu išdėstyti skolos, priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21906-155/2014, mokėjimą (II t., b.l. 72-73), kuris buvo iš dalies patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi, taip pat patvirtina, kad pareiškėjai yra aiškūs nurodyti teismų sprendimai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimo klausimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015-11-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo advokatui 175,22 Eur. Kadangi atskirasis skundas atmetamas, iš pareiškėjos J. P. ieškovo naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas teisės aiškinimo ir taikymo prasme, nereikalinga tirti daug įrodymų, išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 100 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos J. P. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.